Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja. O štai pasaulyje atvirkščiai – šiandien yra ta diena, kai pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 8 mlrd.
O paskutinį milijardą priaugome vos per 12 metų. Ir šeštadalis šio prieaugio įvyko Indijoje. Mumbajuje per dieną traukinio bilietėlį nuperka bent du kartus daugiau žmonių nei gyvena visoje Lietuvoje. Ir žmonėms ten tikrai trūksta vietos: „Įprasta problema – dusulys, nes daug žmonių. Tave nuolat užgauna. O jei iškris telefonas – jo nerasi.“
Indijos miestuose vienam žmogui tenka vos 5,5 kv/m gyvenamasis plotas: „Mūsų mažuose namuose gyvename penkiese-šešiese.“
Bet štai vienam mažyliui neabejotinai neteks gyventi vos keliuose kvadratiniuose metruose: „Su gimtadieniu! 8 milijardinis vaikas iš Šaritė Universitetinės ligoninės.“
Tai vyksta Vokietijos sostinės Berlyno ligoninėje. Gal Elijus išties tas „aštuoni-milijardinis“ vaikas?
Jei prieš 47-erius metus kas nors pasakytų, kad pasaulio populiacija išaugs dvigubai – nežinia, ar daug kas tuo patikėtų, bet būtent taip ir įvyko. 1975 m. pasaulyje gyveno 4 mlrd. žmonių. O pirmą milijardą žmonija pasiekė 1800 m. Praėjo beveik 130 metų, kol pasiekėme antrą milijardą, tad dabar žmonių skaičius pasaulyje auga kone dešimt kartų greičiau. Tačiau Lietuvoje – priešingai. Mūsų mažėja.
„Faktas tas, kad Lietuva susiduria su beprecedenčiais depopuliacijos mastais“, – teigia sociologas-demografas Daumantas Stumbrys.
Pagal 1923 m. vykusį surašymą, Lietuvoje gyveno 2 mln. 171 tūkst. gyventojų. Ir šis skaičius nuolat augo. Lietuviai kasmet gimdė dukart daugiau vaikų nei dabar.
„Tuo metu skaičius gyventojų augo, nes gimdavo iki Antro pasaulinio karo kasmet virš 60 tūkst. gyventojų. Jei palyginsim, kiek dabar gimsta, praėjusiais metais gimė apie 24 tūkst. Tai daug mažiau“, – tvirtina statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė.
Atgavę nepriklausomybę pasiekėme gyventojų skaičiaus Lietuvoje piką.
„Gyventojų skaičius didžiausias Lietuvoje buvo 1992 m. pradžioje, kuomet buvo 3,7 mln. gyventojų“, – kalba B. Stolytė.
O nuo to laiko mūsų nuolat mažėja. Ir dėl mažo gimstamumo, ir emigracijos, ir neužtikrintumo dėl ateities, nors gyvename geriau nei bet kada anksčiau. Štai 34-erių vilnietis Donatas dirba aukle, bet...
„Savo vaikų turit? – Neturiu. Tik prižiūriu. – Bet norėtumėt? – Kol kas neplanuoju atsižvelgiant į klimato kaitą ir visas tas problemas, kurios laukia“, – sako Donatas.
Ir nors savo vaikų vietą pasaulyje Donatas pasirįžęs užleisti indams ar afrikiečiams, mokslininkai tikisi, kad lietuviai neišnyks.
„Taip, mes susiduriame su demografinėmis problemomis. Bet nebijokite – tikrai Lietuva išliks“, – teigia D. Stumbrys.
O bijoti, kad Žemėje žmonėms pritrūks maisto ar kitų resursų – anot demografo – taip pat nereikėtų.
„Resursų nedaugėja, bet produktyvumas didėja. Mokslo ir technologijų raida“, – kalba D. Stumbrys.
Pavyzdžiui, Izraelio mokslininkai jau kuria javus, kurie bus atsparūs ateities kataklizmams.
„Grūdų įvairovę, kuri būtų atspari aplinkos kaitai. Užtikrintų stabilų derlių ūkininkams ir galiausiai žmonėms“, – pasakoja grūdų genetikas Rio Ben David.
Ir tai tik vienas iš begalės mokslo pasiekimų, kurie leidžia dabar jau 8 milijardams žmonių pasaulyje išgyventi.
„Klausimas, kaip mes tausojame savo aplinką, kaip gyvename vieni su kitais – tai čia matau tam tikras grėsmes, kaip gamtos kataklizmos, katastrofos, karai, pandemijos“, – teigia D. Stumbrys.
Taigi reikia gyventi švariai ir taikiai. O žmonijos prieaugis galiausiai sustos. Artimiausiais dešimtmečiais Indija žmonių skaičiumi aplenks Kiniją, populiacija augs Pakistane, Filipinuose ir pietų Afrikoje, bet prognozuojama, kad šio šimtmečio pabaigoje perkopus per 10 mlrd. žmonių prieaugis prislops ir sustos.
