gyventojai

Beveik devyni iš dešimties gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja, rodo LRT paskelbta apklausa, kuri taip pat parodė, kad gyventojai labiausiai pasitiki kariuomene ir policija, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe. Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik devyni iš dešimties (87 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Tautinių bendrijų atstovų Lietuvoje mažėja dėl emigracijos, menkstančio gimstamumo, tačiau ši tendencija nėra drastiška, sako mokslininkai. Statistikos departamento šią savaitę paskelbtais duomenimis, lyginant 2001 ir 2021 metų surašymų duomenis matyti, jog labiausiai sumažėjo rusų tautybės gyventojų dalis – nuo 6,3 proc. iki 5 procentų. Kiek mažiau traukėsi lenkų dalis – nuo 6,7 proc. iki 6,5 procento. Minėtu laikotarpiu mažėjo ir baltarusių – nuo 1,2 proc. iki 1 proc.

Daugiabučių gyventojai sprendimus kai kuriais klausimais nuo kitų metų kovo galės priimti pakartotiniame susirinkime dalyvaujant penktadaliui savininkų, o garažų bendrijų savininkams kvorumas nebūtų reikalingas.  Seimas penktadienį priėmė tokias Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų neaktyvumo problemą: už balsavo 103 Seimo nariai, o susilaikė du.

Šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra įpareigojimo nuo namų stogų šalinti varveklius ir susikaupusį sniegą. Tačiau jau pateiktas taisyklių pakeitimo projektas ir toks įpareigojimas atsiras kitais metais. Tokiu atveju gyventojams gali tekti mokėti ir varveklių mokestį. Šiuo metu namo administratoriai varveklių gali nešalinti, nebent jie kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Žiema kaip reikiant įsisiautėjo. Kasdienybe tapo ne tik sniego valymas, bet ir kabantys varvekliai. Vilnietis Arūnas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti milžiniško dydžio varvekliai. Vyras sako, kad tik laiko klausimas, kada tokie varvekliai užkris kam nors ant galvos ir sukels pavojų sveikatai ar net gyvybei.  Tokie didžiuliai varvekliai užfiksuoti Švitrigailos gatvėje. Pasak jo, dar įspūdingesni varvekliai pakibę Ševčenkos gatvėje.

Nuo 2024 metų pradžios laiku nepasitikrinę, ar galioja jų medicininė sveikatos apžiūra, vairuotojai neteks teisės vairuoti. Tokias įstatymų pataisas priėmusi centrinė valdžia jas motyvuoja tuo, kad pastaruoju metu išaugo avarijų, sukeltų sutrikus vairuotojo sveikatai, skaičius. Taip pat vairuotojams didės ir baudos už automobilio statymą neįgaliųjų vietose. Skirtingi intervalai Norint gauti vairuotojo pažymėjimą, „Regitroje“ taip pat privalu pateikti galiojančią medicininę pažymą.

„Nebegaliu tylėti apie savo kaimynus – atrodo, sostinėje gyvename, o elgiasi kaip kokie benamiai. Šlykštu net į laiptinę išeiti“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Zita. Viskas prasidėjo nuo to, kai mūsų name, kuris yra senos statybos, panaikino konteinerius. Anksčiau laiptinėje buvo kiekvienama aukšte – išeini su maišeliu ir išmeti. Dabar jie suvirinti, o konteineriai pastatyti gatvėje.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų taupė arba taupo pinigus šių metų žiemai, tačiau trečdalis jų neturi iš ko taupyti, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Smunkanti mažmeninė prekyba signalizuoja, kad namų ūkiai vis labiau apriboja savo galimybes pirkti, taupyti verčia didėjančios energetikos kainos, aukšta infliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities. Apklausos rezultatai liudija, jog artėjančiai žiemai taupo arba taupė beveik 49 proc. gyventojų.

Lapkričio 15 d. yra istorinė diena pasauliui, mat žmonių skaičius mūsų planetoje Žemėje perkopė 8 mlrd. Žmonių yra dvigubai per mažiau nei pusę amžiaus ir jų vis daugėja. Kas gi nutiks po kelerių metų ar dešimtmečių? Ar tilpsime mūsų Žemėje? Ar visiems užteks maisto? Ir ar neišnyks lietuviai – juk mūsų nuolat mažėja? Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja.

