Pastarasis taip pat pridūrė, kad šio vadovaujamas investicinis bankas vis daugiau dėmesio skiria Varšuvos akcijų biržai, kuri likvidumo atžvilgiu yra stipriausia visoje Centrinėje ir Rytų Europoje.
Daugės susijungimų
„Orion Securities“ vadovas, žurnalistams pristatydamas 20-ąjį veiklos gimtadienį mininčio investicinio banko rezultatus, kalbėjo ir apie galimas Baltijos šalių rinkos tendencijas.
„Krizei iš esmės pasibaigus galima skolinti už labai nedideles palūkanas, todėl nepirkti konkurentų yra pralaimėjimas padėties rinkoje atžvilgiu“, – pasakojo A. Jakubėlis.
Pašnekovas pridūrė, kad pokyčių galima tikėtis žemės ūkio, informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektoriuose.
„Turėtume matyti aktyvėjimą žemės ūkyje. Yra įmonių, kurių kapitalas viršija ir pusę milijardo litų, todėl sparčiai augti iš savų resursų darosi vis sunkiau, o tai lems poreikį pirkti konkurentus ir stiprėti“, – sakė A. Jakubėlis.
Vadovas taip pat užsiminė apie galimus pokyčius IT įmonių tarpe. Anot A. Jakubėlio, jei prieš krizę buvo jaučiamas sektoriaus brandumas, šiuo metu situacija yra kiek pakitusi, todėl tam tikri susijungimai neturėtų stebinti.
„Panašių tendencijų galima tikėtis ir telekomunikacijų sektoriuje – matant kokia konkurencija ir kainų kovos, galima galvoti apie įmonių poreikį stiprinti pozicijas rinkoje“, – sakė vadovas.
Varšuvos birža – patraukliausia
Kalbėdami apie „Orion Securities“ veiklos planus, investicinio banko atstovai negailėjo liaupsių Lenkijoje veikiančiai Varšuvos akcijų biržai.
„Varšuvos biržoje dienos apyvarta sudaro kelioliką milijardų litų, todėl gal net kiek keista, kad lietuviai tokie pasyvūs, – sakė A. Jakubėlis. – Juolab, kad ir rinktis nėra iš ko: Rusijos ekonomika leidžiasi, Baltarusija per daug uždara, o Baltijos šalyse sandorių vertės kur kas mažesnės.“
Teigiama, kad Lenkijoje gausu sėkmingų vietinių ir užsienio įmonių pirminių viešųjų pirkimų (IPO), kuomet platinti pradedamos akcijos tampa keliolika procentų vertingesnės nei buvo vertintos.
Lyginant Lenkijos ir Baltijos šalių biržas akivaizdžiausias skirtumas – mažas IPO skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Varšuvos birža patrauklesnė, nes nestokoja inovacijų net lyginant, kad ir su tais pačiais čekais“, – sakė A. Jakubėlis.
„Vis dėlto reikia suprasti, kad investuotojams iš esmės nebėra skirtumo kokioje biržoje pirkti – turintiems lėšų svarbios įmonės, todėl vien likvidumui nuopelnų suteikti nevertėtų“, – sakė „Orion Securities“ kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis.
Pastarasis taip pat pridūrė, kad Lenkijoje ilgai galiojęs įstatymas, jog pensijų fondai turi lėšas investuoti vietinėje biržoje padarė šią itin patrauklia dėl papildomų lėšų injekcijos, tuo tarpu Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse dominuojantys užsienio kapitalo bankai linkę investuoti tarptautinėse rinkose.
Klientai nori stabilumo
Nors dabartinė situacija rinkose turėtų skatinti investuotojus aktyviau rizikuoti, „Orion Securities“ atstovų teigimu, klientai išmoko krizės pamoką.
„Klientai linkę ieškoti stabilumo ir galime stebėti, kaip pakito jų požiūris“, – dėstė „Orion Asset Management“ generalinis direktorius Rytis Davidovičius. Kalbėdamas apie bendras tendencijas Lietuvoje, pastarasis pastebėjo gerėjančią teisinę bazę.
Pašnekovo teigimu, prieš kelerius metus įtvirtintas siekis didinti Lietuvos finansų rinkų patrauklumą pamažu duoda reikiamų rezultatų.
Pastebime, kad draudimo bendrovių aktyvumą – pavyzdžiui gyvybės draudimo bendrovės, gaunančios pastovias įmokas yra linkusios jas investuoti Baltijos šalių vertybinių popierių biržose, o tai labai teigiamas ženklas“, – sakė R. Davidovičius.
