• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatųŠiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti. 

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatųŠiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti. 

REKLAMA

Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms. Anot jo, taikant naujas lengvatas būtų viršytas 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis deficitas, o tai didintų Lietuvos įsiskolinimą.

Su šia mintimi vieningai sutinka ekonomistai: I. Genytė-Pikčienė bei M. Dubnikovas. 

Paskutiniu metu vis daugiau kalbama apie naujas lengvatas, kurios gali nugulti ant svarstymų stalo. Tai – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata ekologiškiems produktams, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) šeimoms lengvata bei kalbama apie nedarbo išmokų trukmės didinimą. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip ir naujų mokesčių nereikia kurti, nes čia irgi yra atsiradę tokių iniciatyvų, kaip cukraus mokestis, kur praktiškai nieko nesurinksime, bet visiems darbo bus, taip ir naujų lengvatų nereikia“, – nei vienai lengvatai teigia nepritariantis M. Dubnikovas. 

REKLAMA

„Mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigai turi būti panaudoti taikliai ir tinkamai. Todėl ekologiškiems maisto produktams gal tikrai nereikėtų papildomo lengvatinio PVM tarifo, nes ta lengvata gali ir nepasiekti galutinio vartotojo. Kitas dalykas yra tas, kad vartotojas pats pasirenka, kokius produktus vartoti, kokių – ne“, – kritikuoja I. Genytė-Pikčienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Dėmesys lengvatoms gynybos kontekste „keistokai atrodo“

M. Dubnikovo teigimu, reikėtų ne tik atšaukti siūlomas lengvatas, bet ir atsisakyti dalies esamų lengvatų. 

„Čia ne gynybos valstybė, bet vis dar gerovės valstybė. Kai turime gynybos prioritetą, bet 6 kartus daugiau pinigų paskiriame socialinėms reikmėms, keistokai atrodo. 

Dar papildomų lengvatų pakurkime, kad būtų linksmiau gyventi. Tai kažkaip atvirkščiai viskas daroma“, – ironizuoja pašnekovas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, didžiausia problema yra ta, kad nors ir kalbama apie mokestinius pakeitimus, konkrečiau nevardijama, kokia suma gynybai iš mokesčių turėtų būti surinkta, o tai esą palieka daug vietos spekuliacijai.  

„Yra 12–14 milijardų, tai mes turime kažkaip optimizuotis, tai yra pasakyti, kad perskirstysime biudžetą tam, kad surinktume pinigus. Kitas dalykas yra pasakyti, kiek mes galėsime pasiskolinti, nes Europos komisija rengia 800 milijardų planą, kur neatsižvelgiant į fiskalinę drausmę bus galima skolintis. Tai čia mums uždengs dar dalį lėšų.

REKLAMA

Na, ir kažkaip yra vengiama pasakyti, o kiekgi mums trūksta pinigų iš mokesčių, kad galėtumėme konstruoti, kokius mokesčius rinkti ir kokias lengvatas peržiūrėti“, – teigia jis. 

Nori, kad mokesčių mokėtojų pinigų valdžia nešvaistytų

I. Genytė-Pikčienė pritaria, kad esamas lengvatas reikėtų peržiūrėti, bet pažymi, kad reikėtų peržvelgti ir kitas sritis, kurias galima „apkarpyti“. 

REKLAMA

„Sumažinti lengvatų kiekį reikėtų, tai, matyt, tikrai tam pritartų ne vien ekonomistai, bet ir patys gyventojai, nes iš tikrųjų šiai dienai reikia laikytis to kertinio prioriteto – reikšmingai padidinti gynybos sektoriaus finansavimą. Tam reikia virš 2 milijardų eurų per metus.

Tai tikrai labai reikšminga suma ir turėtume ieškoti labai įvairių būdų, kaip lėšų sutaupyti kitose srityse, kaip atlaisvinti papildomai pinigų, kuriuos galėtume skirti gynybai“, – sako ekonomistė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi skolos dėl gynybos esą neišvengsime, jos teigimu, reikėtų, kad mokesčių mokėtojų pinigų valdžia nešvaistytų. 

„Iš tikrųjų didinti skolą mums teks, bet tokiomis aplinkybėmis, kai turime priešą už sienos, tai turime išties savo gynybos pajėgumus kilstelti į visai kitą lygmenį. Tiesiog norėtųsi, kad kitose srityse nebūtų taškomasi mokesčių mokėtojų pinigais ir būtų elgiamasi taupiai“, – pabrėžia pašnekovė. 

REKLAMA

Nuo 2025 m. gegužės mėnesio turėtų būti svarstomos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis planuojama didinti nedarbo draudimo išmokų trukmę daliai žmonių. Tačiau konkrečiai kam, kol kas dar nėra vardijama. 

Siekiant formuoti sveikatai palankius maitinimosi įpročius, siūloma taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą ekologiškiems maisto produktams, naudojamiems viešajame maitinime: darželinukų, mokinių, studentų, ligonių maitinimui. 

REKLAMA

Parlamentui dar 2023 m. prezidentas Gitanas Nausėda teikė GPM įstatymo pataisas, kuriose buvo numatytas papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (PNPD) šeimoms, už vaiką per mėnesį siekiantis 87 eurus, per metus – 1044 eurus. Tiesa, tąkart jas Seimas atmetė. 

Anot prezidento patarėjos, dėl pastarosios dabar jau rastas sutarimas su premjeru Gintautu Palucku, įstatymo pakeitimus Seimui planuojama teikti šią savaitę.

Parlamentarų darbo grupei praėjusią savaitę sutarus dėl mokestinės pertvarkos siūlymų, antradienį finalizuoti galutinių pozicijų Seime renkasi koalicinė taryba.

REKLAMA
Sumazinus biurokratu per puse sutaupytu 1.2 milijardo euru atlaisvintu bent 40000 zmoniu verslui ir galėtų kurti pridėtinę verte... O valstybe ne kiek nenukentetu tik islostu
nuo ryto iki vakaro valdžiažmogiai Kaip surinkti milijardus karui, kam pakelti mokesčius, kokius naujus įvesti. Bet patys seimo nariai nesutiko net po pora šimtų eurų išlaidas susimažinti. O kokie atlyginimai valstybinėse įstaigose. IGNITIS vado, kuris , kaip aiškėja, nepadarė to, kas turėjo būti padaryta, alga ar ne 22000 eurų !!!
Lengvatinis dividendų mokestis?
Lengvatinis dividendų mokestis?
Mano manymu, Lietuvoje dividendų mokestis yra lengvatinis. Vokietijoje dividendų mokestis yra 23 proc. Anglijoje dividendai apmokestinami progresiškai- iki 500 svarų metiniai dividendai neapmokestinami, po to mokestis progresiškai auga it dideli dividendai apmokestinami 39,35 proc. mokesčiu. Lietuvoje ir 500 eurų ir 5 milijonai eurų metinių dividendų apmokestinami tuo pačiu galimai lengvatiniu 15 proc. tarifu .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų