gyventojai

Lietuvos Nacionalinis krizių valdymo centras išsiiuntė gyventojams skubius pranešimus dėl stipraus vėjo.  Pranešama, kad lapkričio 1-2 dienomis Lietuvoje prognozuojamas smarkus vėjas, pajūryje gūsiai gali siekti 26 m/s.  „Kviečiame atsakingai rinktis saugų keliavimo laiką, saugotis krintančių medžių ir šakų, būti pasiruošus elektros energijos sutrikimams“, – praneša NKVC.

Vėlinių laikotarpiu išaugant žmonių srautams kapinėse, kasmet tokiu metu gyventojai fiksuoja ir daugiau kapavietėms padarytų žalų. Audrų ar vagysčių padaryta žala kapavietėms gali tapti ne tik nemalonia staigmena atvykus aplankyti artimųjų kapų, bet ir tapti nemažu finansiniu nuostoliu. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmus devynis šių metų mėnesius dėl kapavietėms, paminklams, tvorelėms, apdailos elementams padarytos žalos kreipinių skaičius išaugo 50 proc.

Prasidedant šildymo sezonui Lietuvoje vieni gyventojai jo laukia, kiti nerimauja dėl didėsiančių komunalinių paslaugų sąskaitų. Specialistai teigia, kad šilumos energiją galima ir reikia taupyti. Kokios paprastos priemonės namuose gali padėti taupyti šilumos energiją ir sumažinti šildymo sąskaitas pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity Namai“ Vilniuje vadovas Tadas Kuznecovas.

Įsigaliojant draudimui lašišų ir šlakių žvejybai, aplinkosaugininkai trečiadienį pradės kasmetinę akciją „Saugom lašišą“. Jos metu bus vykdomi reidai, tęsiama reguliari verslinės žvejybos kontrolė, tikrinami žvejai mėgėjai. Anot Aplinkos apsaugos departamento, draudimas žvejoti lašišas ir šlakius galios iki gruodžio 31-osios. „Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes.

Registrų centro duomenų analitikai skelbia įdomią statistiką – Lietuvoje, vis tik, yra plačiai apdainuoti trys milijonai, o ar žinote, kokie yra populiariausi moterų ir vyrų vardai mūsų šalyje? Statistinius duomenis Registrų centras rengia remdamasis Gyventojų registro duomenimis, kur nugula daug svarbios informacijos.

Kartais vilniečiams pavyksta užfiksuoti neeilines situacijas. Dažniausiai tai yra susiję su automobiliais arba greičio matuokliais, bet šįkart praeivius nustebino gyventojas, kuris išėjo pavedžioti savo augintinį. Tiesa, nustebino ir gyventojas, ir jo vedžiojamas augintis. Tai buvo ponis. Nustebino gyventojus „Kodėl?” – retoriškai klausia vilniečiai. Panašus klausimas kyla ir kitiems vaizdo įrašą peržiūrėjusiems gyventojams.

Spalio 1 d. bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas valstybės kompensacijoms už gyventojų keičiamus neefektyvius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius katilus. Energetikos ministerijos inicijuota  8,5 mln. eurų paramos priemonė padės individualių namų gyventojams įsigyti efektyvesnius šildymo įrenginius, gerinti gyvenimo komfortą, sumažinti savo šildymo išlaidas, nedidinti oro taršos ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Šalia geležinkelio stočių ar kai kurių gimnazijų besiburiuojantys ginkluoti kariškiai, sparčiai kylantys evakuacijos miesteliai ir gausybė žmonių – tai vienos didžiausių Lietuvoje pratybų „Vyčio skliautas 2024“. Jų metu vertinama, kaip Lietuva yra pasirengusi realiai konvencinei ar hibridinei atakai, kai dingsta elektros energija, nėra galimybės apie iškilusį pavojų informuoti gyventojų ir reikalinga skubi šimtų tūkstančių žmonių evakuacija.

