„Tad čia kyla klausimas – ar tai politinės valios, politinės išminties pasireiškimas? Ar mūsų ekonomika turi tokį potencialą, kad per ketverius metus MMA didinama 4 kartus? Darbdavių konfederacija pasisako už tai, kad MMA turi būti didinama. Gyvename dar nelabai tobuloje visuomenėje, mūsų verslas įvairus – vieni nori tik didesnio pelno, kiti siekia tam tikros harmonijos. Taigi, ta MMA, sakyčiau, lyg stabilizuoja visuomenę. Galime geriau prognozuoti, kokia yra vartotojų perkamoji galia, galime aiškiau matyti verslo galimybes. Antra vertus, neramina pastaroji Europos Komisijos (EK) ataskaita apie Lietuvos pažangą ir šalies ateities perspektyvas. EK atvirai signalizuoja, kad Lietuva artėja prie savo galimybių ribos. MMA turime sieti su tokiais ekonominiais rodikliais, kaip darbo našumas, PVM. Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje pelningai dirba tik 60 procentų įmonių. Beje, pelningumas – apie 4,5 procento. Jeigu palygintume, kokiu pelningumu dirba bankai ar žemės ūkio bendrovės – kai kurių pelningumas siekia 30 procentų – vadinasi, didelė dalis verslo dirba su minimaliu pelningumu. Todėl Trišalė taryba ir priėmė spendimą – užteks to politinio „kermošiaus“, nuo šiol MMA didinsime, remdamiesi ekonominiais rodikliais.
Koks gi santykis tarp vidutinio atlyginimo ir minimalios mėnesinės algos? Kodėl jis vienose valstybėse siekia 30, tuo metu kitose ir 65 procentų? Pasak D. Arlausko, čia atsakymas labai paprastas – santykis rodo to regiono ekonominį potencialą ir galimybes:
„Kai santykis perkopia 60 procentų, tai reiškia, kad tas regionas ekonomine prasme yra pasmerktas. Kai MMA didinama, kai didėja ir tas santykio procentas, kyla pavojus, kad regionas gali įgauti išlaikytinio statusą. Todėl būtina kalbėti ne tik apie MMA, bet ir apie tai, kaip didinti vidutinė atlyginimą. Būtent jis yra ekonomikos variklis. O MMA didinimo esmė ta, kad žmonės tam tikra prasme nebūtų palikti likimo valiai. MMA alga nuo liepos pirmosios didėja 25 eurais, bet iš praktikos žinau, kad tų 25 eurų žmonės negaus, kai kurie verslininkai jų nemokės. Prasidės visokios manipuliacijos su darbo sutartimis, sumažės darbo valandų skaičius ir pan. Jeigu valstybė jaučia moralinę atsakomybę prieš mažas pajamas gaunančius savo piliečius, ieškokim kitų būdų. Sulyginkime neapmokestinamąjį minimumą su minimalia mėnesio alga. Būtent čia ir pasireikštų politinė valia“, - kalbėjo D. Arlauskas.
