baltijos

Nors birželiui įpusėjus orai dar nelepina, paplūdimiuose jau galima išvysti poilsiautojus, o su didėjančiu atostogautojų srautu prasideda ir įtemptas gelbėtojų darbas. Jūros gelbėtojų vadai Aleksandras Siakki ir Jonas Pirožnikas teigia, kad skenduolių šį sezoną dar nebuvo, tačiau atkreipia dėmesį į žmonių daromas klaidas. „Žmonės eina maudytis ir nepaiso įspėjamųjų ženklų apie duobes“, – sako Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki.

„Šį savaitgalį kartu su savo šeima planuojame važiuoti į Palangą. Nemeluosiu, kad verčiau atostogaučiau Turkijoje, kuri švara ir savo kainomis net neprilygsta lietuviškam pajūriui. Tačiau šiandien aš noriu įspėti visus, kad jie nekartotų mano klaidos, kurią darydavau daugybę metų Palangoje“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vilma. Palanga man anksčiau tikrai patikdavo. Lietuviška jūra, miela Basanavičiaus gatvė ir raminantis jūros ošimas.

Milijonai susikibusių rankų, jūra Pabaltijo pievose surinktų gėlių, iš visos širdies traukiamos dainos ir begalinis laisvės troškimas – tokią 1989 m. rugpjūčio 23-iąją pamena 600 km. ilgio gyvoje grandinėje stovėję Baltijos kelio dalyviai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro birželio 25 dienos duomenimis informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.

„Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavimą jie žuvo. Tai įvyko 1966-aisiais, kai generolas Charles'is de Gaulle'is, tuometis Prancūzijos prezidentas, buvo ką tik paskelbę sprendimą pasitraukti iš Aljanso vadovavimo struktūros, tai pat pareikalavęs išvesti iš jo šalies visas užsienio pajėgas.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimui apie tai, kad Baltijos jūroje susidarė tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms, ir pasirodžius medūzoms, kai kurie žmonės ėmė abejoti, ar galima maudytis jūroje. Specialistai aliarmo varpais neskambina – situacija įprastinė. Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Remigijus Dailidė sako, kad medūzų gyvenimo ciklas trumpas.

Palangoje parduodami poilsio namai „Baltija“, paskelbė valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti ir jo priežiūrą užtikrinanti valstybės įmonė Turto bankas. Pradinė pardavimo kaina – 4 mln. eurų. Tikimasi, kad labiausiai investuotojus turėtų sudominti prestižinėje vietoje esantis pastatų kompleksas. „Rinkoje stebime išaugusį susidomėjimą nekilnojamuoju turtu kurortinėse vietose.

Pirmadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse gama peilio centras. Tai ypatingai tiksli, komplikacijų riziką minimizuojanti onkologinių ligų, kraujagyslinių patologijų ir funkcinių susirgimų neinvaziniam stereotaksiniam radiochirurginiam gydymui skirta sistema. Kauno klinikose įdiegtas 100-tasis naujos kartos gama peilis pasaulyje.

Vaizdo įraše matyti, kaip narai apžiūri vieną iš daugelio Baltijos jūros dugne nuskendusių laivų. Laivas padengtas ne tik sąnašomis, nusėtas jūros gyventojų, bet ir apkarstytas tinklais. Tinklai ne šiaip trukdo apžiūrėti radinį – jie kelia pavojų. „Mes ieškome nuskendusių objektų, nuskendusių laivų, juos norim identifikuoti, nuvalyti juos nuo tinklų, nes jie visi yra padengti tinklais ir parodyti visuomenei, kokia situacija yra pas mus po vandeniu.

Prieš keletą dienų Baltijos jūroje iš Vokietijos į Klaipėdą plaukęs keltas „Regina Seaways“ vos netapo didžiule tragedija. Spalio 2-ąją plaukusiame kelte kilo gaisras. Nors kelte gaisras buvo sėkmingai lokalizuotas, o visi plaukę juo krantą pasiekė gyvi ir sveiki, vis dėlto šis įvykis ne vieną privertė prisiminti didžiausią Baltijos jūros katastrofą – kelto „Estonia“ nuskendimą. 1994 metų rugsėjo 27 diena yra įėjusi į didžiausių katastrofų sąrašą.

