imantas melianas

Prieš keletą dienų internetiniuose portaluose pasirodė pagiežingas ir pilnas neapykantos Imanto Meliano straipsnis. Jame daug dėmesio skiriama tarpukario Lietuvą valdžiusiai ir dabar sparčiai populiarėjančiai politinei partijai – Tautininkų sąjungai, kuri spalio 28 dieną organizavo 74-ųjų Vilniaus grįžimo Lietuvai metinių minėjimą ir asmeniškai šių eilučių autoriui. Iš pradžių norėčiau atsakyti į Imanto Meliano pastabas, kurias galima būtų priimti, kaip asmenines.

Trečiadienį rastas nužudytas Lietuvos baltarusių vienas lyderių Romanas Voinickis prieš porą metų skundėsi patiriantis Baltarusijos ambasados Lietuvoje politinį spaudimą, o visai neseniai sakėsi gavęs mįslingą skambutį iš Amerikos, - teigia buvęs ilgametis (1996-2012 m.) Lietuvos tautinių bendrijų tarybos koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, neseniai buvęs Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas.

Istorikai dar suvaidins savo vaidmenį, tikslinant, aiškinant ir interpretuojant 1991 metų sausio 13 naktį sovietų vykdytos agresijos niuansus, bet jos vykdytojai yra vienareikšmiai priešai, - mano istorikai Tomas Baranauskas ir Imantas Melianas. Istorikų vaidmuo - Socialiniame tinkle Facebook mėginome išsiaiškinti, ką jaunimas žino ir ką norėtų plačiau žinoti apie minėtus įvykius. Rezultatai šiek tiek nustebino. Jaunimas nevengia ir pašmaikštauti šia tema.

Tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais, jau nustojo galioti, o naujasis kol kas niekaip neprasiskina kelio iki Seimo. Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė naująjį įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti kompaktiškai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse, kuriose mažumos atstovai sudaro ne mažiau negu trečdalį gyventojų, vietinius vietovardžius, gyvenviečių ar gatvių pavadinimus rašyti vietine kalba šalia užrašo valstybine kalba. Pagal senąjį įstatymą taip ir buvo.

„Vienas nacionalistas Lenkijoje pasisakė, kitas sureagavo Lietuvoje", - taip Seimo nario Gintaro Songailos kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą įvertino Klaipėdos universiteto docentas Vygantas Vareikis. Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys G. Songaila kreipėsi į teisėsaugą, prašydamas įvertinti, ar Lenkijos kresų organizacijos kėsinasi į Lietuvos teritorinį vientisumą.

„Niekas, jokie istoriniai, religiniai ar politiniai motyvai negali pateisinti nekaltų žmonių žudynių.“ Taip Imantas Melianas pradėjo savo straipsnį, pavadintą „Istorinė tiesa ar nesibaigiantis neapykantos kurstymas?“, kurį paskelbė balsas.lt. gegužės 21 dieną.

  Niekas, jokie istoriniai, religiniai ar politiniai motyvai, negali pateisinti nekaltų žmonių žudynių. Tai pasakytina ir apie šimtus tūkstančių Turkijos armėnų, žuvusių rytiniuose Osmanų imperijos provincijose Pirmojo pasaulinio karo ir tuomet vykusių tarpbendruomeninių susirėmimų metu.

Vėlų sekmadienio vakarą kartu su kolega žurnalistu grįžome iš daugiadienės varginančios kelionės, kurios metu buvome priversti nuolat keisti mus skraidinančius lėktuvus (vienas jų taip ir nesugebėjo pakilti), ir vos ne pusiau išsirenginėti kiekviename tranzitiniame oro uoste mus tikrinančių pareigūnų nurodymu. Ka gi, tvarka yra tvarka, ir nėr čia ko šakotis. Kaip sakoma, nieko asmeniško, ir jokių pretenzijų.

Iškart skubu atsiprašyti skaitytojų dėl keistoko šio teksto pavadinimo, bet būtent profesorius Vytautas Landsbergis, žydų tautybės JAV piliečiai ir paslaptingieji „kedofilai” (matomai pedofilų priešininkai) dažniausiai minimi kaip blogį įkūnijančios jėgos. Tokį įspūdį kelia „Balso.lt” kai kurių skaitytojų komentarai po šio tinklalapio autorių rašiniais.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus paieškas prezidentė Dalia Grybauskaitė skelbia baigsianti kovą. Žiniasklaida mini kelias pavardes, tačiau politikai tik mįslingai šypsosi. Esami ir buvę Daugiausia minimi  buvę ir dabartiniai VSD pareigūnai. Kaip asmeninis D. Grybauskaitės favoritas minimas dabartinis laikinasis VSD vadovas Romualdas Vaišnoras. Prezidentė pažįsta jį asmeniškai nuo darbo Briuselyje laikų.

Apibūdindami praėjusius 2009-uosius metus portalo „Balsas.lt“ autoriai - apžvalgininkas Imantas Melianas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Antanas Kulakauskas ir portalo vyriausiasis redaktorius Arūnas Brazauskas sutarė, kad daugelis lūkesčių pernai metais neišsipildė. Video pokalbį apie pasaulio ir Lietuvos įvykius žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Netylant kalboms apie skandaluose įklimpusio Valstybės saugumo departamento (VSD) reorganizavimą ir vadovų keitimą, daugėja ženklų, jog į institucijos kontrolę gali pretenduoti buvusių departamento pareigūnų grupuotė. Priedanga – rūpestis pensininkais Šią vasarą Lietuvoje įsikūrė Saugumo veteranų asociacija (SVA), kuri, anot jos pirmininku išrinkto, eksžvalgo Ričardo Rupkaus, vienija, kol kas, trylika narių.

Prie keturių partijų koalicijos siūloma jungtis Viktoro Uspaskicho vadovaujamai Darbo partijai. Tokio pasiūlymo „darbiečiai“ sulaukė antradienio ryte. Partijos prezidiumas šį klausimą svarstyti ketina penktadienį vyksiančiame prezidiumo posėdyje. Pasiūlymą papildyti valdančiąją „Permainų“ koaliciją pasirašė premjeras Andrius Kubilius ir valdančiųjų partijų lyderiai. „Mes apskritai dar galvosime, ar mums verta dalyvauti koalicijos darbe. Iki penktadienio tikrai jokių žinių nebus.

Tais laikais, kai vaizdingas Europos peizažas buvo neatskiriamas nuo spindinčių riterių šarvų, kilnių damų apdarų ir apgultims parengtų vienuolynų, kai netgi popiežiai susiremdavo su imperatoriais ginklu, kad išplėstų savo domeną, buvo tokia „teisingo karo“ doktrina. Ją kūrė įžymūs mąstytojai, pirmiausia – Šv. Aurelijus Augustinas. Ši doktrina, apeliuodama į dieviškąją teisę, tvirtino: bet kokiame kare yra tik viena teisi šalis.

Rusijos sulaikymo strategijas kuriantys ir palaikantys Lietuvos konservatoriai priversti sukandę dantis stebėti  vis gilesnius prezidentės Dalios Grybauskaitės reveransus Rytams, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“. Prezidentės telefono skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir pasiglėbesčiavimas su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka erzina kai kuriuos konservatorius, tačiau jie kol kas priversti prikąsti liežuvį.

„Vanagų“ klubas portalo „Balsas.lt“ studijoje. Šiandien aiškintasi, ar į Lietuvą atvykusio kaimyninės Gudijos (Baltarusijos) prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitas ženklina reikšmingas permainas valstybės užsienio politikoje. Istorikas ir politologas Antanas Kulakauskas mano, kad taip teigti būtų ankstyva ir nurodo, kad A. Lukašenka yra  Gudijos nepriklausomybės garantas.

