Padėtimi Lietuvos valstybėje ir galimybėmis dalyvauti sprendimų priėmime yra nusivylę dauguma šalies gyventojų: trys ketvirtadaliai jų mano, kad reikalai šalyje pastaruoju metu blogėja, o demokratijos deficitą įžvelgia du trečdaliai apklaustųjų.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 16–28 dienomis atliktos apklausos duomenis lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais, akivaizdu, kad per metus šis vertinimas nepasikeitė.
Šių metų rugsėjo mėnesį trys ketvirtadaliai – 74 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai pastaruoju metu šalyje iš esmės krypsta į blogąją pusę.
Kas ketvirtas – 24 proc. – respondentas mano, kad reikalai šalyje pastaruoju metu gerėja.
1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Santykinai didžiausi optimistai yra jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai bei respondentai su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis – per 2500 litų.
Daugiau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti bedarbiai, darbininkai ir pensininkai, rusų ir lenkų tautybių gyventojai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai.
Demokratijos veikimu Lietuvoje rugsėjį buvo nepatenkinti du trečdaliai – 66 proc. – apklaustų suaugusių šalies gyventojų.
Ketvirtadalis – 26 proc. – teigė esą patenkinti jos veikimu.
8 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Patenkintųjų demokratijos veikimu šalyje nepadaugėjo nei per mėnesį, nei per metus.
Demokratijos veikimu Lietuvoje santykinai daugiau patenkintas jaunimas iki 30 metų, turintys aukštąjį išsilavinimą, respondentai su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis – per 2500 litų, dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.
Labiausiai demokratija šalyje nusivylę mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai, bedarbiai, darbininkai, vadovai ir pensininkai, kairiųjų pažiūrų rinkėjai bei lenkų tautybės gyventojai.
Net 82 proc. respondentų, nurodę tikrai neisią balsuoti Seimo rinkimuose, yra nepatenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje.
Demokratijos veikimu labiau už kitus patenkinti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos rėmėjai.
Labiausiai tuo, kaip šalyje veikia demokratija, nepatenkinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, politinės partijos „Drąsos kelias“, partijos Tvarka ir teisingumas, Socialdemokratų bei Darbo partijų rėmėjai.