Žmonės yra išsigandę traukinių sukeliamu triukšmu, jaučiasi, tarytum, girdėtų bombas. Aukštuosiuose Paneriuose, šalia esančių gyventojų teigimu, krovimo stotis iškrauna vagonus, sukeldama didžiulį triukšmą. Žmonės nebeišmanė, kaip su tuo kovoti, todėl tuo pasidalino socialiniuose tinkluose ir planuoja vykdyti protestą.

Vilniuje rugsėjo 22 d. kiekvienas vilnietis galės nemokamai važiuoti viešuoju transportu. Tokiu būdu sostinės valdžia skatina gyventojus persėsti iš asmeninio į visuomeninį viešąjį transportą. Būtent rugsėjo 22 d. bus minima Tarptautinė diena be automobilio. Važinės nemokamai Šios dienos metu daugelis Europos šalių gyventojams ir miesto svečiams siūlo nemokamas keliones viešuoju transportu.

Sprogusio ir sudegusio Viršuliškių daugiabučio gyventojai prabėgus vasarai savo butuose rado išmėtytus daiktus ir įtaria, kad jų namuose pasidarbavo vagys. Gyventojai pasakoja, kad po vasaros trumpam į butus grįžo keturios šeimos, o trys jų pastebėjo, kad trūksta jų asmeninių daiktų, namai suversti, išlaužyti, išmėtyti daiktai. Policija dėl vagystės pradėjo ikiteisminį tyrimą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nuo Baltarusijoje vykstančių gaisrų skaičiuojamos dienos, kiek jų sukeltas užterštumas laikysis Lietuvoje. Net prognozuojamas pagerėjimas antradienį veikiausiai neužsibus, sako meteorologas Gytis Valaika.  Pasak G. Valaikos, Pietryčių vėjas į Lietuvą tebepučia, todėl pagerėjimo dar šiandien nesulauksime.  Tačiau jau rytoj pasikeis oro srautų kryptis, iš Vakarų pirmoje dienos pusėje atslinks lietus, todėl oro užterštumas turėtų sumažėti bent jau kuriam laikui.

Beveik du trečdaliai gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia šalies gyventojų apklausa. Lyginant su birželio mėnesiu, teigiančių, jog reikalai Lietuvoje blogėja, padaugėjo 4 proc. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ rugpjūčio 7 – 19 dienomis atlikta apklausa, prašiusi respondentų įvertinti, ar, jų manymu, pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę.

AlytusPlius.lt redakciją trečiadienį pasiekė pasipiktinusių alytiškių laiškai. Žmonės kėlė klausimą, kodėl rekosntruojamoje Miklusėnų gatvėje jau kuris laikas nevyksta jokie darbai? Gyventojai skundėsi, kad visur tvyro dulkės, automobiliai – gadinami, jų plauti – net neapsimoka, stebėjosi, jog dirbama tokiais lėtais tempais ir reikalavo atsakymų iš atsakingų asmenų. „Visi vienareikšmiškai yra pasipiktinę Miklusėnų gatvėje nevykstačiais darbais.

Pastarąją savaitę kėdainiečius ir miesto svečius glumina vaizdas – šalia pagrindinės miesto gatvės dažnai ateina vyras ir keletą valandų tiesiog šoka. Šis vaizdelis kartojasi ir rytais, ir popietę, ir vakarais. Kėdainiečiams šis asmuo žinomas ar bent jau girdėtas, jis anksčiau taip keistai nesielgdavo, tad žmonės ėmė nerimauti dėl šio piliečio sveikatos. Šalia J. Basanavičiaus gatvės sankryžų šokantį žmogų kėdainiečiai ir miesto svečiai gali išvysti gana dažnai.

Alytaus miesto savivaldybės taryba pakeitė tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis skiriama finansinė parama į savivaldybei pavaldžias gydymo įstaigas dirbti atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams bei rezidentams. Gydytojams iškart bus sumokama 30 tūkst. eurų į rankas. Finansinę paramą nuo šiol gaus ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantys rezidentai. Iki šiol atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams trejus metus buvo mokama po 10 tūkst. eurų į rankas kasmet.