Gyventojų skaičius pasaulyje pasiekė aštuonis milijardus, rodo worldometer.com duomenys. Šis skaičius buvo pasiektas antradienį ryte. Kiek anksčiau Jungtinės Tautos prognozavo, kad antradienį gyventojų skaičius pasaulyje pasieks šią ribą. „Šis svarbus įvykis yra proga pasidžiaugti įvairove ir pažanga, kartu atsižvelgiant į bendrą žmonijos atsakomybę už planetą“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso pareiškime.

Remiantis Jungtinių Tautų prognozėmis, antradienį pasaulio gyventojų skaičius pasieks aštuonis milijardus. „Šis svarbus įvykis yra proga pasidžiaugti įvairove ir pažanga, kartu atsižvelgiant į bendrą žmonijos atsakomybę už planetą“, – sakoma JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) pareiškime. JT šį augimą aiškina žmogaus vystymusi, nes žmonės gyvena ilgiau, pagerėjus visuomenės sveikatos padėčiai, mitybai, asmens higienai ir patobulėjus medicinai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių valstybių gyventojų realiosios pajamos antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, sumenko 0,5 proc., nepaisant jiems tenkančio realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies padidėjimo 0,3 procento. Gyventojų realiųjų pajamų kritimas aukštos infliacijos sąlygomis fiksuojamas trečią metų ketvirtį iš eilės, pažymima EBPO pirmadienį paskelbtoje apžvalgoje.

Tragikomiška situacija viename Vilniaus kieme. Vilnietės Jolantos tujos viena po kitos ėmė žūti, o įrengta kamera užfiksavo, kad jas neaiškiu skysčiu apipila kaimynė Ona. Nukentėjusioji dėl aitraus kvapo prie tujų įtaria, kad jos apipilamos šlapimu.

Nuo lapkričio 1-osios tiek įmonėms, tiek gyventojams mokėti grynaisiais bus galima tik iki 5 tūkst. eurų, o virš šios sumos reikės daryti pavedimus per banką. Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.

Fejerverkų naudojimui renginiuose nepritaria daugiau nei pusė gyventojų, kiek per trečdalis linkę palaikyti tokį būdą švęsti, rodo BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ spalį atlikta apklausa. Jos duomenimis, visiškai galingų fejerverkų ir kitos pirotechnikos per įvairius renginius naudojimui nepritaria 28,6 proc. apklaustųjų, dar 24,9 proc. nurodė, kad tam greičiau nepritartų.  9,9 proc. gyventojų visiškai palaiko fejerverkus per šventes, 25 proc. tam greičiau pritartų.

Po galingo sprogimo ir Krymo tilto griūties sukruto okupuotos teritorijos gyventojai. Kilo panika – žmonės apspito degalines, o prekybos centruose nusidriekė ilgos eilės. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kaip Kryme gyvenantys rusai suplūdo į parduotuves.  Vaizdo įrašuose matyti, kad žmonės ėmė šluoti iš lentynų pirmo būtinumo prekes. Prisikrovę pilnus vežimėlius maisto ir tualetinio popieriaus, Krymo gyventojai stoja į „kilometrines“ eiles prie kasų.

Užsiregistruoti antrai stiprinančiai skiepo nuo koronaviruso dozei nuo trečiadienio gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, jie skiepijami bus nuo ketvirtadienio. „Jau registracija galima, o skiepytis galima nuo ketvirtadienio“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Iki šiol antra stiprinančia doze buvo skiepijami senjorai, kiti žmonės, kuriems rizika sunkiai sirgti yra didesnė.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Iki rugsėjo 23-osios gautų paraiškų duomenimis 461 gyventojas planuoja įsirengti 546 privačias elektromobilių įkrovimo prieigas ir prašo kompensuoti apie 444 tūkst. eurų, sekmadienį rašo portalas vz.lt. Finansavimas jau patvirtintas 32 pareiškėjams – jiems įrengus 36 prieigas, pagal finansavimo sąlygas bus išmokėti apie 19 tūkst. eurų.  Iš viso pagal rugsėjo 7-ąją Lietuvos energetikos agentūros paskelbtus kvietimus gyventojams planuojama paskirstyti virš 6 mln.