Lietuviai mano, kad artimiausiai bendrauti reikėtų su Lenkija ir Baltijos šalimis, nedraugiškiausia valstybe laikoma Rusija, rodo Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Paprašyti nurodyti, su kuriomis šalimis, jų nuomone, Lietuva turėtų bendradarbiauti aktyviausiai, 62 proc. respondentų pasirinko Lenkiją. Latviją ir Estiją pasirinko atitinkamai 57,9 ir 52,3 proc. respondentų. Beveik pusė respondentų taip pat įvardijo Vokietiją, 35 proc. – Baltarusiją ir JAV.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje per metus pabrango labiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, metų (12-os mėnesių) infliacija Lietuvoje spalį siekė 4,4 proc., Latvijoje - 2,8 proc., Estijoje - 3,8 procento. Praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje brango 0,2 proc., Latvijoje - 0,7 proc., o Estijoje - pigo 0,1 procento.

Estijos gynybos ministras Juri Luikas pirmadienį pareiškė, kad Baltijos jūros regiono šalių karinis bendradarbiavimas intensyvėja dėl Rusijos veiklos. „Dėl Rusijos veiklos paaštrėjusi saugumo situacija verčia viso Baltijos jūros regiono valstybes stiprinti gynybinį bendradarbiavimą“, – pareiškė jis per Helsinkyje vykstantį Šiaurės Europos ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimą.

Gavusi visus patvirtinimus, JAV bendrovė Providence Equity Partners (PEP) baigė įsigijimo procesą ir tapo iki šiol MTG valdytų nemokamos ir mokamos televizijos, taip pat interneto bei radijo verslų Baltijos šalyse savininke. Už šiuos verslus bendrovė sumokėjo 115 milijonų eurų, informavo naujai paskirtas All Media Baltics vykdantysis valdybos pirmininkas Pierre Danon. Providence Equity Partners ir MTG sandoris buvo galutinai užbaigtas spalio 18 d. Naujoji kompanija vadinsis All Media Baltics.

Kredito unijai „Baltija“, kurios nuostoliai dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo gali siekti beveik 2 mln. eurų, iki spalio 6 dienos uždrausta teikti finansines paslaugas, paskirtas laikinasis administratorius. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba priėmė dėl kilusios grėsmės „Baltijos“ indėlininkų, kitų kreditorių ir klientų interesams, pranešė centrinis bankas.

NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę keturis kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos skridusių Rusijos karinių orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Anot jos, sąjungininkai kilo lydėti vieno naikintuvo ir trijų žvalgybinių orlaivių, skridusių tarptautinėje oro erdvėje. Visi jie skrido išsijungę automatinius atsakiklius. NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma iš Lietuvos ir Estijos.

Lietuva, Latvija ir Estija planuoja pasirašyti trišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo į nelaimes srityje. Tarpvyriausybiniu susitarimu siekiama skatinti Baltijos šalių bendradarbiavimą ir teikti tarpusavio pagalbą rengiantis reaguoti į nelaimes, jas likviduojant. „Šalys bendradarbiauja, kad pagalba būtų suteikta kuo skubiau“, - sakoma susitarimo projekte.

Premjeras Algirdas Butkevičius drauge su Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovais sekmadienį Palangoje paminėjo Baltijos kelio 26-ąsias metines, taip pat prisiminė Baltijos šalims tragiškas pasekmes atnešusį Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai pasidalijo Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę.

Sekmadienį Lietuvoje minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalijusio nacių ir sovietų pakto bei Baltijos kelio metinės. Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, rugpjūčio 23-oji Lietuvos atmintyje „yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą“. „Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus Molotovo-Ribentropo paktu tapome niekšingų mainų objektu, buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas liko nenugalėtas.

Lietuva, Latvija ir Estija svarsto galimybę įsteigti bendrą trijų Baltijos šalių fondą, skirtą remti bendrą kino ir televizijos produkcijos gamybą. „Bendra kaimyninių šalių filmų gamyba yra plačiai paplitusi praktika, itin sėkmingai taikoma Skandinavijos ir Balkanų šalyse.

