gyventojai

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 196 karaimų tautybės žmonės, per pastaruosius 60 metų jų sumažėjo daugiau nei per pusę – 54,6 procento, teigia Statistikos departamentas. Jis šiemet atliko specialų karaimų tyrimą Lietuvoje. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės Karinos Firkavičiūtės teigimu, jų bendruomenė niekada nebuvo didelė, ją, kaip ir visą visuomenę, paveikė bendros tendencijos.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Namų ūkiai Lietuvoje mažėja, vis daugiau žmonių gyvena po vieną, skelbia Statistikos departamentas. Remiantis 2021 metais vykdyto surašymo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 1,22 mln. namų ūkių, o juose gyveno 2,79 mln. žmonių. 2011-aisiais šie skaičiai atitinkamai siekė 1,27 mln. ir 3,19 milijono. „Per dešimtmetį vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,38 iki 2,29 asmens, mieste – atitinkamai nuo 2,32 iki 2,24, kaime – nuo 2,52 iki 2,41 asmens“, – nurodo statistikai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli.

Pekinas pirmadienį pradėjo naują masinio COVID-19 testavimo kampaniją savo labiausiai apgyvendintame centriniame rajone. Tokios priemonės imtasi sostinei sugriežtinus suvaržymus dėl koronaviruso, viename bare prasidėjus sparčiai plintančiam protrūkiui. Kinija yra vienintelė likusi didžioji ekonomika, tebesilaikanti „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos. Valdžia mėgina likviduoti infekciją, taikydama tikslingus uždarymus, masinį testavimą ir ilgus karantinus.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Seimas antradienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas.  Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė. Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.

Sinoptikai skelbia, kad gyventojai turėtų būti pasiruošę, mat jau šeštadienio naktį Lietuvą nuplaus vasarišką liūtis. Be to, prasidėjus audrų ir žaibų metui, dalis žmonių netgi sulaukė atskirų pranešimų, kuriais norima informuoti, kaip tinkamai apsaugoti savo turtą. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atstovai penktadienį savo klientams išsiuntė atskiras žinutes, kuriose informavo, kaip tinkamai pasirūpinti savo turtu prasidėjus audrų ir žaibų sezonui.

Plečiant dviračių takų tinklą Vilniuje vienoje judriausių sostinės jungčių – T. Narbuto gatvėje nuo Laisvės pr. iki Konstitucijos pr. – bus įrengti nauji patogūs dviračių ir pėsčiųjų takai, bus pertvarkyta ir važiuojamoji gatvės dalis.  Važiuojamojoje gatvės dalyje tarp Laisvės pr. ir T. Narbuto stotelės viešajam transportui bus skirta A juosta, techninius šaligatvius pakeis želdiniai – mažiausiai 75 medžiai ir 8000 krūmų. Paruošiamieji darbai prasidės jau birželio pradžioje.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Nuo liepos Raseinių rajone keleiviai nemokamai važiuos priemiesčio ir miesto reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais. Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė rajono savivaldybės taryba. Savivaldybė įsipareigojo kompensuoti „Raseinių autobusų parkui“ išlaidas, patirtas dėl nemokamo keleivių vežimo.

Stambiagabaritės atliekos Vilniuje iš gyventojų galės būti paimamos kartą per metus – iki šiol tokia galimybė suteikta kartą per dvejus metus. Sostinės taryba trečiadienį patvirtino tai numatančius atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus. Daugiabučių namų ir individualių namų gyventojai nuo šiol turės teisę kartą per metus užsisakyti didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių tekstilės ir statybinių, taip pat pavojingųjų atliekų išvežimą, už kurį netaikomas joks papildomas mokestis.

Slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o tos, kurios yra – skirtos valdininkams. Gyventojai nuo bombardavimų turėtų slėptis mokyklose ir darželiuose, bet ten tilptų tik trečdalis, tiesa, kur yra priedangos nuo karo pavojaus ir kaip elgtis šiam užklupus, daugelis taip pat nežino. Pabėgti nuo karo žmonėms irgi būtų sunku, nes evakuacijos planų visuomenė nežino.

Apie 150 tūkst. gyventojų deklaruotų gyvenamųjų vietų adresai yra netikslūs, pirmadienį pranešė Registrų centras. Valstybės įmonės teigimu, dėl to žmonės gali nesulaukti svarbios siuntos ar laiško iš artimųjų, informacijos iš valstybės institucijų, pavyzdžiui, apie gyventojui priklausančią išmoką iš „Sodros“. Netikslūs adresai gali apsunkinti ir pagalbų tarnybų veiklą, ieškant nelaimės vietos.

