„Žmonės eina maudytis ir nepaiso įspėjamųjų ženklų apie duobes“, – sako Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki.
Anot jo, 99 % Klaipėdos paplūdimiuose vykstančių skendimų nutinka būtent prie ženklų, nurodančių, jog jūroje pavojinga dėl slypinčių duobių. Maudytis tokiose vietose yra draudžiama, tačiau, pasak pašnekovo, pamatę vandens telkinį žmonės negalvoja apie saugumą.
Tiesa, gelbėtojų vadovas pasakoja, kad poilsiautojai neretai mėgsta užmesti rankšluostį ar drabužius ant įspėjamųjų ženklų. Tokiais atvejais yra uždengiama ženkluose skelbiama informacija – duobių ar nuskendusios baržos, metalo gabalų vandenyje pavojus. Tai sukelia dar didesnę riziką paplūdimio lankytojams.
„Dažnai mano: „aš tai nepaskęsiu“. Tai pagrindinė klaida. Taip pat pastebėjom, kad nekreipiama dėmesio į vėliavų reikšmes. Labiausiai gelbėtojus šokiruoja, kai iškelta raudona vėliava, o tėvai ar močiutės ateina su vaikais ir leidžia vaikams maudytis. Taip yra mokoma nekreipti dėmesio į įspėjančias vėliavų reikšmes“, – pabrėžia A. Siakki.
Jo teigimu: „Pasitaiko atvejų su girtuokliavimu. Tada gelbėtojai paprašo palikti paplūdimį, arba kviečia policiją. Alkoholio vartojimas paplūdimyje trukdo ilsėtis kitiems žmonėms.“
Gelbėtojai pataria išlikti dėmesingiems
„Patariu poilsiautojams iškart atkreipti dėmesį, kokia vėliava yra pakabinta. Dažniausiai kabo dvi: viršutinė vėliava (raudona ir geltona) reiškia, kad gelbėtojai budi, o antroji vėliava gali būti raudona, kuri reiškia, kad draudžiama maudytis, arba geltona, reiškianti, jog maudytis galima.
Nežinant, kur plaukti saugiausia, galima drąsiai prieiti prie gelbėtojų ir paklausti, – dalinasi rekomendacijomis A. Siakki. – Jei poilsiautojas mato, kad kitas žmogus skęsta, pačiam gelbėti nepatariu.
Pirmiausia reikia kviesti gelbėtojus, o jei noras yra gelbėti, reikia įvertinti save kaip plaukiką ir surasti plūduriuojantį daiktą ant kranto, su kuriuo daug saugiau skenduolį nugabenti į saugią vietą.“
A. Siakki atkreipia dėmesį, kad ant kiekvienos persirengimo kabinos yra kabinų numeracija su gelbėjimo posto telefono numeriu. O žmonėms, kurie pakliūva į atgalinę srovę, rekomenduoja jokiu būdu nesiveržti į krantą, o plaukti į šoną, kur lūžta bangos. Bet svarbiausia, pasak jo, jei budi gelbėtojai, laikytis ant vandens paviršiaus ir laukti jų.
Palangos ir Šventosios gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas taip pat ragina būti budriems, saugoti save, nevartoti alkoholio, nesimaudyti išgėrusiems, apsisaugoti nuo karščio – stovėti po skėčiu ir turėti galvos apdangalą, nepamiršti oro ir vandens temperatūros skirtumų, kad kūno neištiktų šokas, nebristi į jūrą vieniems, ypač sergant įvairiomis ligomis.
„Pavyzdžiui, jei žmogus sanatorijos pacientas, turėjo infarktą ar insultą ir atėjo išsimaudyti, raginu prieiti prie gelbėtojų ir paprašyti, kad atkreiptų į jį dėmesį, arba perspėti kitus poilsiautojus apie galimus negalavimus“, – teigia J. Pirožnikas.
Teko ieškoti dingusių vaikų
A. Siakki teigimu, Klaipėdos gelbėtojams jau teko ieškoti trijų dingusių vaikų, tačiau, kadangi sezonas dar tik prasidėjo, o dėl ne itin palankių orų žmonių srautas nėra didelis, paliktų be priežiūros ar paklydusių mažamečių skaičius kol kas mažas. Pasirodo, jog skenduolių taip pat dar nebuvo nei Klaipėdos, nei Palangos, nei Šventosios paplūdimiuose.
„Daugiau gelbėtojai darbo turėjo ant smėlio – traumos, lūžiai, išsinarinimai“, – kalba gelbėtojų vadovas.
„Kol kas vanduo dar šaltas, tad masiško maudymosi nėra, tačiau žmonių elgesys keičiasi į gerą pusę, žmonės sąmoningėja. Kartą buvo paplūdimyje išgėręs žmogus, gelbėtojai priėjo, pamatė, kad poilsiautojas išgėręs daugiau, nei buvo galvota, jam pasakė palikti paplūdimį, nes tai vieša vieta. Jis padėkojo, apsisuko ir išėjo“, – pasakoja J. Pirožnikas.
„Gelbėtojų skaičius pakankamas, dirba visi devyniolika postų, – tvirtina Palangos gelbėtojų vadas. – Papildomų pajėgų nestatom, stengiamės taupyti sąnaudas, duodam žmonėms išeiginių, darom mokymus, paplūdimy šiai dienai gelbėtojų daugiau nei poilsiautojų. Esame visiškai pasiruošę. Šią vasarą įsigijome du keturračius, liepos pradžioje Šventosios gelbėtojai laukia drono, tokio kaip Palangoje, kuris kelia gelbėjimo ratą.“
Autorius: Orinta Sereičikaitė
