Nepakantumo apraiška tapę internetiniai komentarai privertė sunerimti, ar žodžio laisvė turi ribas. Kas dėl to kaltas ir ką daryti? Apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovu Henriku Mickevičiumi ir Generalinės prokuratūros prokuroru Rimvydu Valentukevičiumi.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas prieš savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neapykantą kurstančių komentarų po vienu straipsniu, publikuotu viename populiarių internetinių portalų. Generalinė prokuratūra savo ruožtu pradėjo ikiteisminį tyrimą.
- Ar nuomonės internete raiška yra pakankamai reglamentuojama Lietuvos įstatymų? - „Balsas.lt“ paklausė H. Mickevičiaus.
- Geras klausimas. Atskiro kažkokio reglamentavimo komentavimui internetiniuose portaluose nėra, tačiau yra bendri įstatymai. Vienas iš jų – tai baudžiamojo kodekso įstatymas, kuris draudžia skatinti tautinę, rasinę neapykantą, už kurią yra numatyta bausmė. Remdamiesi šitais įstatymais mes (ŽTSI – aut.) kartas nuo karto kreipiamės į prokuratūrą.
- Kokioms grupėms žmonės labiausiai nepakantūs?
- Apibendrintai galima sakyti, kad neapykanta orientuota į „kitokius“ nei mes. Tai rasinės, etninės grupės: romai, žydai, kartais - lenkai, rusai. Stereotipai prieš romus yra labai stiprūs, pasisakoma labai nekorektiškai, rodant tai grupei neapykantą.
Aiškiai matosi, kad auga ir islamofobija. Ryškus nepakantumas taip pat ir seksualinėms mažumoms: homoseksualams, transeksualams. Tiems, apie ką daugiausiai rašoma.
- Turite omenyje, kad tokios temos kurstomos sąmoningai?
- Nesakyčiau, kad žiniasklaida tą daro sąmoningai. Žiniasklaida šiuo atveju tiesiog suteikia forumą, galimybę žmonėms pasisakyti. Tačiau ir žiniasklaidai galioja Lietuvos įstatymai, todėl ji turėtų neleisti komentarų, kurie gali kurstyti neapykantą: tautinę, rasinę ar kitokią. Tam tikrus dalykus reikia riboti.
- Viešai pripažįstama, kad komentarai Lietuvos viešojoje erdvėje nėra korektiški. Kas dėl to kaltas ir kaip reikėtų problemą spręsti?
- Kažkoks reguliavimas turėtų atsirasti. Apskritai, vis daugiau gyvenimo persikelia į virtualią erdvę ir kadangi ji suteikia žmonėms laisvę anonimiškai reikšti nuomonę, žmonės supranta, kad yra anonimai, ir tuo naudojasi.
Tačiau ne visada tai yra diskusija. Dažnai tai yra neigiamų jausmų, stereotipų ir prieštarų protrūkis.Viešojoje erdvėje tokių dalykų neturėtų būti. Žmogus turi išsilieti kažkur kitur – privačiai, bet ne pildamas purvą ant žmonių viešojoje erdvėje.
Matyt, reikėtų kažkokio šitos srities reguliavimo. Viešosios informacijos įstatyme reikėtų bendresnės normos, konkretesnio reguliavimo, kuris „išeitų“ iš žiniasklaidos savireguliacijos.
Tačiau yra galimybė tam tikrų komentarų tiesiog nepublikuoti, neleisti į viešąją erdvę. Ir tai nėra jokia cenzūra. Šitaip būtų tiesiog ribojama galimybė daryti nusikaltimus.
Tam tikras filtras turi būti, kad žmonės suprastų, jog laisvė turi ribas.
Henrikas Mickevičius, Rimvydas Valentukevičius ("News Bridgepix" ir Generalinės prokuratūros nuotr.)
Retai „vienur apie miestą, kitur apie sviestą“
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, paklaustas, ar dėl neapykantos kurstymo bausmės sulaukia tik komentavęs asmuo, ar kartu ir žiniasklaidos priemonė, portalui „Balsas.lt“ teigė, jog ir juridiniam asmeniui yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. „Ikiteisminio tyrimo metu vertinami ir komentatoriaus veiksmai, ir pats straipsnis. O vertinant straipsnį, žiūrima, ar pats straipsnis nekursto (neapykantos – aut.). Žiūrima kompleksiškai“, - teigė prokuroras.
Pasak R. Valentukevičiaus, tiriant, ar komentaru buvo kurstoma neapykanta, ar ne, komentaras paprastai yra susiejamas su straipsnio tekstu. „Be abejo, jeigu vienur apie miestą, kitur apie sviestą... Visaip gali būti. Bet kaip taisyklė (žiniasklaida – aut.) temą užduoda diskusijoms, kurios yra visiškai priimtinos“, - sakė jis.
Prokuroro teigimu, kiekvienas atvejis yra individualus, dėl to vienareikšmiškai vertinti negalima. Todėl esant prielaidai dėl neapykantos kurstymo, vertinami ir publikuotojo veiksmai, „ar juose nėra nusikaltimo sudėties požymių“.
Kaip portalui „Balsas.lt“ teigė R. Valentukevičius, iš pirmo žvilgsnio komentarų turinys gali atrodyti kurstomo pobūdžio, tačiau „ne visuomet tuose veiksmuose yra kurstymas“.
Anot R. Valentukevičiaus, praktikoje, kiek jam tekę susidurti, tiesioginių, specialių neapykantos kurstymų internetinėje žiniasklaidoje „iš esmės kaip ir nėra buvę“. „Buvo atlikti tyrimai nacionalinėje žiniasklaidoje, bet jie irgi nerezultatyviai baigėsi. Bet kad čia (internetinėje erdvėje – aut.) tiesiogiai būtų skatinama – ne“, - tikino prokuroras.
Pasak jo, tada, kai yra peržengiamos komentavimo ribos ir nuomonė virsta nebe nuomone, o tyčiniu neapykantos tam tikrai žmonių grupei kurstymu, tada pradeda veikti teisiniai mechanizmai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. „Jei nustatoma, kad asmuo neapykantą kurstė, pradedamas tokio asmens baudžiamasis persekiojimas“, - teigė R.Valentukevičius.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio pirmoji dalis draudžia viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudojant visuomenės informavimo priemonę tyčiotis, niekinti, skatinti neapykantą ar kurstyti diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