Kėdainių mieste žaliuojančiame Babėnų šile pastebėti augantys grybai milžinai. Grybai išdygo ne kur nors giliai miške, o tiesiog ant pėsčiųjų tako. Pirmieji neįprastus grybus pastebėjo vietos gyventojai. Jie visą dieną aptarinėjo ir apžiūrinėjo grybus milžinus. Netrukus paaiškėjo, jog tai – pumpotaukšlinių grybų šeimos nariai didieji kukurdvelkiai. Išdygo ant tako Babėnų kvartalo gyventoja Liongina Pociuvienė dažnai eina į šilą tiek pagrybauti, tiek pasivaikščioti.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Karoliniškių gyventojus gąsdino vienas po kito aidintys šūvių garsai, dėl kurių kilmės socialinėje erdvėje versijų netrūko. Tačiau policijai pranešta tik apie galimai lenktyniaujančius automobilius, kurių galiausiai rasti taip ir nepavyko.  Dalis gyventojų socialinėje erdvėje spėlojo, jog pirmadienį apie vidurnaktį pravažiavo sproginėjimo garsus leidžiantys automobiliai arba sproginėjo fejerverkai.

Šiaulių apylinkės gyventojai neslėpė nerimo – spėliojo apie prasidėsiantį karą, teigė net ant žemės suklupę ir verkiančius vaikus į namus sukvietę dėl itin didelio nugriaudėjusio garso.  Paaiškėjo, jog tai naikintuvai, kurie sprogimo garsais Lietuvą drebins dar šią savaitę.  Šiaulių miesto ir rajono gyventojai pirmadienio popietę girdėjo kelis, vienas po kito nuaidėjusius sprogimų garsus.

Lietuvoje trečiadienį laukiama itin stipri audra, apie kurią jau vakar įspėjo tarnybos į Lietuvos gyventojų telefonus išsiųsdama trumpuosius pranešimus. Šiandien ryte gyventojai iš įvairiausių Lietuvos kampelių feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ dalijasi gamtos užfiksuota galia – besikaupiančiais įspūdingais debesimis.

Europos Sąjungai (ES) ateinančiais dešimtmečiais gresia  gyventojų skaičiaus mažėjimas. Net jei grynoji imigracija sudarys 1,2 mln. asmenų per metus, kaip yra dabar, iki 2070 m. gyventojų skaičius dabartinių sienų ribose gali sumenkti 4,2 proc. – iki 432,2 mln. Šią prognozę pirmadienį Berlyne paskelbė Vokietijos federalinė statistikos tarnyba, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Prognozė pagrįsta ES statistikos tarnybos (Eurostato) skaičiavimais.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šių metų gegužės 13–19 d. tikrina, kaip asmenys laikosi aplinkosaugos sąlygų vandens telkiniuose plaukiodami vandens transporto priemonėmis. Aplinkos apsaugos pareigūnai organizuojami reidai visoje Lietuvoje.

Kėdainių rajono Kunionių kaime savo braškių ūkyje besidarbuojantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skina pirmąsias uogas. Uogų jau užtenka ne tik sau pavalgyti, bet ir pardavimui. Tiesa, kol kas braškių paragauti tenka tik ištikimiausiems klientams, o didesnius kiekius ūkininkai planuoja skinti artimiausiomis dienomis. Žilinskai šiltnamiuose uogas augina beveik dvi dešimtis metų.

Įmonei „Panevėžio energija“ gyventojų skola už šilumą ir karštą vandenį šiemet siekia apie 1,27 mln. eurų, rašo „Sekundė“. Pernai tuo pačiu metu panevėžiečiai buvo skolingi 1,33 mln. eurų ir bendrovės teigimu, gyventojų įsiskolinimų sumažėjimui įtakos turėjo šiltesnė žiema ir mažesnė šilumos kaina. 2023-2024 metais šildymo sezono vidutinė šilumos kaina sudarė 6,93 cento už kilovatvalandę, lyginant su 2022-2023-ųjų šildymo sezonu, kaina sumažėjo 2,14 cento. arba 23,6 proc.

