Premjero patarėjas vidaus politikos klausimais Virgis Valentinavičius savo susitikimais su įtakingais asmenimis bei griežtos pozicijos išsakymu neretai peržengia savo kompetencijos ribas, pažymi Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Lauras Bielinis. Politologo vertinimu, V. Valentinavičius yra toks pats valdininkas kaip ir kiti, tad jam turi būti taikomi tokie patys elgesio reikalavimai, o geriausia priemonė kovojant su panašiais išsišokimais - viešumas.
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas paviešintus „WikiLeaks“ dokumentus, kuriuose rašoma apie Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo V. Valentinavičiaus ir JAV ambasadorės Lietuvoje Anės Dersės (Anne Derse) pokalbį, VU TSMPI docentas L. Bielinis teigė tame nematąs nieko blogo.
„Na, o ką jie turi aptarinėti? Arbatos virimo būdus? Jie turi aptarinėti tuos klausimus, kurie rūpi abiem pusėms. Tai natūralu“, - sakė L. Bielinis.
Kita vertus, priminus, kad V. Valentinavičius jau nebe pirmą kartą patenka į dviprasmišką situaciją, sukelia nepasitenkinimą visuomenėje (V. Valentinavičius pernai balandį figūravo „mailiaus skandale“. - ELTA), politologas teigė, kad jis peržengia savo kompetencijos ribas.
„Iš tikrųjų, man atrodo, kad V. Valentinavičius, gal čia jo charakteris, reakcijos, kartais savo vertinimais nužymi tokius kontūrus, kurie sukelia štai tokį pamatymą jo kaip kategoriško žmogaus ir žmogaus, siekiančio daryti įtaką arba pakeisti tas situacijas, kurios demokratinėje valstybėje ir įstatymo lygmeniu keisti jam nebūtų ir būdinga. Taip, kad čia iš tikrųjų yra. Nežinau ar tai prirašyti jo charakteriui, ar siekiui išspręsti problemas štai tokiu būdu. Na, priimkime jį kaip tokį ir neleiskime jam (veikti. - ELTA) ne kaip Valentinavičiui, o kaip valdininkui. Priminkime, kad valdininkas turi vadovautis tais įstatymais, kurie yra, vadovautis ta norma ir tuo supratimu apie žiniasklaidą, viešuosius reikalus taip, kaip tai yra nurodyta įstatyme, o ne taip, kaip jam norėtųsi“, - dėstė pašnekovas.
Paprašytas patikslinti, kaip tai būtų galima padaryti, L. Bielinis sakė, kad didžiausia ir veiksmingiausia kontrolės priemonė yra viešoji nuomonė - daug ką galima išspręsti per žiniasklaidą, kuri problemą esą leidžia pamatyti platesniu diapazonu.
„Todėl ir dabar, manyčiau, aptarus šį klausimą ir jis pats, ir jo aplinka padarys tas išvadas, kurios ir turi būti padarytos, tai yra supras savo vietą ir galimas klaidas“, - svarstė VU TSPMI docentas.
V. Valentinavičiaus ir A. Dersės susitikimas įvyko 2009-aisiais, abiem pareigūnams vos pradėjus eiti pareigas. Politikos apžvalgininko vertinimu, tai įprasta praktika. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada, būdama įtakingos valstybės ambasada Vilniuje, norėjo pažinti tą žmogų, per kurį turės daug reikalų, teigė L. Bielinis. Premjero patarėjo ir Amerikos diplomatės susitikimą jis įvertino kaip pažintinį, pozicijų išsiaiškinimui skirtą pokalbį. Tiesa, kieno iniciatyva jis įvyko, L. Bielinis nedrįso spėlioti, nors dažniausiai iniciatorės būna ambasados.
Pagal „WikiLeaks“ pažymą V. Valentinavičius, kalbėdamas su A. Derse, negailėjo simpatijų Lietuvoje esančiam užsienio žiniasklaidos kapitalui.
„Kadangi tai buvo pokalbis, iš dalies privatus, manyčiau, o jeigu nebuvo iki galo atviras pokalbis, jis galėjo išsakyti savo nuomonę vienai ar kitai žiniasklaidos grupei ar kategorijai. Bet iš tikrųjų aukšto rango valdininkas į žiniasklaidą turi žiūrėti labai subtiliai. Išties žiniasklaida yra įvairi, nes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje galime atrasti ir geltonosios žiniasklaidos bruožų, ir normalios, rimtos, analitinės žiniasklaidos atstovų ir įmonių. Taigi šiuo atveju svarbiausia, kad valdininkas ir politikas suprastų, jog žiniasklaida privalo būti nepriklausoma, ir jinai laisva interpretuoti situacijas, faktus taip, kaip tai jinai mato“, - V. Valentinavičiaus pasvarstymus „geros“ ir „blogos“ žiniasklaidos tema, įtaką žiniasklaidos laisvei įvertino politologas.
