Ketvirtadienio vakarą Kaune bus iškilmingai atidaryta didžiausia Baltijos šalyse sporto arena. Nemuno saloje iškilusios „Žalgirio“ arenos nei dydis, nei išvaizda niekuo neprimena senutėlės Kauno sporto halės. Tačiau jų atsiradimo intencija yra viena - arenos pastatytos būtent Europos krepšinio čempionatų išvakarėse.
Tiesa, pirmoji į įkurtuves žiūrovus pakvietė 1939-aisiais, antroji kviečia dabar - prieš pat 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionato pradžią.
„Žalgirio“ arenos atidarymo su nemažu nerimu laukė ir Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, kuriam priklauso Kauno halė, darbuotojai. Nerimas dėl halės ateities ypač padidėjo, kai halę paliko, surengę gražų atsisveikinimą su daugiamete savo baze, krepšininkai. O sporto centro steigėja - Kauno miesto savivaldybė - nepriėmė jokio sprendimo, galinčio nulemti tolesnę halės veiklą, kuri leistų ne tik išsilaikyti šiam sporto objektui, bet ir uždirbtų trūkstamų pajamų greta esančiam stadionui.
Naujienų agentūrai ELTA nepavyko savivaldybėje sužinoti, kaip numatoma ateityje valdyti Kauno halę. Ar ji bus perduota, kaip ne kartą siūlyta, greta esančiai Lietuvos kūno kultūros akademijai, ar visoms Kaune esančioms aukštosioms mokykloms - kaip studentų sporto bazė? O gal savivaldybė apsispręs pati toliau administruoti jai priklausantį turtą, perregistruodama sporto centrą kaip biudžetinę įstaigą ir skirdama jai išlaikyti trūkstamų lėšų? Gal paklausys Prezidentės patarimo išsaugoti halę kaip muziejų ar kokį kitą variantą pasirinks?
Atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra: tiek valdininkų, tiek politikų mintys nukreiptos į naują prestižinį statinį - „Žalgirio“ areną, kurios pastatymui daugiausia „suėjo“ miesto biudžeto ir savivaldybės pasiskolintų pinigų. Dalį statybai reikalingų lėšų skyrė Vyriausybė, dalis gauta iš Europos Sąjungos fondų.
S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis patvirtino, kad savivaldybės sudaryta darbo grupė, turėjusi priimti sprendimą dėl Kauno halės ateities, jo dar nepriėmė. Per keletą mėnesių buvo surengtas vienas šios grupės posėdis, kuriame pasikeista nuomonėmis, bet nieko nenutarta. Nors savivaldybė senokai informuota, kad metų pabaigoje sporto centras dėl ištuštėjusios halės patirs nemažų finansinių nuostolių.
„Kol kas gyvename iš sutaupytų lėšų. Gal iki Naujųjų dar išgyvensime, bet kai prasidės šildymo sezonas, būsime priversti itin taupyti. O tai reiškia, jog teks ir kažką iš darbo atleisti“, - teigė centro vadovas.
Anot jo, įstaiga yra parengusi projektą, kaip „įkurdinti“ po halės stogu miesto sporto komandas.
„Yra daug klubų, nemažai organizacijų, kurios į halę anksčiau negalėjo patekti dėl per didelio jos užimtumo. Siūliau darbo grupei pasirūpinti savivaldybės dotacija: ar klubams, ar sporto centrui, kuris dėl eksploatacijos kaštų negali mažinti savivaldybės - sporto centro steigėjos - patvirtintų halės naudojimo įkainių“, - sakė V. Snarskis.
ELTA primena, kad Kauno sporto halė pradėta statyti 1938 m. gruodį, baigta 1939 m. gegužę.
Lietuvos sporto tvirtove vadintos halės statyba kainavo 400 tūkst. litų. Lygiai tokia suma pinigų buvo surinkta per halės įkurtuves. Bilietas sėdėti tada kainavo 2,5-5, stovėti - 1,5-2 litus.
Halė atnaujinta 1961 metais. Tačiau po poros dešimtmečių pradėti puoselėti planai pastatyti Kaune naują sporto areną. Jos projektas parengtas 1988-aisiais, bet po metų turėjusi prasidėti statyba liko nepradėta.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Kaune vėl prisiminta ankstesnė idėja. Ilgai svarstyta, kuri vieta sporto arenai būtų tinkamiausia. Po gyventojų apklausos apsispręsta areną „tupdyti“ Kalniečių parke. Naują projektą parengė architektas Eugenijus Miliūnas. Kai Kalniečių variantas savivaldybės buvo atmestas, tas pats architektas suprojektavo areną Nemuno saloje. Jos statyba užtruko ilgiau nei dvejus metus.