Baltijos šalyse dar neišsemtos elektros kainų mažinimo galimybės, o vartotojai išloštų, jeigu Lietuva, Latvija ir Estija veiktų kaip viena energetikos rinka. Tokia nuomone su Vilniuje vykstančio tarptautinio energetikos forumo dalyviais pasidalino nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Itin griežtą taupymą po 2008 metų finansų krizės stoiškai atlaikiusios Baltijos šalys neprijaučia Graikijai ir jos vadovams. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Graikijos grasinimus dėl įsipareigojimų neįvykdymo ar skolų euro zonai restruktūrizavimo Lietuva, kurioje minimalus darbo užmokestis yra dukart mažesnis nei Graikijoje, o vidutinė pensija tesudaro ketvirtadalį Graikijos pensijų vidurkio, vertina kaip politinę problemą.

 Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas maistui, mažiausiai šiam poreikiui išlaidų skiria lietuviai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje, rekomenduojamam maisto produktų krepšeliui išleidžia 291 eurą per mėnesį. Tuo tarpu šeimai Rygoje šis maisto krepšelis kainuotų 7,2 proc. daugiau (312 Eur), o Taline – 2,7 proc. daugiau (299 Eur). Tokius rezultatus atskleidžia trečius metus iš eilės „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius kitą savaitę Rygoje Estijos ir Latvijos premjerams pristatys idėją Baltijos kelio vardą suteikti ruožui, kuriame prieš 25-erius metus vyko ši akcija už Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Pasiūlymą kelio atkarpą Lietuvoje oficialiai pavadinti „Baltijos keliu“ šią savaitę pateikė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis taip pat pakvietė Vyriausybę kreiptis į kolegas Latvijoje ir Estijoje su siūlymu priimti analogiškus sprendimus.

Lietuvos šokio informacijos centras (LŠIC) sveikina visus Tarptautinės šokio dienos proga ir kviečia į nemokamus renginius, pristato trumpametražių filmų konkurso nugalėtojus ir skelbia akciją „2 bilietai už 1 kainą“ į gegužės 9–15 d. vyksiantį festivalį „Naujasis Baltijos šokis“. Kaip primena LŠIC direktorius ir tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovas Audronis Imbrasas, Tarptautinė šokio diena Tarptautinio teatro instituto (ITI) Šokio komiteto pasiūlymu 1982...

Ilgą laiką Baltijos skandinavei Estijai iš paskos sekusi Lietuvos įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinka meta aukštesnę pavarą. „Raidla Lejins & Norcous“ M&A praktikos grupės vadovas Juozas Rimas teigia, kad nors bendras sandorių skaičius Baltijos šalyse pastebimai nekito, galima įžvelgti rinkų vienodėjimo tendencijas. Didieji gimdo mažesnius „Per praėjusius metus Baltijos šalyse sudaryti 52 didesni nei 5 mln. eurų (17 mln.

Bendra Baltijos valstybių "Rail Baltica 2" įmonė iki Naujųjų metų greičiausiai nebus įsteigta, nes Latvija ir Estija vis dar nesutinka, kad Lietuvoje transeuropinė vėžė eitų iki Vilniaus, teigia susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Auganti ekonomika bei nemokamų pinigų rinka skatins įmones organišką augimą keisti planuota plėtros strategija, mano investicinio banko „Orion Securities“ generalinis direktorius Alius Jakubėlis. Pastarasis taip pat pridūrė, kad šio vadovaujamas investicinis bankas vis daugiau dėmesio skiria Varšuvos akcijų biržai, kuri likvidumo atžvilgiu yra stipriausia visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.

Žemės ūkio produkcijos Estijoje šiais metais bus pagaminta 3 proc. mažiau nei 2012-aisiais - už 872 mln. eurų, prognozuoja Žemės ūkio ministerija ir Statistikos departamentas. Gamyba kiekybine išraiška augo 2 proc., tačiau produkcijos kainos krito 5 procentais. Grūdų gamyba sumažėjo 16 proc., 29 proc. kritus grūdų kainoms. Kviečių gamyba sumenko nuo 109,1 iki 69,6 mln. eurų, miežių - nuo 68,7 iki 63,5 mln. eurų, rugių - nuo 10,3 iki 2,8 mln. eurų, avižų - nuo 14,4 iki 8,2 mln. eurų.

Petras Urbonas Lietuvos Vyriausybė metų pradžioje pritarė euro įvedimo planui – 2015 metais euras bus Lietuvoje. Nuspręsta nerengti referendumo ir žmonių nuomonės neklausti. Svarbiausia – valdžios siekiai, o ne žmonių baimė ir nepasitikėjimas nauja valiuta. Euras piešiamas rožinėmis spalvomis. O kiek nuostolių dėl to patirs gyventojai? Dar niekada nė vienas pinigų keitimas atlyginimų, pajamų, pensijų nepadidino. Tik pakeldavo kainas.

Bendros Baltijos valstybių įmonės, kuri turėtų kuruoti transeuropinės vėžės „Rail Baltica 2“ projektą, likimas spręsis kitą savaitę - Latvija ir Estija spręs, ar sutikti su bendrovės akcininkų sutartimi. Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, kaimyninės valstybės dėl Lietuos pageidavimo nutiesti atkarpą iki Vilniaus gali nepritarti sutarčiai.

Karolis Birgilas Atsigaunanti Lietuvos ekonomika teigiamai veikia ir šalies automobilių rinką. Trečiąjį ketvirtį parduotų automobilių skaičius buvo didesnis nei 2008-ųjų, kurie vadinami rekordiniais. Liepos-rugsėjo mėnesiais, portalo Autoplius.lt ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalyje sudaryta 140 tūkst. pardavimo sandorių, o tai yra 6,4 proc. daugiau nei prieš šešerius metus. Daugiausiai – 60,6 tūkst. – sandorių buvo užfiksuota Lietuvoje.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pareiškė, jog padėti elektros rinkoje yra rimta. Anot jo, artimiausiu metu ketinama pateikti pasiūlymus Baltijos šalių elektros perdavimo operatoriams, kaip padidinti konkurenciją rinkoje. "Labai rimtai vertiname susidariusią padėtį. Pristatėme premjerui mūsų siūlomus scenarijus, pagal kuriuos galėtume veikti ir kalbėtis su mūsų kaimynais dėl to, kaip yra valdoma rinka.

Karolis Birgilas Trečiadienį vykusioje Tarptautinėje praktinėje eksporto plėtros konferencijoje vyriausiasis verslo plėtros kompanijos „Gateway Baltic“ specialistas Martinsas Tiknussas pristatė verslo taisykles, kuriomis turi vadovautis Baltijos šalių verslininkai bendradarbiaudami su Skandinavijos šalimis. „Kai žinai savo verslo partnerį, tuomet lengviau pasiekti susitarimą“, - diskusijos svarbą pabrėžė jis. Vienas iš pavyzdžių yra tai, kad suomiai nėra skandinavai.

Rusijos užsienio reikalų ministerija "neadekvačia" pavadino Lietuvos reakciją apriboti rusiško "Pirmojo Baltijos kanalo" transliacijas, kai ši televizija parodė melagingą propagandinę laidą apie sovietų agresiją 1991 metų sausio 13-ąją.

Latvijos audiovizualinių paslaugų rinką reguliuojanti institucija šiandien spręs „Pirmojo Baltijos kanalo“ (PBK) licencijos sustabdymo klausimą, – praneša portalas lsm.lv. Latvijos parlamento Žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komiteto pirmininkė Ināra Mūrniece: „PBK prasižengimas Lietuvoje labai rimtas ir į tai reikia labai rimtai pasižiūrėti.

Valstybinė Estijos energetikos bendrovė „Eesti Energia“ nutarė stabdyti naujų fiksuotos elektros kainos pardavimo sandorių pasirašymą su Lietuva ir Latvija, rašo bbn.ee, cituodamas „Postimees“. Bendrovė tikina ketinanti laikytis jau pasirašytų energijos tiekimo sutarčių, tačiau negali pasirašyti naujų sandorių, nes šie dėl nepakankamo elektros energijos pralaidumo tarp Latvijos ir Estijos neša nuostolius bendrovei.

Šiandien Visbyje susitikę Šiaurės ir Baltijos šalių (Nordic Baltic Eight, NB8) užsienio reikalų ministrai išreiškė paramą Rytų partnerystės valstybėms ir susirūpinimą situacija Sirijoje. „Šiemet Šiaurės ir Baltijos šalys daug dėmesio skiria Rytų partnerystės šalims, siekiančioms glaudesnių santykių su ES. Raginame jas neabejoti pasirinktu keliu ir pasinaudoti siūlomomis galimybėmis.

JAV tebelaiko Baltijos valstybes savo strateginėmis partnerėmis, į jas imama žiūrėti kaip į neatsiejamą Šiaurės regiono dalį, po susitikimo su Jungtinių Valstijų prezidentu Baracku Obama BNS sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

NASDAQ OMX Group Inc. praneša, kad nuo šių metų. rugpjūčio 1 dienos bankas „Finasta“ taps NASDAQ OMX Baltijos biržų Rinkos formavimo programos dalyviu ir palaikys 6 Baltijos rinkos bendrovių akcijų likvidumą. „Finasta“ formuos Estijos „Pro Kapital“, „Ekspress Grupp“, Latvijos „Olainfarm“ ir Lietuvos „Rokiškio sūrio“, „Linas Agro Group“ ir „Grigiškių“ akcijų rinką.

Pasaulio ekonomika vis dar auga santūriai, tačiau rodo daugiau pagyvėjimo ženklų, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Kita vertus, didžiausi pasaulio ūkiai suka skirtingais keliais, o ženklesnis atsigavimas numatomas tik 2014 metais. Daugiausiai neapibrėžtumo vertinant pasaulinę situaciją kelia euro zonos padėtis.

Kol Visagino atominės elektrinės statybų perspektyvos neaiškios, į Lietuvos areną vis ryžtingiau žengia rusų atominės elektros agentūra „Rosatom“. Jos tikslas – įtikinti Lietuvą dėl Kaliningrade statomos Baltijos atominės elektrinės (BAE) naudingumo, tačiau, ekspertų teigimu, šis projektas neatrodo ekonomiškai pagrįstas. Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis „Rosatom“ susidomėjimas Lietuva.

Pasaulinės reitingų agentūros „Fitch Ratings“ ekspertai teigia, kad Lietuva ir Latvija prisijungs prie euro zonos atitinkamai 2015 ir 2014 metais. Jie mano, kad euro įsivedimas atneš grynosios naudos šioms mažoms, atviroms, lanksčioms ir europietiškoms (jų valiutos jau pririštos prie euro) ekonomikoms, nepaisant galimų euro zonos sunkumų ateityje. Lietuvos vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą prie euro zonos prisijungti 2015 metais.

Per mėnesį 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, manančių, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Palyginti su 2012-ųjų sausio viešosios nuomonės tyrimo rezultatais, teigiančių, kad šalies ekonominė padėtis blogėja, sumažėjo 27 procentiniais punktais. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" naujienų agentūros ELTA užsakymu šių metų sausio 3-11 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei dešimtadalis - 12 proc.

Nors naujos kadencijos Seimas ir jo daugumos suformuota Vyriausybė nepirmauja visuomenės institucijų reitinge, tačiau pasitikėjimo jomis tendencijos palankios. Kaip nė viena kita institucija Seimas ir Vyriausybė per tris mėnesius po rinkimų sugebėjo užsitarnauti didelės dalies šalies gyventojų pasitikėjimą – jų visuomeninis reitingas pakilo dvigubai.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę praėjusių metų gruodį, parlamentinėmis būtų tapusios Socialdemokratų, Darbo, Tvarkos ir teisingumo partijos, Tėvynės sąjunga su krikščionimis demokratais bei Liberalų sąjūdis. Ir tai būtų trimis politinėmis partijomis mažiau, negu jų pateko į Seimą per spalio mėnesį vykusius rinkimus.

Paskutinysis praėjusių metų viešosios nuomonės tyrimas nedaug koregavo per metus susiklosčiusią pasitikėjimo valstybės institucijomis situaciją - kaip pirmavo ugniagesiai gelbėtojai, taip ir pirmauja, kaip buvo prasčiausiai vertinami tautos išrinktieji, taip ir liko. Tačiau naujosios kadencijos Seimui pavyko šiek tiek aukštyn kilstelėti savo institucijos visuomeninį reitingą. O Vyriausybė, nuolat būdavusi prie reitingo paskutiniųjų, šoktelėjo net per 10 procentinių punktų aukštyn.

Rusija nedaro jokio spaudimo Minskui, kad Baltarusijos eksporto krovinių srautas būtų nukreiptas iš Baltijos šalių uostų į Leningrado srities uostus. Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltarusijos premjero pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška. „Rusija nedaro jokio spaudimo.

Padėtimi Lietuvos valstybėje ir galimybėmis dalyvauti sprendimų priėmime yra nusivylę dauguma šalies gyventojų: trys ketvirtadaliai jų mano, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja, o demokratijos deficitą įžvelgia du trečdaliai apklaustųjų. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenis lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais, akivaizdu, kad per metus šis vertinimas nepasikeitė.