Nepasikalbėjus su vilniečiais, jų neapklausus sunku pasakyti, kokio mero jie norėtų. Pagal ankstesnius rinkimus ir bendrą įsivaizdavimą, koks meras reikalingas sostinei, galima manyti, kad vilniečiui reikia veržlaus, iniciatyvaus, kūrybingo ir verslaus mero, kuris galėtų ne tik siūlyti vizijas, bet ir jas įgyvendinti, pritraukti investicijų, įvykdyti daugiau projektų, naudingų vilniečiams, kad sostinėje būtų patogu, gera ir gražu gyventi. Tiksliau gyventojai, ko gero, nurodytų ir nurodo apklausose, kurias užsako politinės partijos. Neteko jų matyti, tad sunku tuos poreikius įvardyti.
Apie artėjančius mero rinkimus kalbamės su politologe Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.
– Kai kurie politologai sako, kad tiesioginiai mero rinkimai – asmenybės rinkimai, tad galbūt Artūro Zuoko patirtis ir charizma turi didžiausius šansus laimėti?
– Tiesioginiai mero rinkimai iš tikrųjų yra asmenybių rinkimai, o ne partijų. Politika vis labiau personalizuojama ir kampanijos taip pat tai atspindi. Juk moderniose šiuolaikinėse visuomenėse ne šūkiai ir ideologijos laimi ar rungiasi, o politikų bei lyderių vaizdai, kurių apstu reklamose ir agitacijose.
Rinkimų retorika dažnai supanašėja ir išsiskiria tik dvi linijos – pozicijos bei opozicijos. Vieni siekia rodyti gerus darbus ir prašo tęstinumo ar laiko nerealizuotiems planams, o kiti, norėdami užimti poziciją, kritikuoja valdančiuosius ir stengiasi įvardyti kuo daugiau klaidų ar blogų sprendimų. Tačiau iš esmės turinys pagal ideologijas mažai kuo skiriasi. Visi stengiasi aprėpti kuo daugiau rinkėjų ir programose, siekiuose bei planuose numatyti kuo įvairesnėms visuomenės grupėms aktualias problemas.
Grįžtant prie A. Zuoko – jo turima miesto valdymo patirtis ir asmenybės ryškumas bei žinomumas, atpažįstamumas didžiausias tarp jau numatytų ar svarstomų partijų kandidatų į Vilniaus merus. Sostinei turėtų būti metamos svarbiausios pajėgos politinėse partijose, bet dabartinė situacija rodo, kad kai kuriose partijose nusveria visiškai kiti dalykai, susipykstama, susiskaidoma partijų viduje ir nepasiūloma tikrų lyderių, galinčių lygiavertiškai kovoti tarpusavyje. Tada ir laimi galbūt ne pats geriausias, bet tikrai geresnis iš pasiūlos. Nugali tokioje situacijoje patirtis, žinomumas, geriau įvaldyta komunikacija bei viešųjų ryšių subtilybės ir siūlomos idėjos.
– Į kokius kriterijus dažniausiai atsižvelgia rinkėjai eidami balsuoti?
– Eidami balsuoti rinkėjai iš esmės žvelgia į daugelį dalykų. Visokių teorijų yra suformuluota pagal įvairių valstybių patirtį. Dabartinėje šiuolaikinėje visuomenėje, kai nėra pastovumo, nuolatinio prisirišimo prie partijos, nuolatinio domėjimosi politika, vis dažniau lemia atsitiktinumas, bendras įspūdis ir įvaizdis, pasirinktos komunikacijos strategijos. Na, bet apskritai apklausose sakoma, kad itin svarbu ne tai, kuriai partijai kandidatas priklauso, o paties politiko asmenybė, patrauklumas, patirtis ir žinios, nuveikti darbai, reputacija, atsakingumas, moralumas, aktyvumas ir pan. Konkrečių pareigūnų rinkimuose lemia asmenybė, o partija – tik priedas ir veiksnys, galbūt darantis įtaką renkantis iš dviejų panašių kandidatų.
– Vilniuje apklausti žmonės taip pat dažniausiai sakė, kad balsuotų už A. Zuoką. Ar galime spėti, kiek šansų turi kiti kandidatai? Ir ar bus antrasis rinkimų turas?
– Jei jau apklausos rodo, kad dauguma ir vėl norėtų matyti A. Zuoką, tai kovoti kitiems kandidatams bus gana sunku, nes kol kas paskelbti ar svarstomi kandidatai savo žiniomis, patirtimi ir asmenybių žinomumu bei patrauklumu atsilieka nuo dabartinio mero. Jei, nepaisydami skolų problemos viešinimo, kitų bandymų dabartinės valdžios ir mero darbą pavaizduoti neigiamai, žmonės dar nerodo aiškaus nusivylimo, tikėtina, kad aktyvi kampanija galbūt šiek tiek ir sumažins dabartinio mero populiarumą, bet tarp dviejų lyderiaujančių kandidatų A. Zuokas turėtų išlikti.
Dėl antrojo turo, dar yra daug laiko ir daug dalykų gali nutikti, kurie gali ir nulemti galutinius rezultatus. Reikia pamatyti visus kandidatus kartu, įvertinti jų komunikaciją su rinkėjais, vizijų patrauklumą. Greičiausiai gali prireikti antrojo turo.
– Kokią įtaką rinkimams turės etninės grupės – lenkai, rusai? Ar A. Zuoko pritarimas Rusijos dienai Vilniuje gali pasiteisinti? Ir kaip vertinate Valdemaro Tomaševskio kandidatūrą?
– Etninės grupės Vilniuje yra gausios, tad įtakos tikrai turės. Ši grupė turėtų būti svarbi visiems kandidatams.
Dėl V. Tomaševskio – nors jis ir turi lenkų ar rusų paramą, nemanau, kad būtų išrinktas, bet tarp pirmaujančių galėtų būti. Tiesa, niekada ir negali žinoti, kaip kas pakryps. Man ne itin gerai pažįstama V. Tomaševskio ir jo partijos situacija Vilniuje, tad svarstau iš bendrų pastebėjimų. Jis turi gerą vietą Europos Parlamente, bet jau komunikacija per prezidento rinkimus parodė, kad vargu ar jis su savo retorika galėtų sudominti platesnes visuomenės grupes, greičiau labai jau ribotą elektoratą. Dėl A. Zuoko pritarimo Rusijos dienai nelabai ką galiu komentuoti. Iš esmės manyčiau, kad jo tiesioginis elektoratas tikrai nėra etninės grupės, bet galbūt tam tikrą palankumą ir galėtų pelnyti. Man sunku pasakyti.