Lietuvoje registruota, tautiniu pagrindu įkurta partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) rinkimuose pasirodė sėkmingai. Jos lyderis Voldemaras Tomaševskis tapo Europos parlamentaru. Tuo tarpu, analitikus glumina didesnė LLRA orientacija į Maskvą, nei į Varšuvą, o kai kurie Lietuvos lenkų visuomenininkai teigia, kad Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose įvyko „vidinė okupacija“. Video diskusija apie tai - straipsnio pabaigoje.

Vasarą šiek tiek rečiau, ne taip gausiai, bet visgi renkasi „Balsas.lt“ „Vanagų“ klubas. Šįkart jame portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas ir jo autorius Imantas Melianas kalbasi su Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) lyderiu Arvydu Akstinavičiumi.

Portalo „Balsas.lt“ „vanagų“ klube svečiavosi politologas Vladimiras Laučius ir Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Kartu su jais portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas ir autoriai Gintaras Ronkaitis bei Imantas Melianas kalbėjosi apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtas posovietinės epochos pakasynas. Pokalbį moderavo portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas. Pokalbio temą padiktavo šalies ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Šalies specialiosios tarnybos nesunkiai gauna leidimus klausytis pokalbių, o šių veiksmų pagrįstumo, reikalingumo ir galimo piktnaudžiavimo patikrinti negali niekas. „Šypsokitės, mus pastebėjo!“ − taip rusų klasikų Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažas Ostapas Benderis perspėjo nuotykių draugą Kisą Vorobjaninovą, norėdamas pasakyti, kad juos seka. Jei Lietuvos piliečiai laikytųsi tokios taisyklės, šypsenos jų veidus turėtų puošti nuolat.

„Balsas.lt“ studijoje susirinkę šio naujienų portalo apžvalgininkai Tomas Čyvas, Imantas Melianas, Gintaras Ronkaitis bei portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas diskutavo apie nūdienos politines aktualijas. Gegužės viduryje įvykę prezidento rinkimai jau apaugo tam tikra politine mitologija. Yra manančių, kad išrinktoji prezidentė yra „antisisteminė“ kandidatė, tačiau vargu ar Lietuvoje atsirastų daug sutampančių nuomonių apie „sistemą“, kuriai neva oponuoja Dalia Grybauskaitė.

Praėjusią savaitę Vilniaus Genocido aukų muziejuje vyko azerbaidžaniečių tautos genocido minėjimas. Per nepilną šimtmetį azerbaidžaniečių tauta patyrė net keturis genocidus – 1905 – 1906, 1918 – 1920, 1947 – 1952 ir 1988 – 1994 metais.

Šią savaitę pasirodžiusiame savaitraščio „Balsas.lt savaitės“ žurnalistų tyrime teigiama, jog valstybės apdovanojimus Lietuvoje gali gauti ir buvęs kagėbistas, ir žmogus, kurio veikla iš esmės prieštaravo tam, už ką jis apdovanojamas. Vasario 16-osios proga Lietuvos prezidentas, kaip įprasta, apdovanoja nemažai valstybei nusipelniusių žmonių. Masinis ordinų dalijimas šalyje sukuria ginčytinų ir keistų situacijų. Kai kuriuos atvejus aiškintis tenka net Konstituciniam Teismui.

Artėja atomazga užkulisinėje kovoje dėl atstovavimo 16 nuošimčių Lietuvos gyventojų. Tautinėms bendrijoms, nepaisant pasipriešinimo, bus atstovaujama valstybėje aukštesniu lygiu. Valdančiojoje koalicijoje būta įvairių planų dėl reorganizuojamo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Vyriausybės, kuriam iki pastarojo meto vadovavo socialdemokratas Antanas Petrauskas, dabar pradėjęs diplomatinę karjerą.

