Lietuva, pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) bylą moteriai, kuri nori pasikeisti lytį ir įgyti teisę tai nurodyti asmens tapatybės dokumentuose, turbūt ketina skųsti šį Teismo sprendimą, spėja Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.
Strasbūro teismas rugsėjo 11 dieną konstatavo, jog Lietuva pažeidė žmogaus teises į privatumą ir įpareigojo moteriai sumokėti 5 tūkst. eurų. bei per tris mėnesius nuo teismo įsigaliojimo dienos Lietuvoje priimti Lyties keitimo įstatymą.
Jei tokio įstatymo Lietuva nepriims, privalės sumokėti šiai moteriai dar 40 tūkst. eurų - maždaug tiek kainuoja lyties pakeitimo operacija užsienyje.
EŽTT sprendimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo jo paskelbimo dienos, t.y. gruodžio 11 dieną, nuo šios dienos Lietuva turi dar tris mėnesius įteisinti lyties pakeitimo tvarką.
Kaip antradienį žurnalistams sakė H.Mickevičius, ieškovė į apeliacijas nagrinėjančią Didžiąją kolegiją nesikreips, nes ją sprendimas tenkina, tačiau, pasak jo, Lietuva galimybę apskųsti sprendimą svarsto.
Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė BNS nepaneigė, jog Lietuva tokią galimybę svarsto dėl EŽTT sprendimo neįprastumo. EŽTT savo sprendimuose paprastai tik konstatuoja, buvo pažeistos žmogaus teisės ar ne, tačiau šiuo atveju Lietuvai buvo nurodyta, kokių veiksmų šalis turi imtis, kad pašalintų įstatymų spragą, kuri sąlygojo žmogaus teisių pažeidimą.
Šiuo metu Lietuvoje asmuo, norintis pakeisti lytį, negali to padaryti, nors Civiliniame kodekse tokia teisė yra numatyta - nėra procedūrą apibrėžiančio įstatymo. Todėl ieškovės atveju gydytojai atsisako atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją, bijodami galinčios jiems grėsti atsakomybės už „kūno sužalojimą“.
Jei asmuo lyties pakeitimo operaciją pasidarytų, jis susidurtų su kitomis kliūtimis - negalėtų gauti gimimo liudijimo, asmens kodo ir paso, kuriame būtų nurodyta jo pakeista lytis. Tai reglamentuojančią tvarką turėtų patvirtinti EŽTT reikalaujamas priimti Lyties keitimo įstatymas.
Nepakeitus duomenų asmens dokumentuose, pasak H.Mickevičiaus, žmogus negali išvengti jį žeminančių ir jo privatumą pažeidžiančių situacijų, į kurias jis gali patekti, pavyzdžiui - kirsdamas valstybės sieną.
EŽTT, anot H.Mickevičiaus, pabrėžė, kad šiuo atveju kalbama apie žmogaus teisių pažeidimus, todėl šio įstatymo priėmimas Lietuvoje neturėtų būti politinių debatų objektu. Jeigu Lietuva, kurioje veikia Europos Žmogaus Teisių Konvencija, pasibaigus nurodytam delstų priimti įstatymą, griežčiausia sankcija galėtų būti pašalinimas iš Europos Tarybos.
Lietuva taip pat rizikuotų pasirodyti kaip nepatikima tarptautinių įsipareigojimų vykdytoja. H.Mickevičiaus teigimu, visos ES šalys yra įteisinusios lyties keitimą.
Lietuvą Strasbūrui apskundė vyru save laikanti 29 metų klaipėdietė.
Manoma, kad Lietuvoje gali būti apie 200 transseksualų, t.y. žmonių laikančių save kitos lyties nei fiziologiškai yra.