Trečiadienis yra paskutinė diena, kai galima skirti dalį pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramai. Laikas dėl sutrikusios elektroninio deklaravimo sistemos buvo pratęstas nuo pirmadienio.  Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienio duomenimis, 0,5 mln. gyventojų jau skyrė mokesčio dalį paramai.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais. Tai yra gyventojai, ant popieriaus uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų. Tačiau tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas. Tai rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.  „Pastaruosius kelerius metus sparčiai kilę atlyginimai turėjo įtakos augančiam pasitenkinimui savo pajamomis.

Vilniaus miesto savivaldybė baigia visuotinį šildymo sezoną. Savivaldybės sprendimu, sklendės bus užsuktos balandžio 25 d., tačiau gyventojai, norintys šildytis ilgiau, galės tai padaryti daugumos bendraturčių sutarimu, rašoma pranešime spaudai. „Vilniuje daugiabučių namų būklė, o kartu ir jų energinis efektyvumas, labai smarkiai skiriasi.

Savaitgalį Vilniuje siaučiant stipriam vėjui, bendrovės „Grinda“ avarinės tarnybos bei miestą tvarkančių įmonių telefonai netilo nuo pranešimų apie nuverstus medžius, nulūžusias šakas. Per pirmadienį bus sutvarkyta daugiau kaip pusė padarinių. Viską sutvarkyti planuojama iki savaitės pabaigos.

Kylančios maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainos du iš trijų šalies gyventojų jau paskatino pereiti prie taupymo režimo. Dar iki karo Ukrainoje pradžios, į žiemą vykusį prekių ir paslaugų brangimą daugiau ar mažiau reagavo iš viso 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas, atskleidė, kad taupymo griežtumas skiriasi, tačiau net kas penktas (22 proc.

Keturi iš 10-ties lietuvių teigia gyvenantys nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos, o  kylant kainoms jie turi dar labiau taupyti. LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų augančias kainas įvardijo kaip didžiausią nerimą keliančią problemą. Kitiems nerimo kelia Rusijos agresijos grėsmė, didelis visuomenės susiskaldymas, besitęsianti COVID-19 pandemija.

Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Antradienį po susitikimo su savivaldybėmis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovais ministrė patikino, kad artimiausiu metu savivaldybėse bus inventorizuotos priedangos vietos gyventojams.

Įsigaliojus sankcijoms dėl Rusijos karo Ukrainoje, smarkiai išaugo šeimų savaitinės išlaidos, o prekybos centruose iš lentynų visai dingo būtiniausios prekės.   Dar prieš kelias savaites centrinėje Maskvos Gagarino aikštėje eilėse į naktinius klubus, barus stovėjo tik gerai apsirengę, pasipuošę jauni rusai, laukiantys, kol į juos galės patekti ir pasilinksminti. Dabar viskas kitaip. Vakarų sankcijoms išstumiant šimtus didelių tarptautinių kompanijų, Rusijoje tvyro nevilties jausmas.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pasitraukė pusė Kyjivo gyventojų, ketvirtadienį paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko, Maskvos pajėgoms dar labiau priartėjus prie miesto. „Mūsų duomenimis, vienas iš dviejų Kyjivo gyventojų paliko miestą“, – Ukrainos televizijai sakė meras. „Šiuo metu yra išvykę kiek mažiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau Kyjivas buvo paverstas tvirtove. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikrinimo postas įtvirtintas“, – sakė jis.

Penktadienį dalis Lietuvos gyventojų sulaukė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešimo. Išsiųsta žinute perspėjama apie artimiausia naktį šalies vakariniuose rajonuose vyrausiantį itin stiprų vėją. Gyventojai raginami pasirūpinti savo ir turto saugumu. „PAGD praneša: „Iš vasario 18-tos į 19-tą naktį pradedant vakariniais rajonais numatomas labai smarkus vėjas. Vasario 19-tos rytą ir pirmoje dienos pusėje pajūryje numatoma smarki audra.

Nuo pirmadienio nepasiturinčius šalies gyventojus pasieks šiais metais pirmoji parama maisto produktais, jos sulauks beveik 157 tūkst. nepasiturinčiųjų. „Šis laikotarpis nėra lengvas nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Maisto dalijimas yra viena iš paramos formų, kuri padeda socialinėje atskirtyje atsidūrusiems žmonėms“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Skiepijimas nuo COVID-19 pirmąja doze beveik sustojo, tikrasis bent kartą paskiepytų Lietuvos gyventojų procentas siekia 64 proc., skelbia Statistikos departamentas.  „Vakcinacijos pirmąja doze tempai beveik sustojo. Pavyzdžiui vakar (pirmadienį) pirmąja doze buvo paskiepyti tik 336 asmenys. Tai nėra kažkuo keista, nes tie, kas norėjo pasiskiepyti, tai padarė jau prieš pusę metų“, – vienoje savo „Facebook“ paskyrų „Valstybės duomenų analitika“ antradienį pranešė departamentas.