Nauja valdančioji koalicija Lietuvos žvalgų bendruomenei maloningai leidžia (o gal ir skatina) žaisti kagėbistinius žaidimėlius, tad gal kam nors bus įdomios jų taisyklės. Tarkim, reikia „sutvarkyti“ kokį netinkamą žurnalistą, oficialios valdžios ar įtakingos grupuotės dėdei arba tetai nepatikusį asmenį. Kaip tai daroma? Schema paprasta ir - įgudus ją taikyti - nesunkiai paleidžiama konvejeriu. Pradžioje būna žodis. Jį iš dar didesnio viršininko paprastai išgirsta koks nors padalinio vadovas.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius nors ir sutinka, kad jo Vyriausybė ne viską padarė „laiku ir kokybiškai“, o visa mokesčių našta nebuvo paskirstyta „absoliučiai teisingai ir solidariai“, prašo Lietuvos žmonių nepasiduoti kurstymams, panašiems į tuos, kuriuos šalis jausdavo Jedinstvos siautėjimo laikais. „Sutinku, kad ne viską padarėme laiku ir kokybiškai, nepavyko visos naštos paskirstyti absoliučiai teisingai ir solidariai, ne visus sprendimus tinkamai paaiškinome.

Lietuvos tautines bendrijas suneramino kai kurie valdančiosios koalicijos reformų planai. Spaudoje pasirodžius informacijai, kad rengiamasi panaikinti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID), tautinių mažumų atstovai sieks gauti informaciją tiesiogiai iš premjero Andriaus Kubiliaus.

Buvęs Vilniaus romų (čigonų) taboro baronas Stepas Visockis, kaip neseniai paaiškėjo, yra ir ne vienos įmonės steigėjas bei skolininkas. Portalo „Balsas.lt“ duomenimis, klube „Ringo Bar“, kuris taip pat priklauso UAB „Miesto klubas“, kita įmonė – UAB „GRODRIUS“ – atliko elektros instaliacijos darbus, tačiau apmokėjimų už dvi sąskaitas – 4 100 Lt ir 3097,78 Lt taip ir nesulaukė. Neatsiskaityta ir su UAB „IGC“ už patiektus teleekranus. Šios nuostoliai – 10 400 Lt.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija. Sovietai oficialiai įvykdydavo ir viršydavo penkmečio planus. Ekonomika, pagal oficialią propagandą augo, kaip ant mielių. Vis dėlto, daug kam iš atminties neišdilo tuščios parduotuvių lentynos, piktos pardavėjos, nežinia ko laukiančios prie parduotuvių močiutės. Tokie “deficitai”, kaip vengriški žalieji žirneliai, majonezas, Maroc mandarinai ir pan. Pasiekdavo tik šventinius daugelio lietuvių stalus.

Vienas talentingiausių (ir principingiausių) Lietuvos politikos apžvalgininkų, tuo metu vadovavęs “Ekstros” žurnalui, maždaug prieš du su puse metų atvirai įvardino niekieno nerinktą ir niekam (bent jau Lietuvoje) neatsakingą slaptąją Lietuvos valdžią, pavadinęs ją “žydrųjų albinų” klanu. Manau, kad jis tikrai labai gerai žinojo, ką sako ir rašo.

Nors prezidentas Valdas Adamkus ir sakė, kad partijoms programos nelabai reikalingos, jas vis dėlto skaitau. Lyg netyčia pastebėjau vieną įdomią smulkmeną. Dar visai neseniai eteryje plačiai skambėjusi, politikų priešpriešas ir valstybės vadovų irzlius atsikalbinėjimus kėlusi Valstybės saugumo departamento (VSD) tema – beveik paskendo.

