Sumaištis JAV finansų rinkoje ir nesiliaujantys protestai miestų gatvėse keičia ir pačių amerikiečių požiūrį į gyvenimo būdą: dar neseniai pasaulio akyse atrodę kaip energingi paaugliai – didžiausi mūsų pasaulio ekstravertai, plačiai eksportuojantys rokenrolo kultūrą ir ryškius Holivudo filmus – dabartiniai amerikiečiai panašesni į užsisklendusius ir drovius jaunuolius. Kai kurie amerikiečių elgsenos būdai taip pat patvirtina šią tendenciją: taupumas ir kuklumas pamažu keičia blizgų vartotojiškumą.
Be abejo, toks pokytis susiformavo dėl neužtikrintos dabartinės JAV ekonomikos situacijos. Visgi didele dalimi tai yra nulemta tiesiog psichologijos. Po dviejų karų ir dar bent kelėtos tarptautinių konfliktų, pastarąjį dešimtmetį atspindėjusių ir bendras JAV valstybės nuotaikas, amerikiečiai įžengė į etapą, kuris galėtų reikšti paprasčiausią kultūrinį snūduriavimą.
Ir štai sodininkystė, mezgimas ar maisto gamyba netikėtai tapo nauja amerikiečių gyvenimo būdo mada. Priemiesčiuose, kur gyventi keliasi jaunuomenė ir gyvenimo stiliaus vedliai, namų palanges papuošė auginami pomidorai, privačiuose sklypeliuose sužėlė augmenija, o „Lexus“ ar kiti prabangūs automobiliai keistai dingo iš peizažo.
Kiti žengė dar toliau – madingieji hipsteriai keliasi gyventi į atokesnes vietoves ar kaimus, kur ketina surasti idilišką ramybę. Standartinė situacija: jaunuolių pora – barzda apžėlęs jaunikaitis ir vasarine suknele ir guminiais batais pasipuošusi mergina – įsikuria fermoje ir augina viščiukus arba apsigyvena šiaudiniame name bei pradeda „ekologiškai draugingo“ gyvenimo etapą. Tokie žmonės keičia tuos jaunuolius, kurie dar prieš penketą metų mieliau būtų įsikūrę moderniai įrengtuose apartamentuose miesto centre.
Madingais tampa ir daugelis kitų dalykų, dar visai neseniai atrodžiusių pakankamai prasčiokiškais. Maitinimasis neišvaizdžiose įstaigose, tiekiančiose gana siauro asortimento, bet namie išaugintus ar pagamintus, produktus. Apsipirkinėjimas ūkininkų turgeliuose, gėrybių auginimas šiltnamiuose ar net saulės energijos naudojimas – visa tai tapo natūraliais jaunųjų amerikiečių naujojo gyvenimo būdo bruožais. Nors prieš penkmetį pirmenybė būtų buvusi teikiama prabangių prekės ženklų vartojimui, neįpareigojančiam išlaidavimui ar tiesiog gyvenimui, prilygstančiam madingų žurnalų istorijoms.
Netgi kai kurie dabartinės Holivudo produkcijos pavyzdžiai verčia susimąstyti, kad „paprastesnio gyvenimo“ idėja tampa vis paveikesnė, o nepamatuojami turtai ir neatsakingas mėgavimasis gyvenimu tampa atstumiančiais įvaizdžiais. Štai netrukus pasirodysiančiame filme „We Bought a Zoo“ pasakojama istorija apie tėvą, kuris visiškai pakeičia (be abejo, į gerąją pusę) savo šeimos gyvenimą, persikeldamas gyventi į kaimą. Aptriušęs namelis ir šeimos auginami naminiai gyvuliai filme tampa puikaus ir užtikrinto gyvenimo simboliu.
Kitos pastarojo meto Holivudo filmuose vaizduojamos istorijos pateikiamos šiek tiek banaliau. Komedijoje „The Hangover Part II“ pasakojama istorija apie tris pašėlusius jaunuolius, nevaldomai besiaučiančius Tailande: jaunuoliai patiria įvairių nuotykių, vartodami narkotikus, dūkdami su transseksualais ir įsiveldami į kvailas istorijas. Bet filmo pabaigoje pagrindinis herojus susivokia, kad tikrasis gyvenimas turėtų būti ne toks: vedybos, šeima, jaukūs namai – štai koks turi būti tikrasis gyvenimo kelias. Panaši istorija nupasakota ir filme „Bridesmaids“, tik čia pagrindinė herojė yra mergina, galiausiai suprantanti, kad tikroji laimė yra ne turtuose ir ne linksmybėse.
Po JAV bankų krizės, finansinių skandalų ir nekilnojamojo turto burbulo sprogimo amerikiečiai greičiausiai pasąmoningai nusigręžė nuo dalykų, kuriais anksčiau taip gėrėdavosi: prabangios jachtos ir žėrinčios golfo lazdos tapo pasišlykštėjimo vertais objektais. Kaimiška ramybė ir kuklumas tapo tikrosiomis vertybėmis. Paskutinįjį kartą tokie pokyčiai amerikiečių sociokultūrinėje savimonėje įvyko nebent Didžiosios depresijos metu. Tuomet turtuose besimaudantis elitas ar bet kokia prabangos detalė tapo natūraliai atmestinais dalykais, nes jie tiesiog prieštaravo amerikiečių savivoką užvaldžiusiam „paprasto gyvenimo“ vaizdiniui.
Devintajame dešimtmetyje JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pareiškė, kad „Amerikoje išaušo rytas“. Bet panašu, kad dabar amerikiečiams yra išaušęs sunkus rytas po linksmos ir audringos nakties. Bet tai buvo neišvengiama – amerikiečiams buvo tiesiog įteigta viltis, jog besaikis vartotojiškumas padarys juos laimingus. O galiausiai iš visos laimės beliko tik krūva skolų. Tad viltis apie vartotojiško gyvenimo teikiamus malonumus ir džiaugsmą natūraliai pakeičia santūresni ir realistiškesni požiūrio į gyvenimą principai – „pavalgyk, ką užsiauginai“, „kur reikia, keliauk su dviračiu“, „naudok saulės energiją“ ir panašiai.
Dabar kintantis požiūris į savo gyvenimus gali šiek tiek priminti septintojo dešimtmečio metu JAV iškilusią ir hipių inspiruotą komuniško gyvenimo idėją. Be abejo, toji idėja buvo kiek radikalesnė. Bet ir dabar amerikiečiai, praradę tikėjimą tais, kurie nuolatos ragino pasikliauti jais, susikūrė naują viziją. Viziją, kuri reiškia, kad vieninteliai žmonės, kuriais galima pasitikėti krizinėje situacijoje, yra tiesiog jie patys.
Naomi Wolf yra politinė aktyvistė ir socialinių santykių kritikė, neseniai išleidusi knygą „Give Me Liberty: A Handbook for American Revolutionaries“.
