Apie tai, kad interneto erdvė suteikia saviraiškos laisvę kalbama daug, bet niekaip nepavyksta sutarti, kur ši laisvė pasibaigia ir prasideda nederamas elgesys.
Žinoma rašytoja Ilzė Butkutė buvo šokiruota, kaip savo profilio „Facebook“ paskyroje pamatė vieno svečio komentarą apie savo esė. „Tas ufonautes-grafomanes už kasų tempti į Parko gatvę N. Vilnioje ir iš karto aminazinu maksimaliomis dozėmis“, – siūlė kūrinio „įkvėptas“ komentatorius.
Moterį dar labiau nustebino tai, kad nepažįstamasis kritikas yra žinomas medikas G. R. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Aminazinas – vaistas smarkiai veikiantis nervų sistemą, itin išpopuliarėjęs sovietmečiu, kuomet prievartinis gydymas psichiatrijos ligoninėse buvo naudojamas kaip priemonė „atvesti į teisingo mąstymo kelią".
Poetinė proza gydoma sovietmečio „panacėja“?
Naujienų portalas „Balsas.lt“ susisiekė su rašytoja I. Butkute ir pasiteiravo, ar ši dėl tokio pobūdžio komentarų internetinėje erdvėje kreipėsi į policijos pareigūnus ir kaip vertina tokio pobūdžio komentarus.
„Kol kas į pareigūnus nesikreipiau, tik kalbėjausi su mediko vadovu. Visa ši situacija yra labai nemaloni. Sutinku, kad menininkai būna jautrūs. Iš pradžių labai supykau ir jaučiausi įžeista, paskui pagalvojau, gal neverta veltis į šį reikalą, bet vėliau pamąsčiau, jei tokio komentaro susilauktų man brangus žmogus, šeimos narys ar draugas, tikrai nepatingėčiau nueiti parašyti pareiškimo. O va dėl savęs dar dvejoju. Nesu aikštinga menininkė, užsigaunanti dėl kiekvieno nemalonaus komentaro, tačiau šįsyk žmogus gal kiek ir persistengė. Jei kūrinys nepatiko, galima parašyti, „na ir nesąmonė“, bet kodėl širdies chirurgas už poetinę prozą man turėtų skirti gydymą aminazinu? Ir kodėl siūlo į gydymo įstaigą tempti už kasų? Iš kur tokios keistos smurto ir prievartos gaidelės?“ – kalbėjo rašytoja.
Sulaukė grasinimų
Pašnekovė tikino, kad savo kūrinyje, kuris taip užkliuvo medikui, niekaip jo neįžeidžia: „Tai vienas abstrakčiausių mano kūrinių apskritai ir tokie komentarai iš žmogaus, kurio aš nepažįstu buvo tikras akibrokštas. Žinoma, dėl skonio nesiginčijame, bet galima kritikuoti kūrinį, bet svaidytis diagnozėmis“, – kalbėjo moteris.
I. Butkutė teigė, kad paties mediko pozicijos nežinanti: „Su mediku nesikalbėjau. Žinote, jei tai būtų koks traktoristas ar artojas, tai ir reakcija būtų kita, bet juk tai sau leidžia išsilavinęs žmogus. Taip pat sulaukiau grasinimų iš mediko draugų. Labai „neskaniai“ nuskambėjo ir keli gydytojo pažįstamu prisistačiusio žmogaus laiškai, kurių sulaukiau paviešinusi jo komentarus. Pavyzdžiui (kalba netaisyta): „O del racionalumo, kurio, pas jus, moteris, mankai teuzdereta, siulau gerai pagalvot pries siuntinejant menturon medikus, nes mamytej/teveliui, sirdele uzstreikuot netycia gali, tada ir budintis daktaras priimines:)"
Naujienų portalas „Balsas.lt“ susisiekė su Santariškių klinikose širdies chirurgu dirbančiu G. R., bet šis, išgirdęs apie ką norima jo paklausti, teigė situacijos nekomentuosiantis ir padėjo telefono ragelį.
Už piktus komentarus – baudžiama
Specialistų teigimu, kai yra peržengiamos komentavimo ribos ir nuomonė virsta nebe nuomone, o tyčiniu neapykantos tam tikrai žmonių grupei kurstymu, tada pradeda veikti teisiniai mechanizmai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Jei nustatoma, kad asmuo neapykantą kurstė, pradedamas tokio asmens baudžiamasis persekiojimas.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio pirmoji dalis draudžia viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudojant visuomenės informavimo priemonę tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.