Pirmos pavasario dienos – saulėtos ir šiltos. Pasimėgauti puikiais savaitgalio orais gyventojai plūsta į parkus, miesto gatves ar renkasi kavinėse. Penktadienį užfiksuotas ir visų laikų kovo 1-osios šilumos rekordas – Druskininkuose termometrų stulpeliai pakilo iki beveik 14 laipsnių. O štai ir šeštadienio orai nenusileidžia. Termometrų stulpeliai perkopė dviženklę temperatūrą – 6-13 laipsnių. Lauke saulėta, be kritulių.

Prabėgus dviems mėnesiams po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, sostinės savivaldybė priėmė sprendimą – namo negriaus, o jį perstatys. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks sprendimas būtų pigiausias ir greičiausias, dabar tikisi, kad jam pritars dauguma namo gyventojų. Meras skaičiuoja, kad namo atstatymui reikės daugiau nei milijono eurų, tačiau statybų ekspertai pateikia kiek kitokią sumą.

Visi norime sulaukti to gražaus, apvalaus skaičiaus – 100 metų ir ant torto užpūsti 100 žvakučių, tačiau tai pavyksta toli gražu ne visiems. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 347 asmenys, vyresni nei 100 metų – 301 moteris ir 46 vyrai. Tačiau, ar žinote, kuriame mieste gyvena vyriausi Lietuvos asmenys? Registrų centras savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino neįtikėtinu faktu – du vyriausi Lietuvos žmonės gyvena tame pačiame šalies mieste.

Savivaldybė leido Viršuliškių daugiabučio gyventojams dar kartą sugrįžti į savo namus pasiimti daiktų. Žmonės turėjo daugiau laiko, tad ir daiktų pasIėmė daugiau. Didelė dalis namo gyventojų jau apsigyveno socialiniuose būstuose. Vieni TV3 žinių kalbinti žmonės gavo tuščius butus ir dabar bando juos užpildyti žmonių dovanotais baldais, kiti – atsitiktinai apsigyveno butuose, kuriuose anksčiau buvo įvykdyti kriminaliniai nusikaltimai.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti.

Alytaus rajone esančiose Rumbonių kapinėse apsilankę gyventojai liko apstulbę – po medžių pjovimo darbų čia rado apgadintas kapavietes. Vienas vyriškis, stebėdamasis atliktų darbų padariniais, nuotraukas paviešino ir grupėje socialiniame tinkle. Apie apgadintas kapavietes žinoma Alytaus rajono savivaldybės atstovai informavo, kad apie apgadintas kapavietes jiems yra žinoma. Panašių atvejų būta, bet daugiau jų – dėl gamtinių stichijų.

Lietuvos architektų rūmai parengė rekomendacijas dėl priedangų – padidinto saugumo patalpų – įrengimo įvairios paskirties pastatuose ekstremalių situacijų, karo atvejams. Nemokamai viešai platinamame leidinyje pateiktas veiksmų planas, apie ką iš anksto turėtų pagalvoti gyventojai ir organizacijos. Rekomendacijos skirtos visiems gyventojams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, įmonėms, bendruomenėms, savivaldybių ir valstybės įstaigoms.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, kurį pagal centrinės valdžios nurodymą turėjo priimti visos savivaldybės, jau atsispindi realybėje, nors iki šiol kelia daug klausimų, nesutarimų ir neaiškumų tiek patiems gyventojams, tiek politikams. Kėdainiuose gyventojai jau prašo savivaldybės juos nuo tokio mokesčio atleisti, tačiau ką tai reiškia? O tai reiškia, kad infrastruktūrą susikurti jie turės patys.

