„Šalys bendradarbiauja, kad pagalba būtų suteikta kuo skubiau“, - sakoma susitarimo projekte. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Tarptautinių ryšių skyriaus atstovė Renata Liaudanskienė BNS sakė, kad šį susitarimą inicijavo Estija.
„Mes turime tarpvyriausybinį susitarimą su Latvija, su Estija susitarimo nebuvo. Trišalis susitarimas buvo Estijos iniciatyva. Konkretūs planai turėtų atsirasti po to - kaip reaguoti, kaip keistis informacija“, - aiškino ji.
Departamento atstovės teigimu, visų trijų Baltijos šalių tarnybos ir dabar palaiko glaudžius ryšius, tačiau susitarimas galėtų suefektyvinti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, kilus potvyniams pasienio regionuose ar durpynų gaisrams.
Numatoma, kad šalys rengs tarpvalstybinių gelbėjimo operacijų planus, kas palengvintų pagalbos teikimą ir tranzitą, bendradarbiavimą operacijos metu, taip pat užtikrintų priimančiosios valstybės paramą.
Numatoma, kad pagalbos prašančioji šalis neturėtų kompensuoti išlaidų, kurias patirtų pagalbą teikiančioji šalis. Kai kuriais atvejais, atsižvelgdamos į nelaimės rūšį ar mastą, įgaliotos institucijos galėtų nustatyti, kokias išlaidas padengia pagalbos prašančioji šalis. Pagalbos prašančiosios šalies įgaliotosios institucijos užtikrintų, kad pagalbą teikiantis personalas galėtų kirsti sieną ir kad reagavimo pajėgumams nebūtų taikomi mokesčiai, muitai ar kitos rinkliavos.