Iki Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko. Maždaug pusė mūsų valstybės piliečių jau yra apsisprendusi, kokių politinių jėgų atstovus ji norėtų matyti atnaujintoje Tautos atstovybėje, ir, pernelyg nesukdama sau galvos, ketina pasirinkti iš to paties dabartinio Seimo partijų siūlomo asortimento.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką sugrįžtantis Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Šeštadienį partijos suvažiavime B. Genzelis partijos kandidatų sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tam vienbalsiai pritarė visi suvažiavimo delegatai. B. Genzelis taip pat Seimo nario mandato sieks vienmandatėje Kretingos 36-ojoje rinkimų apygardoje.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką planuojantis sugrįžti Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Tai Eltai patvirtino Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius. Pasak jo, B. Genzelį planuojama įrašyti partijos kandidatų sąraše greičiausia pirmuoju numeriu. Tačiau kol kas neaišku, ar B. Genzelis sieks parlamentaro mandato vienmandatėje apygardoje. Tai turėtų paaiškėti kitą savaitę.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas, atleistas iš pareigų departamentą krėtusio skandalo metu, Imantas Melianas netrukus pateiks skundą Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT). Jis teigia, jog jam padaryta didelė materialinė ir moralinė žala, kurią turėtų atlyginti Lietuvos valstybė.

Artėjant Seimo rinkimams daugelio partijų lyderiai sprendžia gan savitas problemas. Jei vieniems svarbu tik išvengti vidinio partijų reitingavimo, tai kitų vizitines korteles puošia teistumas, ikiteisminiai tyrimai, teisiniai apribojimai. Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Gedimino Kirkilo pagrindiniai priešai – infliacija, lėtėjantis ekonomikos augimas ir kitos šalies problemos, kurias Vyriausybė vis dar mėgina nelabai įtikinamai neigti.

Šimtametės Lietuvos krikščionių demokratų partijos inkorporavimą į Tėvynės sąjungą ne visi Lietuvos dešinieji sutiko palankiai. Įsikūrusios Krikščionių demokratų partijos atkūrimo (nonkonformistų) iniciatyvinė grupės koordinatorius, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) padalinio vadovas Imantas Melianas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad taip elgtis verčia aktualūs politiniai iššūkiai.

Šeštadienį tabore Vilniuje vykusiu festivaliu „Terno Vilna“ - „Jaunasis Vilnius“ - buvo siekta romų bendruomenę integruoti į visuomenę, tačiau renginio metu neišvengta incidentų. Ir anksčiau įvairūs projektai, skirti romų integracijai į visuomenės gyvenimą, buvo vertinami prieštaringai. Verta prisiminti nesenus įvykius, kai Vilniaus miesto valdžiai nugriovus kelis esą savavališkai pastatytus romų namus, teismas šiuos veiksmus pripažino neteisėtais.

Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai. 1.    Irena Degutienė 2.    Rasa Juknevičienė 3.    Arvydas Vidžiūnas 4.    Jurgis Razma 5.    Mantas Adomėnas 6.    Edmundas Pupinis 7.    Arvydas Anušauskas 8.    Audronius Ažubalis 9.    Stasys Šedbaras 10.    Kazimieras Starke...

Seime antradienį vėl aštriai diskutuota, ar reikia paremti Gruziją Rusijos agresyvių veiksmų akivaizdoje. 33 balsais už, 4 prieš, 12 susilaikius, pritarta konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pristatytai griežtesnei rezoliucijai.

Referendumą dėl Ignalinos atominės jėgainės (IAE) darbo pratęsimo inicijavusios piliečių grupės lyderis, neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog parašai renkami pilnu tempu, o lengviausia tai daryti provincijoje. Didžiuosiuose miestuose esą pasirašo mažiau žmonių. Anot A. Akstinavičiaus, parašų rinkimui labai pakenkė Seime išreikštas nusistatymas paskelbti referendumą IAE darbo pratęsimo reikalu.