Lietuvos policija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu gyventojams dėl paplitusio sukčiavimo būdo. Jie įspėja žmones, kad „Facebook“ gavus žinutę iš draugo su prašymu paskolinti pinigų, žmonės neskubėtų jų pervedinėti. „Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose padaugėjo atvejų, kai iš pavogtų anketų sukčiai rašo draugams ir prašo paskolinti pinigų. Jeigu gavai tokį prašymą, visada pasitikrink ar tikrai rašo tavo draugas, paskambink jam ar parašyk trumpąją žinutę.

Praėjusių metų rugsėjį sužinojome, jog Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, – taip rodė Migracijos departamento turima statistika. Nuo to laiko iki 2024-ųjų pradžios atvykėlių mūsų šalyje dar padaugėjo, o bendras gyventojų skaičius perkopė 3 mln., skelbia „Kas vyksta Kaune“. 2018 metais, anot renkuosilietuvą.lt, Lietuvoje gyveno 145 tūkst.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis gruodį buvo 1 ir, palyginti su lapkričiu, padidėjo 2 proc. punktais. Palyginti su lapkričiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per ateinančius 12 mėnesių, tačiau šiek tiek prasčiau – pokyčius per praėjusius metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius metus žymiai pagerėjo.

Lietuviai šventėms ruošiasi labai intensyviai. Kūčių ir Kalėdų patiekalų užsakymai pasipylė dar lapkritį, restoranai dėlioja planus kaip viską pagaminti. Daugelis žmonių nenori šventinių dienų leisti prie puodų ir vis dažniau maistą užsisako. Vietų kirpyklose daug kur jau irgi nebėra, tautiečiai dar rudenį užsisakinėjo vietas, kad prie Kūčių ir Kalėdų stalo jau sėstų pasigražinę. Lietuviškų patiekalų restorano darbuotojai vos spėja suktis, tobulina receptus.

Besibaigiant savaitgaliui „Kas vyksta Kaune“ pasiekė pranešimas apie Kalniečių parke kenčiančias žuvis. Užšalus tvenkiniui, orą jos gaudo nedidelėje properšoje telkinio pakraštyje. „Kauno Kalniečių parko tvenkinyje masiškai dūsta žuvis. Kuo skubiau reikėtų imtis veiksmų – kirsti saugias aptvertas eketes ar pasirūpinti „burbuliatoriais“. Gaila vargšių… Gal žinosite, kam šią žinią perduoti ir kas galėtų būti atsakingi“, – vėlų sekmadienio vakarą vaizdo įrašu dalijosi skaitytoja.

Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus. Panašus draudimas įsigaliojo nuo šios vasaros, kai uždrausta nemokamus plonus plastikinius maišelius parduotuvėse. Seimas pavasarį po pateikimo pritarė laisviečio inicijuotoms Kasparo Adomaičio pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms.

Mokslo svetainė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, kad šeštadienį vakare giedru arba mažai debesuotu dangumi galėjo pasidžiaugti Vakarų Lietuvos gyventojai. „Na o prie giedro dangaus ir šaltis kandžiojosi stipriau. Buvo užfiksuota iki -8 -11 °C. Vis dėlto, nepabijoję šaltuko turėjo progos pasidžiaugti šiaurės pašvaiste. Kaip ir visada, palankiausias sąlygas turėjo stebėtojai buvę toliau nuo miestų šviesos, užgožiančios pašvaistę“, – rašoma pranešime socialiniame tinkle.

Kauno rajone, Domeikavoje, planuojami Pusiaukelės namai nuteistiesiems sulaukia vis didesnio gyventojų pasipriešinimo. Nerimstant aistroms dėl Domeikavoje įrengiamų Pusiaukelės namų – Kalėjimų tarnyba sprendimo keisti neketina. O Lietuvos valstiečių žaliųjų (LŽVS) frakcija žada surinkti duomenis ne tik apie šių, bet ir 7 kitų pusiaukelės namų įrengimą – esą įrengiant pataisos namus nėra atliekamas aplinkos vertinimas, trūksta aiškaus reglamentavimo.

