Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis „Rosatom“ susidomėjimas Lietuva. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Kirilas Komarovas Briuselyje vykusioje energetikos konferencijoje aiškino, kad Lietuva – vienintelė iš devynių Europos Sąjungos šalių kol kas nepasikvietė „Rosatom“, kad ši galėtų viešai išdėstyti savo poziciją valdžios atstovams ir visuomenei.
„Manau, anksčiau Lietuva laikėsi tokios pozicijos dėl planų statyti Visagino atominę elektrinę. Tačiau dabar negaliu paaiškinti, kokios to priežastys“, – „Ekonomika.lt“ Briuselyje sakė K. Komarovas. Pasak jo, Lietuva nėra primygtinai spaudžiama bendradarbiauti dėl BAE projekto, tačiau prisidėti būtų ekonomiškai naudinga. „Lietuva gali pasinaudoti galimybe užsidirbti pinigų, įkurti naujų darbo vietų, gauti naujų užsakymų įmonėms“, – sakė jis.
Vilioja pigia elektra
Be to, „Rosatom“ atstovai akcentuoja pigią BAE elektros energiją, kuri padėtų Lietuvos ekonomikai. „Girdėjome, jog Lietuvos pramonininkai kalba, kad jei šie galės gauti pigesnės elektros dėl BAE, tai jiems bus „pliusas“, kalbant ekonomiškai. Antras BAE blokas pirmiausia bus skirtas eksportui, todėl būsime laimingi, jei galėsime eksportuoti šią energiją į Lietuvą“, – savaitraščiui aiškino „Rusatom Overseas“, „Rosatom“ antrinės bendrovės, konsultantas Sergėjus Bojarkinas.
Bet kol kas būsima elektros kaina neaiški. Ši būtų nedidelė tik tuo atveju, jei BAE statybai nebus naudojamos skolintos lėšos. „BAE galėtų tiekti pigesnę elektros energiją tik tuo atveju, jei pastaroji bus visiškai finansuojama iš Rusijos biudžeto ir perduota operatoriui be jokios finansinės naštos dėl statybos kaštų“, – aiškina branduolinės energetikos ekspertas Jurgis Vilemas.
Taip pat ne iki galo aišku, kiek kainuos BAE elektrinės ir reikalingos infrastruktūros statybos. Kol kas BAE brangesnė už Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. Kitas energetikos ekspertas Kęstutis Škudas skaičiavo, kad bendra BAE statybos ir sujungimo su rinkomis kaina siekia 9,9 mlrd. eurų (VAE statyba be infrastruktūros preliminariai siektų apie 5 mlrd. eurų). Dėl to, K. Škiudo teigimu, vargu ar BAE parduodama elektros energija regione būtų konkurencinga.
Neaišku, kaip eksportuos
Kita vertus, kol kas nėra žinoma, kokiu būdu BAE eksportuos savo energiją. Patogiausi variantai – jungtis su Lenkija arba Lietuva, kuri turi nuo Ignalinos atominės elektrinės laikų likusią gerą infrastruktūrą. „Išaugęs „Rosatom“ dėmesys Lietuvai gali būti aiškinamas tuo, kad pradedama suprasti, jog nėra kam pirkti tos elektros, – sakė J. Vilemas. – O vieninteliai realūs pirkėjai – Lenkija ir Baltijos valstybės.“ Nei Lenkija, nei Lietuva jokių oficialių derybų dėl galimų jungčių su „Rosatom“ dar nepradėjo.
S. Bojarkinas teigia, kad yra ir kitų eksportavimo kelių. „Trečias pasirinkimas būtų tiesti kabelį per Baltijos jūrą į Vokietiją. Tai – pats brangiausias sprendimas, tačiau jei nesutarsime dėl energijos tiekimo į šiaurę ir pietus, jūros dugno kabelis būtų nutiestas naudojant „Nord Stream“ dujotiekį“, – aiškino jis.
Tačiau tai dar labiau pabrangintų BAE statybas: neaišku, ar tiesti kabelį į Vokietiją būtų logiškas spendimas, turint omenyje, kad ši valstybė iki 2022 metų ketina atsisakyti šalies viduje gaminamos atominės, ir vargu ar atrodys etiškai teisinga importuoti šią energiją iš svetur. „Dėl jungčių su Europos šalimis – taip, tai yra klausimas“, – pripažino K. Komarovas ir sakė, kad diskusijos dėl jungčių su Lenkija ir Vokietija vyksta, bet kol kas nieko daugiau pasakyti negali.
Kita BAE neišspręsta problema – rezervinės galios pajėgumas. Kol kas 2-ajai termofikacinei elektrinei rezervinę galią (kurios prireiktų sutrikus elektros tiekimui) Kaliningradas perka iš Lietuvos. Pasklido kalbų, kad BAE reikalingas rezervines galias „Rosatom“ norėtų gauti iš Lietuvos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE).
K. Komarovas teigė, kad jokių realių diskusijų dėl Kruonio HAE nebuvo. O S. Bojarkinas aiškino, kad rezervinėms galioms gauti ketinama rekonstruoti 2-ąją Kaliningrado termofikacinę elektrinę.
Trūksta ekonominės logikos
Esant šioms neišspręstoms problemos ir didelėms išlaidoms, kyla klausimas, kodėl apskritai statoma BAE, kurios pajėgumas Kaliningradui smarkiai per didelis, o eksportavimo galimybės kol kas miglotos. Aiškinama, esą regione ateityje gresia elektros deficitas, dėl to būtina atominė elektrinė, tačiau Lietuvos ekspertai abejoja atominės reikalingumu.
„Apie elektrinės ekonominės naudos stoką liudija ir tai, jog rusai patys kone trejus metus ieško investuotojo, kuris galėtų prisiimti 49 proc. BAE pastatymo išlaidų, – sako J. Vilemas. – Rinkos aspektu, Kaliningradas yra labai patogioje geografinėje pozicijoje, bet didelio poreikio naujai elektros energijai tiesiog nėra. Tai patvirtina užsienio kapitalo nenoras investuoti.“
Politologas Tomas Janeliūnas irgi mano, kad nėra jokios būtinybės turėti regione atominę elektrinę. „Didžiausia būtinybė – šį regioną visapusiškai integruoti į bendrą Europos tinklą. Net didėjant elektros energijos poreikiams, manau, tinklų integravimas vienaip ar kitaip leistų juos patenkinti“, – sako jis.
Politiniai motyvai
Šio projekto neekonomiškumas ragina Lietuvos specialistus manyti, kad BAE – labiau politinis, o ne ekonominis projektas. „Jis negali būti vien ekonominis, nes tokiu atveju būtų pasirinkti gerokai pigesni ir mažiau rizikos keliantys projektai. Juo labiau kad patenkinti Kaliningrado poreikius tikrai galima ir kitais būdais, ypač jeigu įvertintume visą Baltijos šalių infrastruktūrą, plėtros planus ir panašiai“, – aiškina T. Janeliūnas.
J. Vilemas mano, kad būtinybės AE turėti regione nėra, todėl jos statybas veda politiniai motyvai. „BAE yra politinis projektas, keliantis iliuziją, esą regione bus jaučiama elektros energijos stoka, o tai leis uždirbti, – aiškino ekspertas. – Elektrą mes vis tiek pirksime iš bendros rinkos. Lietuva turi daug jungčių su kitomis valstybėmis, tad nuogąstauti dėl elektros trūkumo nereikėtų.“
Šiuo metu, pagal ES planą, Baltijos šalys turi būti kuo geriau integruojamos į ES elektros tinklą. Jeigu Lietuva sutiktų savo jungtis, infrastruktūrą skirti BAE, tai iš dalies prieštarautų šiam tikslui. „ES siekia, kad energijos rinkų reguliavimas būtų daugiau mažiau bendras, manau, jog Baltijos šalims vienu ar kitu atveju tektų labiau orientuotis į bendrą Europos rinką“, – sako T. Janeliūnas.
FAKTAI: Baltijos atominė elektrinė
BAE statoma 17 km į pietryčius nuo Ragainės miesto, apie 20 km nuo sienos su Lietuva, BAE turės 3+ kartos AES-2006 reaktorių.
„Rosatom“ ketina 49 proc. BAE akcijų pasiūlyti ES narių įmonėms
BAE statybos oficialiai pradėtos 2010-aisiais, planuojama, kad pirmasis reaktorius pradės darbą 2017 m.