Beveik pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad tin didelis kainų šuolis juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų, pirmadienį pranešė bankas.  „Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.  „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.

Klaipėdoje, Paupių kvartale planuojant atidaryti Priklausomybių ligų centro filialą, skirtą vaikams ir jaunimui, prieš tokius planus sukilo vietos gyventojų bendruomenė, besibaiminanti dėl nesaugios kaimynystės ir galimai padidėsiančio nusikalstamumo.  Pirmadienį savivaldybėje susirinko apie 100 Paupių kvartalo gyventojų, savivaldybės, priklausomybės ligų centro atstovai. Nuotoliniu būdu apie susidariusią situaciją aiškintasi su Turto banku, Sveikatos apsaugos ministerija.

Šiemet planuojant priimti sisteminės negalios reformą iš esmės keisis negalios nustatymo modelis, o iki 2030 metų gerokai padaugės paramą gausiančių neįgaliųjų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monikos Navickienės teigimu, neįgalieji visą pagalbą gaus per vienintelę naujai kuriamą Asmens su negalia teisių agentūrą.

Vokietijos vyriausybė nusprendė laikinai nustatyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gamtinėms dujoms, kad palengvintų šalies gyventojų finansinę naštą dėl išaugusių energijos kainų. Federalinis kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad PVM gamtinėms dujoms bus sumažintas nuo 19 iki 7 proc. laikotarpiui iki 2024 metų kovo pabaigos.

Migracijos departamentas po daugiau nei mėnesio pertraukos nuo pirmadienio atnaujins gyventojų priėmimą gyva eile visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Departamentas penktadienį informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiausias klientų srautas aptarnaujamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, šiuose miestuose rugpjūtį specialistai klientus aptarnaus prailgintomis darbo valandomis ir savaitgalį: pirmadieniais–ketvirtadieniais 7.30–18.30 val.

Tik 8 proc. gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji blogėja. Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, pesimistiškai bendrą situaciją Lietuvoje vertina 72 proc. respondentų, dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Birželį atitinkamai 89 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis šalyje blogėja, 10 proc. – kad krypsta geryn, neapsisprendusiųjų buvo tik 1 procentas, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nepritaria, kad šalies vadovai turėtų gyventi valstybinėse rezidencijose, rodo penktadienį paskelbtos LRT užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys. Visiškai nesutinkantys arba greičiau nesutinkantys su šalies vadovų gyvenimu rezidencijose sudarė 46,8 proc. visų respondentų. Tam pritaria arba greičiau pritaria 40,6 proc. apklaustųjų. Likę sociologinio tyrimo dalyviai neturėjo nuomonės arba neatsakė į klausimą.

Policija gavo trijų nuo sukčių nukentėjusių gyventojų pareiškimus. Bendra iš žmonių pasisavinta pinigų suma per 2 tūkst. eurų. Kaip skelbia Vilniaus apskrities policija, sekmadienį apie 16.30 val. gautas 21 metų moters pareiškimas. Ji teigė, jog į mobilaus ryšio telefoną gavo žinutę su tekstu ir nuoroda. Ją paspaudus ir suvedus internetinio banko prisijungimo duomenis, apgaule iš jos išviliota daugiau kaip 1 tūkst. eurų.  Sekmadienio vakarą apie 16.09 val.

Ukrainos Aukščiausioji Rada uždraudė didinti mokesčius už šilumą gyventojams, o tarifų skirtumą planuojama padengti pritraukiant daugiau nei 125 mlrd. grivinų iš tarptautinių partnerių. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė parlamentaras Jaroslavas Železnyžiakas. Už įstatymo projekto priėmimą balsavo 260 deputatų, tuo metu kai reikalingas mažiausias balsų skaičius buvo 226 balsai.

