Spaudoje pasirodžius informacijai apie tai, kad Švenčionėlių miestelyje kilus smurto protrūkiui, vietiniai gyventojai organizuotai bandė susidoroti su romais, o vienas romų tautybės vaikinas buvo pagrobtas iš savo paties namų. Miestelyje tvyro socialinė įtampa, o žmogaus teisių gynimo specialistai įspėja, kad jei laiku nebus užkirstas kelias panašiems incidentams, ateityje tai gali peraugti į organizuotą kitataučių persekiojimą.
Nepakantumas ir „stručių politika“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius komentuodamas situaciją sakė: „Jau ne kartą esamą akcentavę, kad Lietuvoje jau kurį laiką plinta nepakantumo kultūra. Šis reiškinys dažnai „nurašomas“ kaip nereikšmingas, sakoma, kad praeis ekonominiai sunkumai ir viskas bus gerai. Mano manymu, tai tam tikra „stručio politika“. Aukščiausios valdžios institucijos turėtų tam skirti daugiau ir rimtesnio dėmesio, būtina imtis kokių nors priemonių, nes ši nepakantumo kultūra gaji ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir žengia į politiką. Prisiminkime partijos Jaunoji Lietuvą rinkiminį šūkį, kuris propagavo nepakantumą tam tikroms visuomenės grupėms.“
Anot pašnekovo, iš dalies šią situaciją galima suprasti dėl prastos šalies ekonominės situacijos, kuomet liberali politika tam tikrų mažumų atžvilgiu nužengė labai toli, bet tai nepateisina dabartinės politikos veiksmų ar pačios problemos ignoravimo ir jokių priemonių nesiėmimo.
Skustagalviai ir „tylioji dauguma“
„Jei ir toliau Lietuvoje nebus nieko daroma, atsiras militaristiniai būriai. Mums jau seniai žinoma, kad jaunuoliai, kurie mėgsta militaristinę uniformą, skutasi galvas, vadinamieji skustagalviai, renkasi, treniruojasi, mokosi kovinių veiksmų. Nenustebčiau, jei netrukus mūsų šalyje atsiras daugiau tokio pobūdžio būrių, kurie imsis labai panašių dalykų, kurie istorijoje vadinami pogromais. Suprantama, jų veiksmai pirmiausiai bus nukreipti į labiausiai nemėgstamas tautines mažumas“, – kalbėjo H. Mickevičius.
Į klausimą, ar tai, kad dažniausiai išpuolius prieš kitataučius ar tautines mažumas Lietuvoje rengia jauni žmonės, rodo, kad tam tikra šalies jaunimo dalis nebeturi jokių „moralinių stabdžių“, pašnekovas atsakė: „Vienareikšmiškai į šį klausimą atsakyti negalima ir būtų neatsakinga. Lietuvoje nepastebima ir dar viena problema – šalyje yra „tylioji dauguma“, kuriai daugiausiai priklauso vyresniosios kartos žmonės, kurie neprieštarauja tokiems jaunimo veiksmams, nes galvoja, kad tokiu būdų keršijama valdžiai už blogą gyvenimą. Bijoma to, ko nežinoma, o Lietuvos žengimas į vakarų kultūrinę ir politinę erdvę ir yra ta nežinomybė. Mums labiau pažįstama Rusija, o ne Vokietija ar Prancūzija. Čia esama civilizacijų sankirtos ir vyresnioji karta nesąmoningai palaiko žmones, teigiančius, kad Lietuva turi susirūpinti lietuvybe, tradicijomis, vertybėmis, o norint tai apsaugoti reikia gintis „nuo kažko“ – mažumų, grupių ir pan. Jei tautinė mažuma savaime nėra kuo nors ypatinga, tada „prikabinama etiketė“ – narkotikų platinimas, lenkų norėjimas atimti Vilnių ir t.t.
Politikai nerizikuos gadintis įvaizdį?
Anot H. Mickevičiaus, šių dienų situacija nėra tokia, kad tokiu mąstymu ar išpuoliais pasižymi viena socialinė grupė – šio reiškinio šaknys slypi giliau – mąstyme, mentalitete. „Būtinos rimtesnės analizės, tyrimai ir strategija, ką su visu tuo daryti, kad mes ne tik kultūriškai ir politiškai, bet ir mentaliniu aspektu taptumėme labiau europietiški.“
Paklaustas, kokios galėtų jau dabar kilusios socialinės įtampos pasekmės, H. Mickevičius sakė: „Socialinė įtampa ir toliau auga ir daugiau žmonių veikiausiai palaikys ne romų pusę. Palaikančių bus mažuma. Šioje situacijoje labai svarbus politikų ir aktyviai viešajame gyvenime dalyvaujančių žmonių vaidmuo. Tiesa, politikai gali eilinį kartą pabijoti pažvelgti į situaciją objektyviai, nes tokia pozicija rinkėjų balsų tikrai neatneš.“
Kartosis Vengrijos įvykių scenarijus?
H. Mickevičius perspėjo, jei šie įvykiai nesulauks deramo dėmesio iš valdžios institucijų ir visuomenės atstovų, toks abejingumas tarsi „atriš rankas“ kitiems įvykiams ir bus sulaukta daugiau tokių įvykių.
„Atsiras organizuoti „paramilitaristiniai“ junginiai, kurie vykdys tokius išpuolius. Labai panašiai viskas prasidėjo Vengrijoje, kur atsirado tokio pobūdžio junginiai, dar vėliau – politinė partija, kuri šiuo metu antra pagal politinį pajėgumą. Kategoriškai nesutinku su tuo įvertinimu, kuris buvo išplatintas po Vengrijos konstitucinio perversmo. Lietuvoje akcentuojama, kad tokie pokyčiai geri ir vertybiškai priimtini, bet po 2016 metų rinkimų Lietuvoje galima analogiška situacija.“
Pašnekovas akcentavo, kad galimas scenarijus yra toks: demokratijos ir dėmesio žmogaus teisėms mažės, žiniasklaidos laivė taip pat bus apribojama, nėra valdžios padalijimo, o kuriama jos vertikalė, o tai mus gali sugrąžinti į laikus, kurie suteikė daug negatyvių išgyvenimų.
Patys kuriame nepakančios šalies įvaizdį
Lietuva jau ne kartą liūdnai garsėjo pasaulyje kaip šalis, kurioje žmonės diskriminuojami dėl religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės ir pan.
Į klausimą, ar Švenčionėlių įvykiai galėtų atkreipti ir užsienio žmogaus teises ginančių organizacijų dėmesį, pašnekovas atsakė: „Į mus jau atkreiptas dėmesys ir tai bus dar vienas lašas į nuosekliai kuriamą Lietuvos įvaizdį – kaip nepakančios, uždaros ir savotiškai europietiškos kultūros šalį. Pabendravus su užsieniečiais aiškėja, kad toks įvaizdis labai gajus: dažnai sulaukiame ne tik užsienio žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ar diplomatų klausimų apie tai, kas pas mus vyksta. Po truputį kuriame nepakančios kitoms kultūroms šalies įvaizdį.
