henrikas mickevičius

Vadinamojoje pedofilijos byloje teismas paskelbė nuosprendį – Andrius Ūsas mažametės netvirkino, o kaltinimai pedofilija buvo melagingi. Tačiau toks teisėsaugos sprendimas papiktino nemažą dalį visuomenės. Antradienį visoje šalyje prie teismų piketavo su pedofilijos klanu kovojantys Lietuvos piliečiai. Neišaiškintų nusikaltimų ir mirčių šešėlis Pedofilijos byla nagrinėta ketverius metus.

Pasaulio lietuvių bendruomenė nerimauja, kad nyksta ryšiai su Lietuva, esą juos atnaujintų tik dvigubos pilietybės įteisinimas. Pasaulio lietuvių bendruomenė ragina Lietuvos valdžią nepaisyti Konstitucijos ir įteisinti dvigubą pilietybę. Emigrantai tikina, kad jų netenkintų ir vadinamoji lietuvio korta, nes ji nesuteiktų tiek teisių, kiek Lietuvos Respublikos pasas.

Oslo teismas paskelbė galutinį nuosprendį žiaurias žudynes surengusiam teroristui Andersui Behringui Breivikui. Teroristas nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme. A. Breivikas nuosprendžio neskųs. Mirties bausmė – ne bausmė Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, paklaustas, kaip vertina A. Breivikui teismo skirtą bausmę, sakė: „Suprantu žmonių pasipiktinimą dėl 21 metų bausmės. Žinoma, tai, ką padarė A. Breivikas, sunku net apibrėžti.

Spaudoje pasirodžius informacijai apie tai, kad Švenčionėlių miestelyje kilus smurto protrūkiui, vietiniai gyventojai organizuotai bandė susidoroti su romais, o vienas romų tautybės vaikinas buvo pagrobtas iš savo paties namų. Miestelyje tvyro socialinė įtampa, o žmogaus teisių gynimo specialistai įspėja, kad jei laiku nebus užkirstas kelias panašiems incidentams, ateityje tai gali peraugti į organizuotą kitataučių persekiojimą.

Lietuva kuria demokratiją du dešimtmečius, bet jos piliečių daugumai nepatinka nei rezultatai, nei pati kuriama demokratija. Kai kurie santvarkos bruožai netgi primena carų laikus. Daugiau nei prieš šimtmetį, 1907 metų vasario 15 dieną, „Vilniaus žinios“ pranešė: „Peterburgo karės apskričio teismas pasmerkė kareivį Lianą visų tiesų atėmimui ir ištrėmimui už caro kaliojimą laiške namiškiems ir vieno atsišaukimo egzempliorio persiuntimą.

Jei domitės terorizmu įtariamos klaipėdietės Eglės Kusaitės byla, keliate nepatogius klausimus prokurorams ir manote, jog šioje byloje buvo pažeistos žmogaus teisės, galite pats tapti įtariamuoju. Tik taip galima suprasti su E. Kusaitės byla dirbančio Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus žodžius, sutarė „Balsas.lt“ diskusijos dalyviai.

Ketvirtadienį diskusijų laida  „Valanda su Rūta“  tiesioginės transliacijos metu  visos Lietuvos  klaus: ar sužinosime kada nors visą tiesą apie Drąsiaus Kedžio istoriją? Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius prognozuoja, kad teismas bylą dėl mergaitės tvirkinimo vargu ar galės nagrinėti nešališkai ir objektyviai, nes jaučiams didžiulis visuomenės, politikų ir žurnalistų spaudimas.

Gyventojai, metų metus kenčiantys dėl antisanitarinėmis sąlygomis gyvenančių kaimynų, negali sulaukti nei valdžios, nei teisėsaugos pagalbos. Mat net patys įstatymai gina vieno asmens privatumą, bet ne teisę normaliai gyventi šimtams. Bute - šiukšlynas Jei jūsų kaimynas serga psichikos liga ir turėdamas pomėgį tempti į namus šiukšles paverčia visą namą sąvartynu, jūs nieko negalite padaryti.

Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja. Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.

Jau kurį laiką vykdomos derybos su euroskeptikų partija „Libertas“ Arūno Valinsko vadovaujamai Tautos prisikėlimo partijai (TPP) sekasi sunkiai. Pasak TPP sąrašo lyderio Sauliaus Stomos, kol kas dėl nieko nėra susitarta. S. Stoma portalui „Balsas.lt“ penktadienį sakė, jog pokalbiai tebevyksta, kalbamasi rimtai, bet sprendimai esą nepriimti. Jis kategoriškai paneigė neoficialią informaciją apie neva suderintą pirmąjį bendrą penketuką. Jį, pasak „Balsas.

Žmogaus teisių politikos Lietuvoje nėra, o politinės partijos žmogaus teisėms ginti neskiria pakankamai dėmesio, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius. Organizacijos „Human Rights Watch“ paruoštoje kasmetinėje globalioje žmogaus teisių ataskaitoje teigiama, kad žmogaus teisių padėtis pasaulyje nuolat blogėja.

Didėjant informuotumui dėl pažeistų žmogaus teisių, mažėja tikėjimas, kad tos teisės gali būti apgintos. Taip Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ atliktą apklausą komentavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. Iš 18 proc. respondentų, nurodančių buvus pažeistas jų teises, 79,6 proc. teigia, jog nesikreipė į atitinkamas institucijas, nes nesitiki jokios pagalbos. Tyrimas parodė, kad 48,7 proc.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus vakar pasirašė du dekretus, kuriais sudarė Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją ir paskyrė tris Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos narius. Tai atlikti Lietuvos vadovą įpareigojo nuo šių metų rugsėjo 1 dieną įsigaliojusio Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos.

Viena Šiaulių rajono Gegužių kaime gyvenanti šeima jau keletą mėnesių kovoja su įvairiomis teisėsaugos institucijomis. Nemalonumai prasidėjo nuo jų namo lange esą sušmėžavusio užrašo, kuriuo sveikintas nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas Hitleris. Žmonėms jau tenka ne tik aiškintis policininkams ir prokurorams, bet ir atsiskaitinėti vaiko teisių sergėtojams. Šiaulių rajono Gegužių kaimo gyventojai Albertas ir Regina (vardai pakeisti, tikrieji vardai ir pavardės redakcijai žinomi - aut.

Nepakantumo apraiška tapę internetiniai komentarai privertė sunerimti, ar žodžio laisvė turi ribas. Kas dėl to kaltas ir ką daryti?  Apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovu Henriku Mickevičiumi ir Generalinės prokuratūros prokuroru Rimvydu Valentukevičiumi. Žmogaus teisių stebėjimo institutas prieš savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neapykantą kurstančių komentarų po vienu straipsniu, publikuotu viename populiarių internetinių portalų.

Darbietė Ramunė Visockytė teigia, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) atlikdamas ekspertizę ir rašydamas recenziją leidiniui „Vaikų ir jaunimo rengimo šeimai programų rengimas“ pasinaudojo svetimu tekstu. ŽTSI tokius parlamentarės kaltinimus kategoriškai neigia.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

„2007-ieji Lietuvoje buvo rasistinių išpuolių proveržio metai“, - konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. H.Mickevičius pastebi, kad diskusija, pradėta po Kovo 11-osios eitynių (kai didelis būrys žmonių žygiavo per Vilniaus Gedimino prospektą ir skandavo nesantaiką kurstančius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „Lietuva be rusų“ - aut. past.), nenuslopsta.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) iš naujo nenagrinės L bylos prieš Lietuvą - lytį pasikeisti norinčiai moteriai teisme pralaimėjusi valstybė turės priimti lyties keitimo įstatymą arba sumokėti kompensaciją. Praėjusią savaitę EŽTT Didžiosios Kolegijos penkių teisėjų atrankos komisija nepatenkino Lietuvos Vyriausybės prašymo perduoti L bylą Didžiajai Kolegijai nagrinėti iš naujo, pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnai ir žmogaus teisių ekspertai rasizmo bei ksenofobijos problemas, kurias išryškino Nepriklausomybės atkūrimo dieną įvykęs skustagalvių maršas sostinės Gedimino prospektu, mato skirtingai. Tyrėjai akcentuoja įstatymų netobulumus, tuo metu žmogaus teisių ekspertai teigia, jog didžiausią dėmesį reikia skirti rasizmo bei ksenofobijos prevencijai, taip pat policijos pareigūnų švietimui, kad šie esant tokioms situacijoms mokėtų tinkamai tvarkytis.

Lietuva jau pribrendo nacionalinei žmogaus teisių institucijai, teigia specialistai. Tokios institucijos steigimo Lietuvoje poreikis, galimybės ir reikšmė aptarta pirmadienį Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje. Konferencijoje dalyvavęs prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo, kad pagarba žmogaus teisėms, jų pripažinimas visuomenine vertybe ir valstybės įsipareigojimas joms yra vienas svarbiausių šiuolaikinės demokratinės valstybės bruožų.

Tik kas trečias Lietuvos jaunuolis visuomenę laiko tolerantiška, daugiau nei pusė teigia aiškiai jaučiantys socialinės padėties skirtumus. Tokius praėjusių metų pabaigoje atlikto tyrimo duomenis penktadienį pristatė Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro atstovas Tadas Leončikas.

Specialus laidų ciklas “Asmens kodas” baigiasi. Netipiška patirtis, kuri iki šiol Lietuvoje buvo nagrinėjama tik siaurame specialistų rate, praėjusiais metais buvo iškelta į viešumą. Paskutinėje ciklo laidoje dedami galutiniai taškai, nors su projekto pabaiga aiškėja, jog žmogaus teisių srityje viešumo stinga labiausiai. Pusės metų “Asmens kodo” patirtis atskleidė, jog šiuo metu mūsų visuomenės nariams skaudžiausios yra atskirtys dėl neįgalumo ir amžiaus.

Laidų ciklui artėjant į pabaigą aiškėja liūdniausia gyvenimo realybė.Pirmosios laidos herojus Somalio pilietis Gulaidas Abdiazizas mirė. Žmogaus teisų stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, pirmasis išgirdęs apie tragišką įvykį, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, susilaiko nuo išsamesnių komentarų, tačiau daro prielaidas. Jau akivaizdu, kad somalietis Gulaidas, šešerius metus gyvenęs Klaipėdoje ir dirbęs viename iš uostamiesčio restoranų, nuolatos buvo rasistų taikinyje.

Lietuva, pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) bylą moteriai, kuri nori pasikeisti lytį ir įgyti teisę tai nurodyti asmens tapatybės dokumentuose, turbūt ketina skųsti šį Teismo sprendimą, spėja Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.Strasbūro teismas rugsėjo 11 dieną konstatavo, jog Lietuva pažeidė žmogaus teises į privatumą ir įpareigojo moteriai sumokėti 5 tūkst. eurų.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Seimas pradėjo svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis siekiama graduoti ir trumpinti laikinojo sulaikymo laiką iki 12 val. Policijos vadovai perspėja, kad ši pataisa naudinga nusikaltėliams ir gali padidinti šalyje nusikalstamumą. Tame pačiame projekte kalbama apie tai, kad slapta sekti asmenį, klausytis jo telefono pokalbių būtų galima ir be teismo nutarties.

Prezidentas Valdas Adamkus greičiausiai vetuos įstatymų pataisas, kuriomis nustatomi darbo apribojimai buvusiems sovietinio saugumo - KGB - rezervo karininkams.Tai po ketvirtadienį vykusios diskusijos dėl minėtos pataisos praneša "Panorama"Diskusija Prezidentūroje surengta prieš prezidentui nusprendžiant pasirašyti ar vetuoti balandžio viduryje Seimo priimtas pataisas.

Prezidentas Valdas Adamkus dalyvaus ketvirtadienį rengiamoje diskusijoje dėl įstatymų pataisų, kuriomis nustatomi darbo apribojimai buvusiems KGB rezervininkams. Diskusija rengiama prieš prezidentui nusprendžiant pasirašyti ar vetuoti balandžio viduryje Seimo priimtas pataisas.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad Lietuvoje beveik nesirūpinama privačių duomenų saugumu. Kodėl taip yra? Kaip Lietuvoje viešinama privati informacija? Kas tą dažniausiai vykdo ir kokiais tikslais? Tiesioginėje „Žinių radijo“ laidos „Apskritas stalas“ diskusijoje dalyvauja žurnalistė Rūta Grinevičiūtė, teisininkai ir duomenų apsaugos institucijų vadovai.

Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, šiandien Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nusiuntė skundą, kuriame laida „TV Detektyvai“ kaltinama pažeidusi teisę į privatumą, o TV3 televiziją prašoma priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.Skunde rašoma, kad 2007 m. kovo 13d., 20 val. 45 min.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.„Žmogaus teisių požiūriu asmens duomenų apsauga yra viena svarbiausių problemų, į kurią kol kas kreipiamas nepakankamas dėmesys“, sako Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.Sausio 28 dieną minėsime asmens duomenų apsaugos dieną.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Praėjusį penktadienį Seime buvo įregistruoti Paso įstatymo 1 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo; Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas, Tarnybinio paso įstatymo 1 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo; Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas; Gyventojų registro įstatymo 4, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kurie numato biometrinių duomenų pasuose naudojimą bei jų kaupimą ir saugojimą Gyventojų registre.

Baigėsi generalinio prokuroro paieškų epopėja. Kodėl epopėja? Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas suskaičiavo, kad nuo liepos 7 d., kai Antanas Klimavičius buvo atleistas iš generalinio prokuroro pareigų, iki Algimanto Valantino paskyrimo į šias pareigas praėjo 139 dienos. Tačiau tarnybinės padėties nesuvaržyti stebėtojai gali sau leisti skaičiuoti ir kitaip.

Atliktos apklausos duomenimis, net 31 proc. apklaustų vaikų ir paauglių teigia, kad patyrė seksualinę prievartą. „Nebūtinai tą prievartą jie patyrė iš suaugusių, tai galėjo būti ir jų bendraamžiai. Smurtas tarp vaikų yra taip pat paplitęs“, teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotoja Dovilė Šakalienė. „Nors formaliai mūsų valstybė deklaruoja, kad vaikų teisės prioritetinės, tačiau praktikoje mažai, kas padaryta“, sakė D. Šakalienė.

Po šios savaitės antradienio Lietuvos radijo laidos “Rudens studija su Vaidotu Žuku” kilo nemažas skandaliukas, todėl verta kai ką paaiškinti. Pagrindinė radijo diskusijos tema buvo „Teisus ar neteisus buvo eurokomisaras Roccas Buttiglionė, moralizuodamas homoseksualus ir vienišas motinas?“. Į laidą buvo pakviesti seksualinių mažumų ir žmogaus teisių ekspertai: VDU sociologijos doc.

Tiek nušalintojo prezidento Rolando Pakso, tiek korupcija įtartų Seimo narių slapta įrašytų pokalbių telefonu paviešinimas pažeidžia žmogaus teises, Seimo laikinajai tyrimo komisijai antradienį teigė žmogaus teisių žinovai.