Namuose laikas nuo laiko susikaupia nebenaudojamų vaistų, tvarsliavos, adatų, švirkštų, medicininių pirštinių ar kitų medicininės kilmės atliekų. Kai kurios iš jų gali būti infekuotos, todėl šias atliekas labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir sveikatai, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Medicininės atliekos gali būti užterštos įvairiomis infekcinėmis ligomis sergančių žmonių krauju ar kitais organizmo skysčiais.

„Į savo sodybą pas senelius užsuku kelis kartus per metus – dažniausiai tai nutinka vasarą, kai atšyla oras ir atsiranda noras kuo ilgiau būti gamtoje, vėl maudytis upėje kaip vaikystėje. Nors vaikystėje ir augau su jais Dzūkijos kaime, tačiau vėliau sparnus pakėliau į Kauną ir čia gyvenu iki šiol. Vis tik pastarasis apsilankymas mane labai nustebino – to pamatyti savo kaime aš nesitikėjau“, – tv3.lt laiške rašo Inga iš Kauno.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų, antradienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Iš apgyvendinusiųjų Ukrainos karo pabėgėlius birželį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensacijas. Liepą jiems bus išmokėta apie 1,5 mln. eurų. „Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis.

Prognozuojama, kad lapkričio 15 dieną pasaulio gyventojų skaičius pasieks aštuonis milijardus, skelbiama pirmadienį Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad 2023 metais Indija aplenks Kiniją ir taps daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi.

Kol Vilniaus rajono gyventojai skundžiasi dėl neapšviestų gatvių, savivaldybė problemą sprendžia, bet tik iš dalies. Atrodo, kad gyventojų skundų ir prašymų savivaldybė neišgirsta. Žmonių pasipiktinimą sukėlė vienas iš naujausių projektų, kai šviestuvai įrengti ne tankiai apgyvendintoje teritorijoje, o palei laukus ir rečiau važiuojamą kelią. Minėtas naujai apšviestas kelio ruožas driekiasi Vilniaus rajono Rukainių seniūnijoje, Kenos kaime.

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria, kad Lietuva būtų Vakarų dalimi, o 88 proc. palaiko narystę ES ir NATO. Šiais atžvilgiais Lietuva yra viena iš Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių. 88 proc. lietuvių balsuotų už pasilikimą ES ir NATO. Be to, per pastaruosius metus pritarimas demokratijai kaip valdymo sistemai Lietuvoje išaugo labiausiai – nuo 70 iki 79 proc. Lietuvoje 83 proc.

Austrijos sostinė Viena susigrąžino pirmąją vietą tinkamiausių gyventi pasaulio miestų sąraše, rodo ketvirtadienį paskelbti kasmetinio „The Economist“ tyrimo rezultatai.  Šįmet į sąrašą nebuvo įtraukta vasarį Rusijos užpultos Ukrainos sostinė Kyjivas, o Rusijos miestai Maskva ir Sankt Peterburgas smuktelėjo žemyn dėl cenzūros ir Vakarų sankcijų poveikio.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 196 karaimų tautybės žmonės, per pastaruosius 60 metų jų sumažėjo daugiau nei per pusę – 54,6 procento, teigia Statistikos departamentas. Jis šiemet atliko specialų karaimų tyrimą Lietuvoje. Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės Karinos Firkavičiūtės teigimu, jų bendruomenė niekada nebuvo didelė, ją, kaip ir visą visuomenę, paveikė bendros tendencijos.

Pagal nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomų planų sąskaitų palyginimo metodiką pateikiama informacija skirta tik vartotojų informavimui, o ne nepriklausomų elektros energijos tiekėjų vertinimui. Palyginamoji informacija neturi būti suprasta kaip tiekėjų siūlomų planų reklama, rašoma pranešime spaudai.

