Rusijos sulaikymo strategijas kuriantys ir palaikantys Lietuvos konservatoriai priversti sukandę dantis stebėti vis gilesnius prezidentės Dalios Grybauskaitės reveransus Rytams, rašoma šiandien pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“.
Prezidentės telefono skambutis Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir pasiglėbesčiavimas su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka erzina kai kuriuos konservatorius, tačiau jie kol kas priversti prikąsti liežuvį.
D. Grybauskaitė į Rusijos organizuotą, daugelio ekspertų nuomone, politizuotą Lietuvos pieno produktų boikotą atsakė skambučiu prezidentui D. Medvedevui ir kaltinimais patiems mūsų šalies verslininkams. Pirmas iš kitų šalių vadovų, apsilankęs Lietuvoje po D. Grybauskaitės inauguracijos, yra paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas A. Lukašenka.
Nerimas neišnyksta
Seimo užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose besidarbuojantis pralamentaras Egidijus Vareikis, atstovaujantis Tėvynės Sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD), „Balsas.lt savaitei“ pripažino, kad tendencijas Lietuvos užsienio politikoje stebi su nerimu. „Nesu iš tų žmonių, kurie skuba visur matyti sąmokslus, blogybes ir daryti išvadas ir nenoriu skubėti smerkti. Man tie dalykai atrodo ganėtinai nesimpatiškai. Tiesiog asmeniškai manau, kad dėl flirto su Minsku mums dar bus gėda,“ – prisipažino jis.
E. Vareikis priminė, kad, dar nebūdama preziente, D. Grybauskaitė mėgdavo kritikuoti Lietuvos užsienio politiką ir žadėjo ją „suvakarietinti“.
„Ji mus mėgo kritikuoti už tai, kad esą per daug dėmesį kreipiame į Rytus. Mums buvo sakoma, kad neturtingi gruzinai ir ukrainiečiai nėra reikalingi draugai, kad draugų reikia ieškoti turtinguose Vakaruose. Buvo išsakyta kritikos prezidento Valdo Adamkaus politikai. Bandžiau viešai klausti – kas būtent Valdo Adamkaus blogai padaryta – niekas man, aišku, neatsakė. Mums buvo sakoma, kad santykiai pagerės, kai tik mes tapsime pragmatiški. Deja, pastaraisiais mėnesiais matau tik santykių blogėjimą,“ – tūpsnių į Rusijos pusę naudos neįžvelgė E. Vareikis.
Partijoms trūksta potencialo
Politologas ir istorikas, Mykolo Romerio universiteto docentas Antanas Kulakauskas, duodamas interviu „Balsas.lt savaitei“, spėjo, kad labai gėdintis A. Lukašenkos vizito neteks, nes jis gali būti derintas su Briuseliu, o Vašingtonui tiesiog nelabai įdomus.
Pernai prieš Seimo rinkimus TS-LKD paruoštą ir pompastiškai pristatytą dokumentą su pretenzingu pavadinimu „Rusijos sulaikymo strategija“ dabar partijos lyderiams teks pasidėti į stalčių. Tame, pasak A. Kulakausko, nėra nieko naujo. Partijos, anot jo, Lietuvoje išvis neturi rimtų užsienio politikos strategų. Vieninteliu tokiu politologas sakė laikąs Vytautą Landsbergį, kuris dalyvauja politikoje jau nebe labai aktyviai.
Analitikas tai pailiustravo faktu, kad didžiausia Lietuvos politinė jėga nerado savo gretose užsienio reikalų ministro, o pasitelkė karjeros diplomatą iš šalies. Prieš rinkimus pristatę savo komandą konservatoriai tuomet užsienio reikalų ministro portfelio galimu savininku skelbė V. Landsbergį, tačiau daugelis politikos apžvalgininkų jau tuomet buvo įsitikinę, kad tai daugiau viešųjų ryšių akcija.
E. Vareikis „Balsas.lt savaitei“ atsisakė komentuoti TS-LKD negebėjimą atrasti savo gretose asmenį, galintį vadovauti užsienio reikalų ministerijai. „Jūs galite taip ir parašyti, kad noriu būti lojalus partietis, todėl nekomentuoju,“ – sakė jis.
