Žinomas žmogaus teisių gynėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjas Henrikas Mickevičius prašo premjero palaikymo steigiant nacionalinę žmogaus teisių instituciją.
,,Prašiau premjero pasidomėti dabar Seime svarstoma iniciatyva, kad Lietuvoje reikia įkurti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, kuri stebėtų žmogaus teisių būklę Lietuvoje, rinktų informaciją, ją analizuotų, identifikuotų problemas, siūlytų sprendimus‘, - antradienį po apsilankymo pas Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių žurnalsitams sakė H. Mickevičius. Jis pridūrė, kad tokio darbo Lietuvoje dabar niekas neatlieka, nes jo įsteigtas institutas yra nevyriausybinė organizacija. Pasak H. Mickevičiaus, stebėti žmogaus teisių būklę Lietuvoje galėtų būti pavesta Seimo kontrolierių įstaigai, atitinkamai išplėtus jos galias. ,,Stebėsenos, analizės funkciją turi atlikti valstybė. Mes siūlome reformuoti Seimo kontrolierių instituciją, išplėsti jų funkcijas, suteikti daugiau galių, pavesti daugiau funkcijų, užtikrinti didesnį nepriklausomumą, kad ji galėtų tapti nepriklausoma žmogaus teisių institucija“, - po susitikimo su premjeru žurnalistams aiškino H. Mickevičius. Pasak jo, tam reikėtų labai nedaug papildomų biudžeto lėšų.
Demokratija Lietuvoje fiktyvi
Susitikime, pasak H. Mickevičiaus, taip pat buvo kalbėta apie balsų pirkimo per rinkimus problemą, apie neadekvačius reikalavimus norintiems inicijuoti referendumą. ,,Aš akcentavau, kad Lietuvoje beveik neįmanoma pasinaudoti tiesioginės demokratijos instrumentais – suorganizuoti referendumą arba išeiti su teisėkūros iniciatyva, nes sąlygos tokios, kad surinkti reikiamą parašų skaičių per tam tikrą laiko tarpą praktiškai neįmanoma, todėl tiesioginės demokratijos elementai yra fiktyvūs“, - sakė H. Mickevičius. Jis taip pat sakė, kad privatumo apsauga jau tampa politine problema. ,,Turiu omeny ir duomenų rinkimą. Duomenys jau tapo preke. Elektroninę komunikaciją kontroliuoja teisėsaugos institucijos, vaizdo stebėjimas greitai plinta“, - vardijo H. Mickevičius. Jo teigimu, šioje srityje labai trūksta detalaus teisinio reguliavimo. ,,O jo labai reikia, nes čia galioja principas, kad galima riboti žmogaus privatumą` tik tiek, kiek galima riboti. Principas, kad leidžiama viskas, kas nedraudžiama, negalioja kalbant apie privatumo apsaugą. Taip patt reikia stiprinti institucinę struktūrą privatumo apsaugai. Asmens duomenų inspekcija yra pakankamai silpna institucija“, - sakė H. Mickevičius. Anot žmogaus teisių gynėjo, viena iš problemų, kurias reikia spręsti – perpildytose laisvės atėmimo vietose klestinčios kastų sistemos, smurtas ir kitos blogybės.
,,Matyt administracija nelabai susitvarko, kai reikia sutalpinti daug kalinių, daugiau, negu gali. Čia reikia politinių sprendimų“, - sakė H. Mickevičius. Pasak jo, tai, kad žmonės skundžiasi Strasbūrui, nieko blogo, juo labiau, kad ,,yra šalių, iš kurių žymiai daugiau žmonių skundžiasi“. Tačiau H. Mickevičius atsisakė komentuoti konkrečius atvejus, taip pat ir įkalintojo Lukišikių tardymo izoliatoriuje, kuris laimėjo bylą prieš Lietuvą dėl to, kad negavo ilgalaikio pasimatymo, teigdamas, kad apie juos stokoja informacijos. ,,Kitas dalykas, kad kai kurie dalykai Lietuvoje yra apleisti, suvešėjęs ,,ekonomizmas“, kai galvojama, kad kai ekonomiškai atsistosime ant kojų, gerai gyvensime, visos kitos problemos savaime išsispręs. Taip nėra. Joms reikia politinio dėmesio“, - pridūrė žurnalistams H. Mickevičius.