Namų ūkiai Lietuvoje mažėja, vis daugiau žmonių gyvena po vieną, skelbia Statistikos departamentas. Remiantis 2021 metais vykdyto surašymo duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo apie 1,22 mln. namų ūkių, o juose gyveno 2,79 mln. žmonių. 2011-aisiais šie skaičiai atitinkamai siekė 1,27 mln. ir 3,19 milijono. „Per dešimtmetį vidutinis namų ūkis sumažėjo nuo 2,38 iki 2,29 asmens, mieste – atitinkamai nuo 2,32 iki 2,24, kaime – nuo 2,52 iki 2,41 asmens“, – nurodo statistikai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ nustatytų sukčiavimo atvejų skaičius rodo, kad sukčiai apsukų nemažina – dėl patirtų jų atakų į banką kreipėsi beveik 500 šalies gyventojų. Per pirmuosius tris 2022 m. mėnesius bankas sugebėjo išsaugoti arba iš sukčių grąžinti beveik 350 tūkst. eurų savo klientų lėšų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nors informacijos apie tipines sukčiavimo schemas ir realias istorijas viešojoje erdvėje išties netrūksta, sukčiavimo mastai išlieka dideli.

Pekinas pirmadienį pradėjo naują masinio COVID-19 testavimo kampaniją savo labiausiai apgyvendintame centriniame rajone. Tokios priemonės imtasi sostinei sugriežtinus suvaržymus dėl koronaviruso, viename bare prasidėjus sparčiai plintančiam protrūkiui. Kinija yra vienintelė likusi didžioji ekonomika, tebesilaikanti „nulinės COVID-19 tolerancijos“ strategijos. Valdžia mėgina likviduoti infekciją, taikydama tikslingus uždarymus, masinį testavimą ir ilgus karantinus.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Seimas antradienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas.  Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė. Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.

Sinoptikai skelbia, kad gyventojai turėtų būti pasiruošę, mat jau šeštadienio naktį Lietuvą nuplaus vasarišką liūtis. Be to, prasidėjus audrų ir žaibų metui, dalis žmonių netgi sulaukė atskirų pranešimų, kuriais norima informuoti, kaip tinkamai apsaugoti savo turtą. Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ atstovai penktadienį savo klientams išsiuntė atskiras žinutes, kuriose informavo, kaip tinkamai pasirūpinti savo turtu prasidėjus audrų ir žaibų sezonui.

Plečiant dviračių takų tinklą Vilniuje vienoje judriausių sostinės jungčių – T. Narbuto gatvėje nuo Laisvės pr. iki Konstitucijos pr. – bus įrengti nauji patogūs dviračių ir pėsčiųjų takai, bus pertvarkyta ir važiuojamoji gatvės dalis.  Važiuojamojoje gatvės dalyje tarp Laisvės pr. ir T. Narbuto stotelės viešajam transportui bus skirta A juosta, techninius šaligatvius pakeis želdiniai – mažiausiai 75 medžiai ir 8000 krūmų. Paruošiamieji darbai prasidės jau birželio pradžioje.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmnonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Balandį metinė infliacija siekė 16,8 proc., vien prekių kainos per metus padidėjo 19,3 proc., paslaugų – 10,9 proc., o per mėnesį – atitinkamai 2,2 proc. ir 1,1 proc.

Nuo liepos Raseinių rajone keleiviai nemokamai važiuos priemiesčio ir miesto reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais. Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė rajono savivaldybės taryba. Savivaldybė įsipareigojo kompensuoti „Raseinių autobusų parkui“ išlaidas, patirtas dėl nemokamo keleivių vežimo.

Stambiagabaritės atliekos Vilniuje iš gyventojų galės būti paimamos kartą per metus – iki šiol tokia galimybė suteikta kartą per dvejus metus. Sostinės taryba trečiadienį patvirtino tai numatančius atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus. Daugiabučių namų ir individualių namų gyventojai nuo šiol turės teisę kartą per metus užsisakyti didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių tekstilės ir statybinių, taip pat pavojingųjų atliekų išvežimą, už kurį netaikomas joks papildomas mokestis.

Slėptuvių Lietuvoje beveik nėra, o tos, kurios yra – skirtos valdininkams. Gyventojai nuo bombardavimų turėtų slėptis mokyklose ir darželiuose, bet ten tilptų tik trečdalis, tiesa, kur yra priedangos nuo karo pavojaus ir kaip elgtis šiam užklupus, daugelis taip pat nežino. Pabėgti nuo karo žmonėms irgi būtų sunku, nes evakuacijos planų visuomenė nežino.