Niekam ne paslaptis, kad lietuviškas monetas – litus ir centus – turėsime savo piniginėse dar tik porą – trejetą metų; po to jas pakeis didžiojoje Europos dalyje jau seniai „įsigyvenę“ eurai ir euro centai. Tiems, kurie itin skausmingai išgyvena artėjantį atsisveikinimą su lietuviškomis monetomis, norėtume priminti, kad jas pakeis ne šiaip sau eurai, o eurai su  Vyčiu ir kita lietuviška simbolika.

Istorinė vėliava negali ir neturi į antrą planą nustumti nacionalinės vėliavos – svarbiausios Lietuvos vėliavos. Kartais nutinka keistų dalykų. Perskaitęs mano straipsnį „Vargšai ir vėliava“ Imantas Melianas susinervino, netgi pamanė, kad mano kritikuotą straipsnį išspausdinęs dienraštis „suteikė savo tribūną Tėvynės priešams“, nors aš taip ir nerašiau. Reikia manyti, kad pats I. Melianas asmenis, mūsų trispalvę vadinančius vargšų vėliava, iš pradžių palaikė priešais.

Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį iniciatyvinei grupei išdavė parašų rinkimo lapus dėl referendumo, kuriuo siekiama pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, organizavimo. Tuo pačiu bus renkami ir parašai, siekiant suteikti piliečiams teisę referendumu paleisti Seimą.Referendumą inicijavo neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS). Prie iniciatyvos, šalia miėtos partijos lyderių Arvydo Akstinavičiaus ir Violetos Linkienės ir kt.

Iš  Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) neseniai pašalintas sostinės vicemeras, kuriantis Fronto partiją, teigia, jog su LSDP bendradarbiautų tik radikaliai pasikeitus partijos vadovybei.Fronto partijos kūrėjas A.Paleckis portalui „Balsas.lt“ teigė, kad jau yra pavykę suburti apie 400 būsimųjų partijos narių.

Apie Kosovo nepriklausomybės paskelbimą šiuo metu rašoma daug. Nuomonės įvairios – dažniausiai kraštutinės, nuo adoracijų „Jugoslavijos krizės“ sprendimui (Tomas Čyvas, Imantas Melianas) iki baisėjimųsi dėl paleisto iš butelio džino (G. Ronkaitis). Diskutantų arsenale – patys įvairiausi ginklai, dažniausiai paremti gausiomis emocijomis, ir tik iš dalies – situacijos analize. Pvz., aš nežinau, kaip mano pažįstami iš buvusios Jugoslavijos reaguotų į šią Tomo Čyvo mintį: „Jos (Jugoslavijos – aut.

Referendume ketinama paklausti, ar piliečiai nori pratęsti Ignalinos AE darbą ir ar norėtų teisės patys paleisti Seimą.Referendumą dėl Ignalinos Atominės elektrinės II-ojo bloko uždarymo ir Konstitucijos pataisų inicijuoti mėginantys Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) nariai ir jiems pritariantys piliečiai oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jie paprašė įregistruoti iniciatyvinę grupę.

„Balsas.lt“ ragina „Žinių radijo“ klausytojus domėtis Lietuvos istorija.Laidos dalyviai kalbėsis apie Sovietų Sąjungos etninę politiką visoje SSRS ir okupuotoje Lietuvoje. Apie anuomet galiojusius tautų “rangus”, vadinamąją “nacionalinę-valstybinę statybą”. Sovietai, o ir daugelis nostalgiškai aną epochą prisimenančiųjų pabrėžia etnografinių ansamblių ir saviveiklos kolektyvų klestėjimą bei tautų draugystės oficialiąją propagandą.

„Trigalvio slibino“ projektas palaidos socialdemokratiją“ – taip ne per seniausiai pareiškė Vilniaus vicemeras ir sostinės LSDP skyriaus lyderis Algirdas Paleckis. Apie „Trigalvį..“ dar pakalbėsim, o socialdemokratijos klausimas Lietuvoje pastaruoju metu linksniuojamas įvairių diskusijų kontekste, tačiau dažniausiai diskutuojant apie politinę ideologinę tapatybę.