Politikos apžvalgininkas, buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Imantas Melianas tokią valdančiosios partijos negalią vadino didele problema. „Ministru turi būti politikas, kuris turėtų brėžti gaires. Jas įgyvendinti turi profesionalūs diplomatai. Kas toliau bus su Lietuvos užsienio politika – sunku pasakyti. Akivaizdu, kad ankstesnis kursas, kai į Rusijos pusę buvo daug viešai ir deklaratyviai rėkaujama, užuot pamėginus iš anksto užsitikrinti savo galingesnių sąjungininkų paramą, turi būti keičiamas. Tik bėda, kad su nešvariu vandeniu, kaip mums įprasta, kartai išpilamas ir kūdikis,“ – naujus viražus komentavo buvęs saugumietis.
Botagas ar pyragas?
Ką tik įvykęs Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos vizitas į Lietuvą yra pirmasis nuo 1998 metų ir antrasis vizitas į ES valstybę per pastarąjį dešimtmetį.
Tarp politikų ir ekspertų jau kurį laiką ginčijamasi – ar ES gali daugiau pasiekti spausdama ir izoliuodama Baltarusiją, ar mėgindama papirkti šį režimą įvairiomis nuolaidomis ir piniginėmis injekcijomis bei pasinaudoti nesutarimais su Rusija, siekiančia galutinai perimti viso Baltarusijos energetikos ūkio kontrolę.
Baltarusijos žmogaus teisių gynėja Tatjana Reviako, kaip ir kiti opozicijos aktyvistai, perspėja, kad ciniškai besielgiančiam diktatoriui ES nuolaidos ilgalaikio įspūdžio nepadarys. „Jis, mainais į nuolaidas ir pinigus, paleidžia tam tikrą skaičių politinių kalinių ar paskelbia liberalizuojantis ekonomiką, bet sistemos realiai reformuoti net neketina,“ – perspėjo ji.
Kaip teigia skeptiškai tokius flirtus vertinantys ekspertai, ilgalaikio poveikio nepavyks padaryti dar ir todėl, kad Rusija turi daug efektyvesnę poveiko priemonę – energetinį svertą, kuris labiau pavojingas Minsko režimui, nei draudimas atvažiuoti į ES šalis.
Verslo interesai svarbūs
Visgi, tikėtina, kad tikrieji motyvai, privertę D. Grybauskaitę padaryti, anot jos pačios „gerą pradžią“, yra susiję ne su ilgalaikėmis Briuselio strategijomis, o su Lietuvos verslo struktūrų interesais. Dar prieš rinkimus aplodismentais pramonininkų konfederacijoje sutikinėta D. Grybauskaitė, A. Kulakausko nuomone, savo užsienio politikos posūkius yra priversta derinti su verslo interesais, ypač ekonominio sunkmečio sąlygomis. „Verslo interesų visiškai nepaisyti negali net ir labai didelių bei galingų valstybių vadovai,“ – įspėja jis.
Ūkio banko investicinės grupės valdybos pirmininkas Vladimiras Romanovas „Balsas.lt savaitei“ patvirtino, kad asmeniškai nemažai prisidėjo prie A. Lukašenkos vizito organizavimo. „Man garbė, jei man šį medalį užkabinsite, nes jaučiuosi padaręs gerą darbą,“ – tiesiai sakė V. Romanovas.
Verslininkas patvirtino, kad Baltarusijoje stato 300 milijonų eurų vertės kultūros ir verslo centrą ir ankstesnę Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu vadino iškrypusia. „Kiekvienas verslininkas kovoja už rinką, o Lietuva ją pati susimažina dėl to, kad kažkam kažkas neptinka. Tai vadinu politikos iškrypimu,“ – piktinosi jis.
Apie tai, kad kelius į Lietuvą ir tuo pačiu į ES Baltarusijai atvėrė lobistiniai interesai, gana atvirai kalba ir Baltarusijos žiniasklaida.
Nuo kitų metų pradžios, kai elektrą nustos tiekti Ignalinos atominė elektrinė (IAE), padidės ir Baltarusijos, kaip energetinio tranzito šalies, svarba Lietuvos ūkiui. Juo labiau, kad diktatoriškai paprasti sprendimai galbūt leis kaimyninei valstybei pasistatyti atominę elektrinę greičiau nei tai pavyks Lietuvai.
Pati Baltarusija yra suinteresuota prekių tranzitu per Klaipėdos uostą.
Rusija skverbiasi
Būtų per anksti vertinti D. Grybauskaitės užsienio politikos vektorius pagal A.Lukašenkos vizitą. Kaimyniško sugyvenimo vardan paaukodama dalį teorinės meilės demokratijos vertybėms Lietuva nebūtų originali Europoje. Ar įmanoma mandagiu tonu ir plačia šypsena užsitikrinti didesnį Rusijos palankumą – klausimas keblesnis.
Rusijos pinigų įtaka Lietuvoje tik didėjo ir iki D. Grybauskaitei perimant vadžias iš V. Adamkaus. Kaip atskleidė ir prieš porą metų įvykęs parlamentinis Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimas, daugelis teorinių antirusiškų schemų kūrėjų, įsitaisiusių Lietuvos žvalgyboje ir diplomatijoje, nevengė lobistinės veiklos aptarnaujant kaimyninės šalies dujų importo tarpininkų ir kitus interesus. Ar D. Grybauskaitės viešas nuolaidžiavimas padės pakeisti Rusijos požiūrį į buvusias kolonijas ir atneš daugiau naudos Lietuvai, nei buvusio šalies vadovo vieša rusofobija – parodys ateitis.
TIK FAKTAI
Rusija tik tolsta nuo europinių demokratijos tradicijų link Rusijai tradicinių azijinių autokratinių tradicijų. Dabar jau akivaizdu, kad ši valstybė nesusitaikė su “teritorijų” praradimu, okupacijos atsikračiusių šalių nepriklausomybe, net ėmė neigti okupaciją apskritai buvus. Taip skelbia oficiali TS-LKD doktrina. Dokumente siūloma stabdyti Rusijos ekonominį, politinį ir kultūrinį skverbimąsi.
„Kol kas Lietuva elgiasi kaip savimi nepasitikinti valstybė, mėgindama draugauti su vienais ir ignoruodama kitus. Turiu galvoje mūsų Rytų politiką, buvusios sovietinės teritorijos politiką ir labai mažą dėmesį Vakarų Europai bei pačioms Europos Sąjungos šalims. Aš noriu pasakyti, kad Lietuvos politika iki šiol buvo nesubalansuota. Prioritetai buvo ne Lietuvos, o atskirų grupių ar įpratimo interesai,“ – žiniasklaidai sakė D. Grybauskaitė dar prieš prezidento rinkimus, bet pirmu aukštu svečiu pasikvietė A. Lukašenką.
„Klausimas, ar labai stiprus Rusijos finansinis atsigavimas nėra paskata Rusijai bandyti pradėti naują šaltąjį karą... vienintelis minusas yra, kad Rusija nori valdyti ir diktuoti. Nors likusi pasaulio dalis XXI amžiuje tikisi, kad Rusija taps konstruktyvia, demokratiška ir aktyvia dalyve kuriant naują visuomenę,“- laikraščiui „Financial Times“ 2008 sausį sakė V. Adamkus.
Į Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Audroniaus Ažubalio surengtą spaudos konferenciją atvykuios dingusių asmenų buvusio Baltarusijos opozicijos lyderio Viktoro Gončaro našlė Zinaida Gončar ir Baltarusijos televizijos operatoriaus Dmitrijaus Zavadskio motina Olga Zavadskaja teigė nematančios jokių teigiamų poslinkių savo šalies vidaus politikoje ir prašė Lietuvos vadovų per susitikimus užsiminti apie dingusius žmones.
Rugsėjo 16 dieną, kai Lietuvoje lankėsi Baltarusijos prezidentas, suėjo 10 metų nuo V.Gončaro pagrobimo. Jaunųjų Konservatorių Lyga ta proga Daukanto aikštėje (prie Prezidentūros) surengė piketą, kurio metu išreiškė konservatyvaus Lietuvos jaunimo nuomonę apie demokratijos padėtį Baltarusijoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Audronius Ažubalis atkreipė dėmesį į nederantį datų sutapimas ir pavadino tai vizito organizatorių klaida.
Lietuvos visuomenei Rusija yra „arčiau kūno“. Tai iliustruoja ir faktas, kad šalies mokyklose antroji pagal populiarumą pasirenkamoji užsienio kalba po anglų yra rusų.