Po sekmadienį vakarų Lietuvoje praūžusios audros elektros energijos tiekimas atkurtas didžiajai daliai gyventojų, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Klaipėdos ir Alytaus regionuose elektros tiekimas dar neatkurtas maždaug 5 tūkst. gyventojų, antradienį pranešė ESO atstovas spaudai Paulius Kalmantas. Pasak ESO, elektros tiekimas atstatytas jau apie 90 tūkst. vartotojų, kuriems elektra buvo dingusi ilgiau nei tris minutes. Momentais buvo fiksuojama net apie 3 tūkst.

Dar vieneri COVID-19 pandemijos metai Lietuvoje iššienavo tūkstančius gyvybių – šalyje per metus ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Demografai teigia tokio mirčių skaičiaus kaip pernai nematę 60 metų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Išaugęs mirtingumas Lietuvoje Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.

Atėnuose gyvenimas ketvirtadienį pradėjo grįžti į normalias vėžes, snygiui kelioms dienoms paralyžiavus kelių eismą ir visuomenėje tvyrant nepasitenkinimui dėl uždarymų ir elektros tiekimo sutrikimų, su kuriais susidūrė iki 200 tūkst. namų ūkių ir įmonių. Ketvirtadienio rytą buvo vėl atidarytos parduotuvės ir pagrindinis sostinės aplinkkelis, „antžmogiškas“ pastangas dėjusiems darbuotojams sugebėjus ištraukti iš sniego apie 3 tūkst. transporto priemonių, kurios buvo įstrigusios nuo pirmadienio.

2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 795 tūkst. (apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais) nuolatinių gyventojų – 15,8 tūkst. mažiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2021 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo teigiama neto tarptautinė migracija – 7,5 tūkst.

Nuo pirmadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas gauti kompensacijas šilumos gamybos katilų, naudojančių biokurą, keitimui į efektyvesnius įrenginius, pranešė Energetikos ministerija. Šiam kvietimui iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojama skirti 7 mln. eurų. Paraiškas bus galima teikti iki vasario 11 dienos Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad iš vieno Jonavoje esančio daugiabučio lango veržiasi dūmai. Apie gaisrą daugiabutyje pranešė pro šalį važiavęs vyras, kuris daug detalių nepateikė, todėl pareigūnai vyko į įvykio vietą, o kartu su jais ir TV3 laidos „Farai“ operatorius. Į įvykio vietą vyko ir kitos specialiosios tarnybos. „Ketvirtame aukšte kažkas dega, dūmai veržiasi per langą ir matosi ugnis. Ar viduje yra žmonių – neaišku.

Nuo šios savaitės ir neturintiems galimybių paso yra sudaryta galimybė patekti į kai kuriuos didžiuosius šalies prekybos centrus, kur visi norintys gali pasiskiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Tačiau kai kurie gyventojai į šią galimybę žiūri gana skeptiškai ir teigia nesuprantantys, kodėl būtent tokiu būdu neimunizuotiems asmenims leidžiama prekybos vietose lankytis be galimybių paso, esą šitaip pastarieji gali gudrauti ir bandyti prasmukti apsipirkti.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo tiek, tarsi dingtų Panevėžys ir Klaipėda kartu sudėjus. Vis mažiau lietuvių gimsta, daugiau miršta ir vis toliau emigruoja. Visuomenė sensta ir traukiasi, tiesa lietuviai pagal tautybę vis dar sudaro 85 proc. gyventojų. Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst. Taip kalba panevėžiečiai: „Nėra darbų.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Pozityvus pokytis, kad daugėja labiau išsilavinusių asmenų – daugiau nei ketvirtadalis gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Eismo sąlygos žiemą gali tapti itin sudėtingos, o vienai Vilniaus rajono bendruomenei kelio ruožas iki namų virto tikru košmaru. Vienintelis kelias, pagrindinė Bendorėlių gatvė, dabar primena „ežerą“, kurio negali įveikti nei automobiliai, nei juo labiau pėstieji. Kaip tvirtina gyventojai, vanduo kelią užliejo dar vasarą dėl galimos statybos darbų klaidos. Nuo to laiko bala ant kelio tik plėtėsi, o gyventojų pagalbos šauksmai praktiškai liko be atsako.

Širvintų rajono savivaldybės taryba ketina įteisinti specialią nuolaidų kortelę vietos gyventojams. Kitą savaitę taryba svarstys Širvintiškio kortelės išdavimo ir naudojimo tvarką. „Kortelė suteiktų teisę gauti specialius pasiūlymus, lengvatas, nuolaidas įvairioms prekėms, paslaugoms, renginiams“, – BNS sakė Širvintų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dovilė Audėjūtė.

