Užsienio reikalų ministerijos apsižodžiavimas su Lenkijos diplomatais ir aiškinimaisi dėl pasisakymų spaudoje kenkia dvišaliams santykiams, mano politologai. Lenkijos diplomatai viešai aprauda Lietuvą, o Užsienio reikalų ministerija reiškia pasipiktinimą ir cituoja spaudą.
Reikia švelninti santykius
Klaipėdos Universiteto docentas, politologas Vygantas Vareikis portalui balsas.lt sakė esąs įsitikinęs, kad Lietuva turi skirti ypatingą dėmesį santykiams su Lenkija. Pasak pašnekovo, dėl gerų ketinimų Lietuva galėtų žengti keletą žingsnių.
„Šiame globaliame pasaulyje pavardžių rašymas turėtų būti individualus reikalas. Nesuprantu, kodėl lietuviai pyksta, kad gatvių užrašai lenkų gyvenamuose kaimuose lenkiški.“ – samprotavo V .Vareikis.
Lenkijos komentarai
Publicistas Jerzy Haszczynskis savo komentarą Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ pavadino „Atsisveikinimas su mūsų Lietuva“.
Ši publikacija – reakcija į Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą dėl Lenkijos ambasadorių interviu, kuriuose buvo minima Lietuva. Remiantis lietuvių pareiškimais, Lenkijos atstovai dezinformuoja visuomenę dėl bendrovės „Orlen Lietuva“ veiklos, naujos atominės elektrinės statybos ir tautinių mažumų klausimų. Abi kaimyninės šalys kaltina viena kitą diskriminacija. Leidinio „Rzeczpospolita“ žurnalistas teigia, kad blogiau būti, negu buvo iki šiol, tikrai gali būti.
Balsas.lt pateikia J. Haszczynskio publikacijos vertimą į lietuvių kalbą:
„Norėčiau parašyti ką nors teigiamo apie Lietuvos-Lenkijos santykius. Maniau, kad blogiau tarp kaimynų, kurių požiūris į tarptautinius klausimus panašus, negali būti. Pasirodo, gali.
Pagrindinė šio konflikto priežastis – nacionalizmas ir lietuvių antilenkiškumas, kuris ne tik nenyksta, bet ir auga, nes atsiranda vis daugiau priešiškai nusiteikusių žmonių.
Atrodo, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO nare, turėtų jaustis visiškai saugi. Saugi net ir nuo – kas Varšuvoje skamba itin egzotiškai – nuo pasikartojusio Lenkijos dominavimo. Tačiau nutinka taip, kad žinomas pokomunistinės partijos atstovas rėžia Lietuvos lenkams: jeigu nenorite integruotis, kraustykitės į Lenkiją.
Ribą peržengė ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, mokydami Lenkijos ambasadorius Vilniuje ir net Rygoje, ką galima sakyti Lietuvos tema, o ko negalima. Melaginga informacija buvo palaikytas žinių skleidimas apie lenkų mažumos problemas Lietuvoje. Problemas, kurių niekas neišsprendė nepaisant Lietuvos prezidentų, maršalų, premjerų, ministrų, pasiuntinių pažadų, išsakomų net lenkų kalba. Ir, kas dar svarbiau, neišspręsta nepaisant Europos standartų.
Lenkija tikrai stengėsi išspręsti lietuvių mažumos Lenkijoje problemas, nors jų gerokai mažiau nei lenkų Lietuvoje. Lenkijoje galimi lietuviški gatvių pavadinimai ir lietuviškų pavardžių rašymas, įkurtas Seinų pavietas, nes lietuviai ten sudarė daugumą gyventojų.
Tačiau baisu spėlioti, kas gali būti toliau. Iš lenkų pusės nepadeda nei nuoširdumas ir širdžių atvėrimas, nei demonstravimas, kad Lietuva nebegali tikėtis lenkų paramos jai svarbiuose projektuose.
Beveik visais Rytų politikos, saugumo ir energetikos klausimais Lenkija ir Lietuva turėtų būti vieningos. Bet kaip apie tai kalbėti, kai trūksta pasitikėjimo? Negi šį liūdną spektaklį gali nutraukti tik bendra grėsmė, nes juk bendras buvimas Europos Sąjungoje nepadeda?“
Lietuvos diplomatų pareiškimai įsiutino lenkus
Po Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškimų dėl lenkų pareigūnų skleidžiamos informacijos Lenkija sustiprino diplomatinį puolimą prieš Lietuvą.
Kalbėdamas su dienraščiu „Kurier Wilenski“, europarlamentaras Ryszardas Czarneckis pareiškė, esą Lietuva ir visa Baltijos šalių regionas netrukus gali pasidabinti nekokia etikete. Politiko manymu, lenkų padėtis Lietuvoje ir rusų problemos Latvijoje gali privesti prie to, kad visas regionas užsitrauks prastą šlovę dėl tautinių mažumų diskriminavimo, rašo diena.lt.
„Deja, Lenkija jau nebegali atsitraukti. (...) Laikas veikti ir perkelti šį reikalą į tarptautinę erdvę“, – sakė R. Czarneckis.
Jis ypač pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Justino Karoso pasisakymus, kurie esą dar labiau aštrina konfliktą. Parlamentaro pareiškimas Lenkijoje ir tarp Lietuvos lenkų sukėlė audrą. „Važiuodami nuo Vilniaus krašto į Varėnos rajoną, jie (Lietuvos lenkai – red. past.) sako, kad važiuoja į Lietuvą. Lenkai į Lietuvos kultūrinį, politinį gyvenimą integruojasi daug blogiau negu, sakykim, rusai. Jie nemoka lietuviškai. Jeigu jie nori gyventi Lietuvoje, jie turėtų prie jos artėti, o ne tolti. Manau, kad tie, kurie nori kitaip, tegul važiuoja į Lenkiją – taigi laisvas judėjimas“, – sakė politikas.
R. Czarneckis tokį J. Karoso pareiškimą traktuoja kaip lenkų vijimą lauk iš Lietuvos. Esą tokie pareiškimai kenksmingi abiem valstybėms, o Maskva, savo ruožtu, trina rankas. „Lietuva turi pagaliau savo galvoje paieškoti proto, eiti kompromiso link, nes tas aklas užsispyrimas tik kenkia. Tačiau Kremliuje jis neabejotinai priimamas su pasitenkinimu“, – kalbėjo europarlamentaras.
Jis pridūrė, esą lenkų politikai toli gražu ne visais klausimais yra vieningi, tačiau lenkų padėtis Lietuvoje – išimtis. Europarlamentaras taip pat patvirtino, kad diplomatinis Varšuvos spaudimas Vilniui yra oficiali politinė linija. Esą tokį diplomatijos kursą pasirinko Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, pats prieš pusantrų metų sukėlęs audrą savo pasisakymais, esą Lenkija nepripažįsta tarpukariu okupavusi Vilniaus kraštą.
Vertindamas URM pareiškimus, R. Czarneckis tikina, kad Lietuvos diplomatai peržengė ribas. „Tai jau yra tarsi juodai baltas filmas, kuriame negalima pasakyti, kad kaltė yra kažkur per vidurį. Kadangi visa atsakomybė už susidariusią situaciją tenka Lietuvos pusei.“
