daumantas stumbrys

Europiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vis ilgėja – 2023 m. ji pasiekė 81,5 metus, rodo naujausi „Eurostato“ paskelbti duomenys. Tuo metu Lietuvoje piliečiai gali tikėtis išgyventi iki 77,3 metų, nors mūsų šalis statistikoje išsiskyrė kiek dėl kitų priežasčių. „Eurostato“ duomenimis, europiečių vidutinė gyvenimo trukmė vis ilgėja. 2023 m. europiečių vidutinė gyvenimo trukmė pakilo iki 81,5 metų. 2022 m. ji siekė 80,6 metus, o 2003 77,7 metus.

Lietuvoje prieš kelerius metus atlikti tyrimai parodė, kad vaikų nenori 12 proc. vyrų ir 7,6 proc. moterų, kurių amžius siekia 30-49 metus. Mūsų šalyje savanoriškas apsisprendimas neturėti vaikų stipriai smerkiamas ir šiuo aspektu esame labai panašūs į posovietines šalis, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys, neseniai su kolegomis nusprendęs išsamiau patyrinėti vyrų bevaikystės patirtis ir priežastis.

Nors įvedus alkoholio ribojimus ilgą laiką netilo kritika, kad tokie sprendimai – tik politiniai ir realios naudos neatneš, mokslininkai teigia matantys priešingą efektą. Jų atliktų tyrimų duomenimis, dėl alkoholio pardavimo laiko ribojimų ne tik sumažėjo bendras vyrų mirtingumas, bet ypač mirčių skaičius sekmadieniais ir pirmadieniais.

Sutrumpinus alkoholio prekybos laiką Lietuvoje sekmadieniais ir pirmadieniais rečiau fiksuojamos vyrų mirtys, rodo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vyresniojo darbuotojo Daumanto Stumbrio atlikto tyrimo duomenys. Anot jo, 2018 metais šalyje įsigalioję prekybos alkoholiu ribojimai neabejotinai padarė įtaką sumažėjusiam mirtingumui. „Tyrimo rezultatai tą ir parodė, kad buvęs tas padidėjęs mirtingumas sekmadienį ir pirmadienį jis gerokai sumažėjo arba nebeliko to tokio didelio išsišokimo.

Jau seniai pastebėta, kad Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė skiriasi kone dešimtmečiu, kai Vakarų Europos valstybėse abiejų lyčių žmonės vidutiniškai gyvena ilgiau, o skirtumai tarp vyrų ir moterų daug mažesni. Ši problema jau yra tapusi folkloru: vyrai neretai juokauja, kad jų gyvenimą suėda žmonos, netiki, kad sulauks pensijos, todėl nemato prasmės mokėti mokesčių.

Lapkričio 15 d. yra istorinė diena pasauliui, mat žmonių skaičius mūsų planetoje Žemėje perkopė 8 mlrd. Žmonių yra dvigubai per mažiau nei pusę amžiaus ir jų vis daugėja. Kas gi nutiks po kelerių metų ar dešimtmečių? Ar tilpsime mūsų Žemėje? Ar visiems užteks maisto? Ir ar neišnyks lietuviai – juk mūsų nuolat mažėja? Šiuo metu Lietuvoje gyvena maždaug 2 mln. 840 tūkst. žmonių. Paskutinį kartą 3 mln. skaičiavome 2011 m. Taigi lietuvių mažėja.

Lietuvoje gimstamumas krenta į naujas žemumas – daugėja moterų, nenorinčių turėti vaikų. Demografai mano, kad planus vaikams lietuviai atidėlioja tiek dėl ekonominio sunkmečio, tiek dėl to, kad daugiau laiko nori skirti sau, karjerai ir kelionėms. Ir tik vėliau ima mąstyti apie šeimos pagausėjimą. Kiti renkasi bevaikystę.

Mokslininkai teigia, kad gimstamumas Lietuvoje mažėja jau daugiau nei 60 metų. Nors rodikliai buvo kiek pakilę, pastaraisiais metais jie vėl krito. Ekspertų teigimu, prie to daugiausiai prisidėjo koronaviruso pandemija ir karas Ukrainoje – neapibrėžtumą jaučiantys lietuviai atideda sprendimą susilaukti vaikų.

Dar vieneri COVID-19 pandemijos metai Lietuvoje iššienavo tūkstančius gyvybių – šalyje per metus ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Demografai teigia tokio mirčių skaičiaus kaip pernai nematę 60 metų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Išaugęs mirtingumas Lietuvoje Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.

Nors Statistikos departamentas skelbia, kad bendras gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo maždaug tūkstančiu, ramybės specialistams neduoda kiti rodikliai – sparčiai krinta mažųjų rajonų gyventojų skaičiai. Jei taip ir toliau, netrukus tuose rajonuose taps ne tik nepatrauklu, bet dar ir per brangu gyventi. Statistikos departamento duomenimis, bendras Lietuvos gyventojų skaičius pernai padidėjo daugiau nei tūkstančiu. Suskaičiuota, kad šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.