JAV ambasada Vilniuje kol kas šio susitikimo, „WikiLeaks“ paviešintos pažymos nekomentuoja. Naujienų agentūra ELTA ambasadorei A. Dersei raštu pateikė keletą klausimų, tačiau iki pirmadienio darbo dienos pabaigos atsakymų į juos nesulaukė.
Kaip jau ELTA skelbė, Premjero A. Kubiliaus patarėjas V. Valentinavičius dar kartą pateko į skandalą, kai pareiškė savo „autoritetingą“ nuomonę JAV ambasadorei Lietuvoje A. Dersei.
Diskutuodamas su JAV ambasadore Lietuvoje, Ministro Pirmininko patarėjas vidaus politikos reikalams V. Valentinavičius sakė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė „dar turi daug išmokti“ apie tai, kaip Lietuvoje veikia politika, bet ji greitai mokosi, kad Lietuvos užsienio politika atsisakė garsios antirusiškos retorikos, kad taptų artimesne NATO ir ES komandų veikėja ir kad Lietuva tebėra lojali Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkė.
V. Valentinavičius, buvęs žurnalistas, taip pat išsakė susirūpinimą dėl Rusijos įtakos Lietuvos žiniasklaidai ir aptarė įvairių žiniasklaidos priemonių esą silpnąsias ir stipriąsias puses. Jis taip pat sakė, kad Lietuvos visuomenės laukia dar daug darbo, norint pašalinti antisemitizmą, ir kad pažanga, sprendžiant tokias problemas kaip homoseksualų diskriminacijos naikinimas, gali vykti tik lėtai, nes Lietuva yra konservatyvi ir katalikiška šalis, rašoma „WikiLeaks“ pažymoje.
Ambasadorė A. Dersė su V. Valentinavičiumi susitiko gruodžio 16 d., praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis prisijungė prie A. Kubiliaus komandos kaip patarėjas vidaus politikos reikalams.
Nors Lietuvą ir JAV sieja asmeniniai ryšiai, V. Valentinavičius pažymėjo, kad tik apie 20 procentų lietuvių kalba angliškai, tuo tarpu rusiškai kalba net 80 procentų. CNN televizijos kanalą žiūri viso labo 2 procentai lietuvių, bet maždaug 10 procentų jų žiūri rusiškus kanalus, pavyzdžiui, Pirmąjį Baltijos kanalą. (Jis paminėjo, kad lietuviškus televizijos kanalus žiūri maždaug ketvirtadalis auditorijos). Be rusakalbės žiniasklaidos, dar nerimą kelia tai, kad rusams priklauso lietuviškų žiniasklaidos priemonių.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos žiniasklaida susiduria su finansiniais sunkumais dėl to, kad žiniasklaida įprato gyventi iš valstybinių įstaigų ir pareigūnų pinigų, kuriais buvo mokama už reklamą, tačiau iš tikrųjų tokiu būdu buvo nusiperkama teigiama nuomonė apie save.
„Pagrindiniai šalies dienraščiai “Lietuvos rytas„ ir “Respublika„ įprato gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų, - teigė V. Valentinavičius. - Žiniasklaidos rinkos neproporcingumas yra tiesiog milžiniškas. Aš nežinau, kaip atitaisyti tokios praktikos padarytą žalą“. Pasak jo, A. Kubiliaus Vyriausybė viską pakeitė - pinigų srautai žiniasklaidai, tikintis jos palankumo, išseko. Tačiau Lietuva gauna Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą, kuri yra skirta reklamuoti ir skatinti ES projektus per šalies žiniasklaidą. V. Valentinavičiaus teigimu, Vyriausybė stengiasi, kad šie pinigai būtų panaudoti teisingai ir kryptingai: „Mes stengiamės rasti geriausius būdus siekiant kontroliuoti žiniasklaidai skirtus visuomenės pinigus. Be abejo, daug gerų dalykų galima padaryti Vyriausybės lėšomis. Tačiau pagal ankstesnę praktiką, akivaizdu, jog išleisti pinigai nepateisino jokių tikslų. Mes pinigus turime naudoti skaidriais būdais ir neiškraipyti žiniasklaidos rinkos“.
Premjero patarėjas pabrėžė, kad pagrindinis lietuvių naujienų šaltinis - televizijos ir interneto portalai, tuo metu spaudos įtaka ir toliau esą silpstanti. Jis paminėjo kiekvienos žiniasklaidos priemonės privalumus. Pasak V. Valentinavičiaus, spaudos žiniasklaidoje geriausias yra „Verslo žinių“ dienraštis, tačiau turintis labai siaurą auditoriją. www.delfi.lt esąs galingiausias ir didžiausias interneto portalas, „darąs įtaką kitoms naujienų svetainėms siekiant prilygti jam“. Anot patarėjo, privačios LNK ir TV3 televizijos yra didžiausios naujienų transliuotojos. Jos esančios politiškai neutralios, tačiau naujienoms skiriančios labai mažą dalį savo šaltinių. LRT didžiulę įtaką vis dar daro anksčiau valdžioje buvę socialdemokratai.
Eltos korespondentė Virginija Vervečkaitė