Lietuvoje pornografiją bent kartą yra žiūrėję net 9 iš 10 suaugusiųjų. Naujausi tyrimai rodo, kad per pandemiją drastiškai padaugėjo pikantiškais, pornografiniais vaizdais besimėgaujančių žmonių. Vieni su pornografija nori paįvairinti seksualinį gyvenimą, kiti gi bando spręsti problemas ar užsimiršti. Visgi psichoterapeutai įspėja – nuo nekalto žiūrėjimo iki klampios priklausomybės yra vos keli žingsniai.

Panevėžio nakvynės namai kartą per savaitę pakvimpa įvairiausiais kepiniais. Prie viryklės stoję benamiai verda, kepa iš to, kas lieka nuo Maisto banko davinio. O artėjant šventėms vis dažniau pasklinda gardėsių kvapas. Beje, virtuvėje itin mėgsta sukiotis vyrai. Tešlą mikliai maišantis 53-ejų metų Genadijus sako keksiukus keps pirmą kartą. Šiuo metu nakvynės namuose gyvenantis vyras teigia, kad sukiotis virtuvėje jam patinka.

Pietų Afrikos gydytoja, kuri paskelbė pavojų dėl naujos koronaviruso atmainos, sekmadienį pranešė, kad dešimtims jos gydomų pacientų, įtariamų užsikrėtus naująja atmaina, pasireiškė lengvi simptomai, todėl žmonės pasveiko be gydymo ligoninėje. Pietų Afrikos medikų asociacijos pirmininkė Angelique Coetzee (Andželika Kiocė) agentūrai AFP sakė, kad per pastarųjų dešimt dienų turėjo apie 30 pacientų, kuriems nustatyta COVID-19 liga ir kuriems pasireiškė nepažįstami simptomai.

Kanados Ramiojo vandenyno pakrantėje nesiliaujant liūtims, pirmadienį evakuojami šimtai gyventojų, o į rytus nuo Vankuverio purvo nuošliaužos, akmenys ir nuolaužos blokavo automagistralių. „Liūtys ir dėl to susidariusios nuošliaužos bei kilę potvyniai paveikė įvairias automagistrales Britų Kolumbijos centrinėse srityse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė šios Kanados provincijos Transporto ministerija.

„Sodra“ jau nagrinėja prašymus dėl vienišo asmens išmokos skyrimo – iki šiol juos pateikė 105 tūkstančiai gyventojų. Pirmosios išmokos pasieks gavėjus lapkričio pabaigoje, kartu išmokant ir vienišo asmens išmokos nepriemoką, jeigu ji susidarė. Pavyzdžiui, jei vienišo asmens išmoka žmogui priklauso nuo šių metų liepos, lapkričio pabaigoje jis gaus išmoką už liepą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalį.

Kadaise bedarbių sostine tituluota Naujoji Akmenė per pastaruosius keletą metų sparčiai keičiasi. Jei prieš kelis dešimtmečius butai ten buvo pardavinėjami pusdykiai, tai dabar rasti nuomai ar nusipirkti darosi sunku. Šalia miesto įsikūrusi „Vakarų medienos grupės" įmonė ten jau įdarbino 140 žmonių, o užbaigus plėtrą iki 2025 metų įmonė sukurs dar 1000 darbo vietų. Verslas kartus su savivalda žmones į Naująją Akmenę vilios naujais butais.

Radviliškio rajono Liutkiškių kaimo gyventojams jau beveik savaitę nutrauktas centralizuotas vandens tiekimas, tad visas kaimas, apie 20 namų, dabar priversti su kibirais bėgioti vandens į šulinius. Vandenį jiems tiekdavo vietos žemės ūkio kooperatyvas, užsiimantis kiaulių auginimu. Jis nebuvo susitvarkęs visų tam reikalingų popierių ir gavęs leidimų.  Kai kažkas pasiskundė dėl biurokratinių dalykų, bendrovė vandens tiekimą žmonėms nutraukė.

Siūloma, kad nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės, paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti, rašoma pranešime spaudai.

Pusėje Afrikos šalių nuo koronaviruso paskiepyta tik 2 proc. ar mažiau gyventojų, ketvirtadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Iš 54 žemyno šalių 15 sugebėjo iki rugsėjo 30 dienos paskiepyti mažiausiai 10 proc. žmonių ir pasiekti Pasaulio sveikatos asamblėjos, aukščiausio sveikatos apsaugos politiką formuojančio  tarptautinio organo, gegužę nustatytą uždavinį.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos,  rodo pirmadienį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų skelbiama apžvalga. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto. 2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų.