Jei Seimo rinkimai būtų vykę besibaigiant rugsėjui ir juose būtų dalyvavę visi rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai, sėkmingi jie būtų buvę penkių politinių partijų atstovams – socialdemokratams, „darbiečiams“, konservatoriams su krikščionimis demokratais, „liberalsąjūdiečiams“ ir „tvarkiečiams“.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir anksčiau, didžiausio Lietuvos gyventojų palaikymo būtų sulaukusi Lietuvos socialdemokratų partija. Už ją būtų balsavę 18 proc. apklausos dalyvių.
Nedaug socialdemokratams būtų pralošusi Darbo partija. Palaikymą jai rugsėjo apklausoje deklaravo 17 proc. respondentų.
Toliau apklausos dalyvių pasirinkimui pateiktame ateinančiuose Seimo rinkimuose dalyvausiančių 18 partijų ir koalicijų sąraše apklaustieji išskyrė dvi partijas, galinčias surinkti po 8 proc. rinkėjų balsų. Tai Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.
Partiją Tvarka ir teisingumas ketino palaikyti apie 6 proc. apklaustųjų.
Tuo partijų, kurios būtų galėjusios rugsėjį, likus mėnesiui iki tikrųjų Seimo rinkimų, dalyvauti parlamento mandatų dalybose, sąrašas baigtųsi. Kitoms politinėms jėgoms nesurinkus Seimo rinkimų įstatymu nustatytu 5 proc. rinkėjų balsų tektų likti neparlamentinėmis.
Į įstatymus leidžiančiąją valdžią rugsėjį būtų nepatekusios partija „Drąsos kelias“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Joms rinkėjai būtų skyrę maždaug po 4 proc. balsų.
Po 3 proc. būtų „užsidirbusios“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Liberalų ir centro sąjunga.
Anot kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologo Romo Mačiūno, pastarosios keturios partijos yra netoli 5 procentų ribos, todėl jų galimybes patekti į Seimą gali nulemti įvairūs veiksniai – kurios jų rinkėjai bus aktyvesni, kurios politinė reklama iki rinkimų likusiomis dienomis bus labiau pastebima ir kaip pasidalys dar nemažos dalies neapsisprendusių rinkėjų balsai.
Apie 1 proc. ar šiek tiek daugiau potencialių rinkėjų rugsėjį ketino balsuoti už Krikščionių partiją, partiją „Jaunoji Lietuva“, „Sąjungą TAIP“ ir Demokratinę darbo ir vienybės partiją.
Kitas partijas palaikytų dar mažiau rinkėjų – po pusę procento ir mažiau.
Ketvirtadalis – 23 proc. – apklaustųjų negalėjo pasakyti, kokią partiją jie palaikytų per Seimo rinkimus, arba jie sakė neketiną dalyvauti juose.
Tie gyventojai, kurie apklausoje teigė tikrai dalyvausią arba ketiną dalyvauti Seimo rinkimuose 2012 metų spalio 14 dieną, pasirinko dvi opozicines partijas: Lietuvos socialdemokratų partiją – 24 proc. ir Darbo partiją – 18 proc.
Trečioji galinti sulaukti sėkmės būtų Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai – 12 proc. rinkėjų balsų.
Po jų rikiuotųsi Liberalų sąjūdis – 8 proc. ir partija Tvarka ir teisingumas – 7 proc.
Netoli 5 proc. patekimo į Seimą ribos liktų dvi partijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 4,7 proc. bei nesenai buvusios teisėjos Neringos Venckienės įkurta partija „Drąsos kelias“ – 4,5 proc.
Kiek daugiau nei po 3 proc. ketinančiųjų ateiti į rinkimus palaikytų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei Liberalų ir centro sąjungą.
Keturias partijas rugsėjo pabaigoje rėmė nuo 1 iki 2 proc. tikrai ar galbūt ateisiančių balsuoti rinkėjų – Krikščionių partiją, partiją „Jaunoji Lietuva“, „Sąjungą TAIP“ bei Demokratinę darbo ir vienybės partiją.
Kitas partijas palaiko po pusę procento ir mažiau rinkėjų.
Tarp ketinančių spalio 14–ąją ateiti į rinkimų apylinkes ir atlikti savo pilietinę pareigą 8 proc. rinkėjų dar nėra apsisprendę, kuriai partijai teikti pirmenybę.