Per lapkričio – gruodžio mėnesius apie 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų sulauks paskutinių paramos maisto produktais ir higienos prekėmis dalijimų. Nuo 2024 m., gavę socialines korteles, jie patys spręs kur ir kokius produktus bei prekes įsigyti. Prie naujovės aktyviai jungiasi prekybininkai, veiklą vykdantys tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis. Nepasiturintys gyventojai, turintys teisę gauti paramą maistu, jau nuo gruodžio 1 d. galės teikti prašymus gauti socialinę kortelę.

Islandijoje bet kurią akimirką gali išsiveržti Fagradalsfjalo ugnikalnis. Pavojus kilęs ne tik vulkano papėdėje įsikūrusiam Grindaviko miesteliui, bet ir šalies sostinei Reikjavikui, esančiam už 60 kilometrų. Šešerius metus Grindaviko miestelyje Islandijoje gyvenantis panevėžietis Vytautas Kulikauskas pasakojo, kad iš namų, prasidėjus žemės drebėjimui, privalėjo išsikraustyti skubiai.

Po savaitės atostogų Egipte į namus grįžusi kėdainietė patyrė šoką: butas buvo išplėštas, o jo viduje moteris pasigedo grynųjų pinigų ir juvelyrinių dirbinių. Vagys padarė didžiulį nuostolį, kuris siekia beveik keturiolika tūkstančių eurų. Portalas rinkosaikste.lt apie tai pranešė penktadienį, lapkričio 10 dieną. 43 metų moteris vagystę pastebėjo ir į policiją kreipėsi lapkričio 9-ąją.

Stipriai pakilus vandens lygiui Minijos upėje, kenčia ne tik Kretingos, bet ir Gargždų rajono gyventojai. Ypač prasta situacija Kulių kaime. Čia laikinai neveikia apsemtos nuotekų siurblinės, nutrauktas elektros tiekimas. Tuo pat metu Vėžaičiuose skęsta kaimo turizmo sodyba. AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, kad Kulių kaime (Klaipėdos rajonas) dėl pakilusio vandens lygio Minijos upėje, apsemtos nuotekų siurblinės, elektros įvadai ir pastotės.

Kauno rajone, Domeikavoje, gyvenamųjų namų kvartale planuojama įkurti Pusiaukelės namus, skirtus nuteistiesiems, kurie stengiasi grįžti į visuomenę. Vietos bendruomenė kaip reikiant sunerimusi – žmonės baiminasi dėl vaikų, turto saugumo, teigiama, kad su gyventojais tokios įstaigos įkūrimas nebuvo aptartas, skelbia kasvykstakaune.

Kauniečiai beda pirštu į problemą – 9-ojo Forto gatvėje nėra šaligatvio, o tai tėvams su mažais vaikais sukelia rūpesčių. Savivaldybės atstovas skėsčioja rankomis, kad šioje vietoje įrengti šaligatvį nėra galimybės. Naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytojas, pasidalijęs vaizdais iš 9-ojo Forto gatvės. Kaip teigia, šaligatvio nebuvimas čia sukelia nemenkų iššūkių tėvams su mažais vaikais. „Turiu mažametį ir su juo negalime niekur eiti.

Kauno miesto Sargėnų gyvenvietės gyventojams tenka susidurti su netikėtumu – paaiškėjo, jog adresu Stumbrų g. 3, vos kelių šimtų metrų atstumu nuo šalia esančių darželio ir mokyklos, bus įrengti Pusiaukelės pataisos namai. Gyventojai piktinasi kalėjimų tarnybos sprendimu, mat teigia, jog jiems pranešta apie tai nebuvo, o dabar gyvenvietė taps pavojingesnė, NT vertė kris. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kalėjimų tarnybą, kol kas nekomentuoja.

Lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujinta apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka, kuri leis nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, patiems užsakyti individualiai išgaunamo ir maistui naudojamo vandens ištyrimą be šeimos gydytojo paskyrimo. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje.