Tolerancija nera jau taip paprasta savoka, kad ja reikia suvesti i rasine (is kur tai) ir tautine netolerancija.

Mane tai atvirksciai aikiai per didelis akademines bendruomenes tolerantiskumas zemgrobiams Vytauto Didziojo universitete isitvirtinuosiems Senate ir ivairiose pareigose. Ir sis "tolerantiskumas" atsirado del to, kad akademines bendruomenes nariai neturi teises rinkti nei Rektoriaus, nei Senato. Taigi akademines bendruomenes "tolerantiskuma" suponuoja jos beteisiskumas. Va cia ir yra ta Seimo ir LURK geda, kad turime tokia situacija. Naujoji Mokslo ir studiju reforma siekia dar labiau padidinti akademines bendruomenes beteisiskuma, tai yra sudaryti pacias tolerantiskiausias salygas universitetu turto isparceliavimui, panasiai, kaip energetikos isparceliavimui.

As siuliau ir siulau i Mokslo ir Studiju istatyma itraukti siuos punktus apie universitetu valdzios formavima tokiu budu, kuris suteikia universitetu akademinei bendruomenei teises ir kartu suponuoja pareigas ir atsakomybe:

1) Universiteto Rektorius yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu aukstaji issilavinima, susirinkime. Studentu atstovams skirti 10 procentu balsu.
2) Universiteto Senatas yra renkamas visuotiniame darbuotoju, turinciu mokslo laipsni (pedagogini varda), susirinkime.

Sis pasiulymas yra emailais issiustas viesiems Seimo nariams ir gyvenimas parodys, ar Seimas paliks universitetu akademine bendruomene beteise ir neatsakinga.