Šeštadienį tabore Vilniuje vykusiu festivaliu „Terno Vilna“ - „Jaunasis Vilnius“ - buvo siekta romų bendruomenę integruoti į visuomenę, tačiau renginio metu neišvengta incidentų.
Ir anksčiau įvairūs projektai, skirti romų integracijai į visuomenės gyvenimą, buvo vertinami prieštaringai.
Verta prisiminti nesenus įvykius, kai Vilniaus miesto valdžiai nugriovus kelis esą savavališkai pastatytus romų namus, teismas šiuos veiksmus pripažino neteisėtais. Tai rodo, kad šios tautinės mažumos integracija į visuomenės gyvenimą vis dar yra nelengvas uždavinys, o kad jis būtų pasiektas, nemažų pastangų turės įdėti abi pusės.
Festivalio „Terno Vilna“ metu nukentėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Ranka“ direktorius Audrius Žemaitis portalui „Balsas.lt“ pasakojo, jog į renginį vyko geranoriškai nusiteikęs, renginio metu daug bendravo su romais. „Vienas prisistatė kaip romų baronas, su juo bendravome, <..> jis man pasiūlė eiti truputėlį prisėsti“.
Tačiau išėjus su baronu, A. Žemaitis teigė, kad romų buvo apiplėštas. „Tik spėjome prisėsti, prišoko gal septyniese, gal penkiese, <...> ir peilį rankoje turėjo, paguldė, laikė už rankų kojų, išrinko viską, ką turėjau“, - tikino A. Žemaitis.
A. Žemaitis neteko „absoliučiai visko“ - telefono, piniginės, pinigų ir kortelių, visų dokumentų.
Kaip portalui „Balsas.lt“ pasakojo A. Žemaitis, jis užlipo ant scenos ir per mikrofoną pranešė, kad renginio metu buvo apvogtas. Tada atsiradę apsaugos darbuotojai vyrą nutempė nuo scenos.
Pasak A. Žemaičio, jam užlipus ant scenos ir pranešus apie apiplėšimą, tinkamai sureaguota nebuvo. „Tai yra renginio teritorija, yra žmonių, o šalia aš esu paguldytas ir dorojamas“, - stebėjosi A. Žemaitis.
Festivalio metu, pasak vyro, policijos pareigūnų ir kokios nors apsaugos daug nesimatė. Be to, renginio metu buvo prekiaujama alkoholiu.
A. Žemaitis sako, kad jeigu renginys vyko tokioje ekstremalioje vietoje, reikėjo pasirūpinti išskirtiniu saugumu, tačiau to nebuvo. „Man atrodo, kad policija buvo nesuinteresuota“, - sakė vyras.
Vyras teigė, jog pats renginys buvo paradoksalus, nes šiuo festivaliu buvo siekta romus integruoti į visuomenę. „Aš buvau labai geranoriškai nusiteikęs ten eidamas, nes įvairios kultūros ir folkloras mane labai domina“, - sakė jis.
Anot A. Žemaičio, festivalio rengėjai ir sumanytojai „matyt neaptarė su jais (romais – aut.) to, kad jie save reabilituotų“.
Po nusikaltimo nukentėjusysis kreipėsi į Vilniaus antrąjį policijos komisariatą. „Jie tiesiog priėmė pareiškimą, šiandien bandžiau skambinti, ar perduota byla tardytojui, paprašė paskambinti po pietų“, - sakė A. Žemaitis.
Vieno iš festivalio organizatorių - viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ atstovė spaudai Vilma Janulytė ; neneigė, jog festivalio metu būta incidentų, tačiau plačiau komentuoti atsisakė. „Mums iš tikrųjų skambino vienas žmogus. Bet nieko negaliu daugiau komentuoti, nes aš su juo nekalbėjau“, - portalui „Balsas.lt“ sakė ji.
Tautinių bendrijų tarybos prie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento koordinatorius Imantas Melianas portalui „Balsas.lt“ teigė, jog įvairiausių tautybių žmonės yra linkę nusikalsti, dėl to romai nėra išimtis.
Jo teigimu, neigiamas požiūris į romus susiformuoja dėl „atskirų šios tautybės atstovų tam tikro tipo veiksmų“, tačiau, anot I. Meliano, egzistuoja ir subjektyvūs faktoriai. Lietuvoje esama antisemitinių, islamofobinių nuotaikų, esama stereotipų, dėl kurių žmonės, net ir niekaip nenusikaltę, vien tik dėl savo tautybės yra priimami kaip nepageidaujami asmenys, sako jis.
Pasak I. Meliano, neigiamas požiūris į romus susiformuoja ir nekorektiškų žiniasklaidos priemonių pastangomis. „Jeigu nusikaltimą padaro lietuvių tautybės asmuo, tai nėra rašoma, kad „štai apsivogė lietuvis“, o šiuo atveju būtinai parašoma „čigonė“, - aiškino I. Melianas.
Jo manymu, šitaip yra kuriamas neigiamas tautos įvaizdis, skatinantis juos pačius atsiriboti nuo visuomenės.
Anot I. Meliano, šalies valdžia, konkrečiai Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas vykdo programas, kuriomis yra skatinama romų integracija į socialinį, ekonominį, kultūrinį ir politinį mūsų visuomenės gyvenimą.
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė I. Melianas, integruoti tautines mažumas į visuomenės gyvenimą nėra lengva, tam reikia jungtinių pastangų. „Jeigu mes nenorime, kad Kirtimuose būtų židinys, kur yra platinami narkotikai ir t. t., tai yra visos Lietuvos visuomenės, visos mūsų valstybės uždavinys padėti šitai etninei grupei“, - tikino I. Melianas.
„Balsas.lt“ primena, jog festivalio „Terno Vilna“ metu Kirtimuose koncertavo grupės iš Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos. O prieš savaitę vyko vietinių romų talentų atranka. Drauge su muzikantais, atvyksiančiais iš užsienio, ir lietuviškos muzikos atlikėjais romų gyvenvietėje koncertavo seni ir ką tik atrasti taboro talentai.
Festivalio idėja kilo prieš ketverius metus. Tada bare „Cafe de Paris“ buvo rengiami tautinių mažumų muzikos vakarai „Jaunas Vilnius“. Juose savo dainomis ir šokiais džiugindavo Vilniaus žydų, lenkų muzikantai. Vėliau kilo mintis muzikuojančių bei šokančių talentų ieškoti romų gyvenvietėse.
