Politikos, ekonomikos ekspertams projektuojant, kaip keisis Lietuvos santykiai su didžiosiomis kaimynėmis – Rusija ir Lenkija – po joms reikšmingų šiemet įvykių, filosofas, kultūros tyrinėtojas Vytautas Rubavičius sako, kad tikėtis didesnių pokyčių neverta. Anot jo, kovą Rusijoje vyksiantys prezidento rinkimai, nesvarbu ar juos laimės dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas, ar premjeras V. Putinas, nepakeis rusų mentaliteto, kad Lietuva patenka į jų interesų lauką. Tuo tarpu geresniems santykiams su Lenkija trukdys augantis nacionalizmas, kuris siejamas su lenkų noru užimti svarbią vietą Europos Sąjungoje (ES).
„Lietuvai nebus lengviau santykiuose su Rusija. Ir negali būti lengviau. Priežasčių čia aš galėčiau pasakyti daugybę, nesvarbu, kad laimės V. Putinas, arba netgi jis ir nelaimėtų. Rusijos mentalitete – kultūriniame, politiniame, kuris dabar labai atgijęs, yra labai aiškus mąstymas apie Šiaurės vakarų kraštą, ir tai, kad čia yra jų interesų arba netgi jų teritorija, jiems nekyla nė menkiausių abejonių“, – ketvirtadienio vakarą vykusioje „IQ forumo“ diskusijoje apie Lietuvos laukiančius iššūkius 2012 metais kalbėjo V. Rubavičius.
Pasak jo, vienintelis dalykas, kuris dar šiek tiek pristabdo Rusiją, yra ES, NATO tvirtumas.
„Kuo daugiau vidinių problemų ES, tuo čia mes tampame vis pilkesni, o jeigu mes pilkesni, vadinasi, geopolitiniai interesai tos šalies (Rusijos.– ELTA) vis stiprėja“, – pabrėžė filosofas.
Kitas dalykas į kurį atkreipė dėmesį kultūros tyrinėtojas, pastaruoju metu analizuojantis kapitalizmo tematiką, yra tas, kad pasiekę tam tikrą globalizacijos viršūnę, kuri neperėjo į sutelktinę politinę valią, prasidėjo irimo procesai. Tai esą atsispindi regionizacijoje, ginklavimosi varžybose.
V. Rubavičiaus vertinimu, pasaulyje daugėja nestabilumo. Daugėjant įvairaus lygmens vietiniams junginiams, vėl atgimsta mąstymas geopolitinėmis kategorijomis, o geopolitinis mąstymas yra paremtas karine jėga. Dėl to esame šiuo metu nepaprastai suintensyvėjusio branduolinio ginklavimosi liudininkai.
„Tai vėlgi tas geopolitinis mentalitetas mums nieko gero tikrai nežada“, – teigė V. Rubavičius.
Taip pat, anot jo, Lietuvai neigiamai atsiliepia vietininkiškumo stiprėjimas, kuris susijęs su nacionaliniu jausmu, nacionalizmo stiprėjimu.
„Didžiųjų mūsų kaimynių nacionalizmas mums vėlgi nieko gero nežadantis dalykas. Jeigu mes kalbėtume apie Lenkiją – Rusija iš vienos pusės, Lenkija – iš kitos – tai Lenkijoje gimstantis nacionalizmas arba stiprėjantis, jis niekada nebuvo išnykęs, yra susijęs su nauju Lenkijos vaidmeniu, kurį Lenkija nori vaidinti Europos Sąjungoje, ir ji tikrai jį vaidmens. O vaidinti gali tik stipri valstybė, o stipri valstybė reiškia konsoliduotą visuomenę. Konsolidacijos klijai yra labai akivaizdūs ir aiškūs, pasaulyje nėra kitų išrastų – tai yra nacionalizmas. Klausimas – kaip politinis elitas juo naudojasi ar nesinaudoja“, – sakė V. Rubavičius.
Savaitraščio „Veidas“ apklausos duomenimis, svarbiausiu Lietuvos užsienio politikos tikslu daugiau kaip trečdalis didžiųjų miestų apklaustųjų gyventojų laiko santykių su Rusija gerinimą. Pagal apklausą, 39 proc. respondentų teigia, kad svarbiausia Lietuvai yra gerinti santykius su Rusija.
Kito tyrimo duomenimis, 69 proc. Lietuvos ir 80 proc. Lenkijos gyventojų yra už tai, kad abi šalys palaikytų viena kitą Europos Sąjungoje, o ne siektų savo tikslų atskirai. 73 proc. lietuvių ir 82 proc. lenkų mano, kad politikai savo tarpusavio nesutarimus turėtų spręsti siekdami tarpusavio supratimo, o ne savanaudiškai. Be to, net 57 proc. lenkų ir 39 proc. lietuvių pripažįsta, kad abiejų šalių piliečių santykiai yra geresni nei valstybių politiniai santykiai.
Dauguma Lietuvos ir Lenkijos gyventojų linkę manyti, kad dabartinius politinius nesutarimus lemia ne dideli skirtumai tarp pačių tautų (tam pritaria 17 proc. lietuvių ir 15 proc. lenkų) ar trečiųjų šalių piktavališkos pastangos sugriauti Lietuvos ir Lenkijos santykių idilę (pritaria 14 proc. lietuvių ir 25 proc. lenkų), o pačių šių šalių veikėjų siauri asmeniniai ar partiniai interesai (pritaria 60 proc. lietuvių ir 55 proc. lenkų), neprofesionalus politikų bei diplomatų darbas (pritaria 57 proc. lietuvių ir 72 proc. lenkų).
