„Mes matome, kad girdimas yra verslo balsas, ir tikimės, kad tas girdėjimas išliks iki pat galo, iki pat procesų galo, iki sprendimų priėmimo“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.
„Negalime sau leisti priimti sprendimų, kurie stabdytų ekonomikos augimą“, – pridūrė ji.
Įvairios verslo organizacijos praėjusią savaitę paragino valdančiuosius persigalvoti ir nedidinti pelno bei gyventojų pajamų (GPM) mokesčių, o ieškant papildomų lėšų gynybai labiau kliautis ekonomikos augimu, kuris sulėtėtų, jei mokesčiai būtų didinami.
I. Segalovičienė sakė, kad „koalicija girdi verslą“.
„Praktiškai esu tikra, kad sprendimų priėmėjai dėl mokesčių pakeitimų tikrai įsiklausys (verslo – BNS) ir dabar jau mes girdime, kad atsisakoma tam tikrų neproporcingai didelių (mokesčių – BNS), kalbant ir apie pelno mokesčio papildomus proc. punktus. Greičiausiai tikėtina, tikrai nebus 2 proc. punktais (keliama – BNS)“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Tuo metu finansų ministrui Rimantui Šadžiui anksčiau užsiminus, kad didesni mokesčiai bus nukreipti gynybai, bei žadant tai įtvirtinti įstatyme, I. Segalovičienė akcentavo, jog mokesčiai negali būti pagrindinis krašto apsaugos finansavimo šaltinis.
„Mokesčių padidinimas tikrai nėra centrinis gynybos stiprinimo poreikių finansavimo scenarijus, tą turbūt visi puikiai suprantame. Taip, mokesčių pakeitimai prisideda prie reikalingų 12 mlrd. eurų divizijai iki 2030 metų, bet BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS) didinimas turi išlikti centriniu (gynybos – BNS) finansavimo šaltiniu“, – sakė I. Segalovičienė.
„Reikia galvoti apie didelės dalies papildomų lėšų gynybai surinkimą iš BVP augimo, taip pat skolinantis. Turime minčių ir dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo“, – kalbėjo ji.
Pasak patarėjos, mokesčių pertvarka pirmiausia turi prisidėti prie didesnio socialinio teisingumo, viešųjų paslaugų gerinimo, teisingesnio mokesčių perskirstymo per biudžetą.
„Tai irgi augina ekonomiką, prisideda prie socialinės sanglaudos. O socialinė sanglauda tiesiogiai susijusi su ekonomikos augimu“, – teigė I. Segalovičienė.
Anot jos, prezidentas „toliau bus aktyvus“ ir teiks pasiūlymus, kaip didinti išlaidas gynybai.
I. Segalovičienė taip pat gyrė valdančiuosius, kurie, anot jos, atsitraukia kai kurių pirminių pasiūlymų. Pavyzdžiui, nuo pernelyg žemos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio kartelės – koalicijos darbo grupei pirmiausia siūlyta apmokestinti NT nuo 20 tūkst. eurų mokestinės vertės.
„Tas įsiklausymas, procesas Seimo narių, koalicijos tarybos darbo grupės, tikrai yra panašus į girdėjimą, dialogą“, – teigė I. Segalovičienė.
Patarėja taip pat palaikė raginimus institucijoms optimizuoti išlaidas, kad gynybai būtų galima skirti dar daugiau lėšų.
Vis tik ji neatsakė, ar išlaidas ketina peržiūrėti ir Prezidentūra.
„Visos institucijos tikrai turės pasižiūrėti nuo nulio ir įsivertinti, kaip galėtų prisidėti ir iš naujomis akim pasižiūrėti savo tikslus. Tikimės kad nei viena institucija nebus išimtis“, – sakė I. Segalovičienė.
BNS jau rašė, kad be kitų pakeitimų, valdančioji koalicija svarsto didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, pelno mokesčio tarifą, plėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę.
Siūlomą pertvarką antradienį aptars valdančiųjų koalicijos taryba.
BNS žiniomis, koalicijos taryba svarstys pasiūlymus dėl gyventojų pajamų (GPM), pelno, draudimo, NT mokesčių, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.
