rimvydas valentukevičius

Nuo 1990 iki 2009 metų baudžiamosiose bylose dėl genocido ir karo nusikaltimų priimti tik šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, - taip skelbiama naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje. Sovietų ir nacių okupacijų metu, vien 1940−1952 metais, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGTC), šalis neteko 780 922 žmonių. Už tai kalėjime atsidūrė vos keli asmenys.

Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis tituluojamo Vytauto Šustausko platinamuose pranešimuose žydų tautybės žmonės kaltinami neva sukėlę pasaulio ekonominę krizę. Prokurorai neatsako, ar tokie pareiškimai gali būti vertinami kaip kurstymas prieš žydus ir ar verti jų susidomėjimo, tačiau kai kurie teisės ekspertai laiko tai akivaizdžia nusikalstama veika.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad daugėja nusikaltimų prieš užsienio piliečius ir Lietuvoje gyvenančius kitos rasės, tautybės, etninės kilmės ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenis būtent dėl jų priklausomybės minėtoms socialinėms grupėms.

Penktadienį Generalinėje prokuratūroje Simono Wiesenthalio (Saimono Vizentalio) centro Izraelio skyriaus direktoriui Efraimui Zuroffui (Efraimui Zurofui) Lietuvos prokurorai išdėstė savo požiūrį į žydų genocido bylas.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vakar paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo, jog nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl žinomo Izraelio istoriko Yizthako Arado galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į patį panešimo tekstą: skaitant jį ir nežinant šio tyrimo priešistorės tikriausiai sunku būtų suprasti, ką iš viso tie prokurorai tyrė ir kuo čia dėtas gerbiamas Izraelio istorikas Yizthakas Aradas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos neišspręs rasinės ir tautinės neapykantos kurstymo problemų, o tik apribos žurnalistų darbą. Tuo metu dokumento rengėjai teigia, kad projektas parengtas siekiant pažaboti internete besireiškiančius komentatorius. Minėtomis pataisomis keičiamas sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas.

Nepakantumo apraiška tapę internetiniai komentarai privertė sunerimti, ar žodžio laisvė turi ribas. Kas dėl to kaltas ir ką daryti?  Apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovu Henriku Mickevičiumi ir Generalinės prokuratūros prokuroru Rimvydu Valentukevičiumi. Žmogaus teisių stebėjimo institutas prieš savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neapykantą kurstančių komentarų po vienu straipsniu, publikuotu viename populiarių internetinių portalų.

Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras Rimvydas Valentukevičius portalui „Balsas.lt“ sakė tikįs, jog vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų - Antano Kraujelio - nužudymo byla pasieksianti teismą iki metų galo, bei ragino „netraukti sakinio iš konteksto“.  Byla susidomėta po žiniasklaidos publikacijų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGRTC) vadovės Dalios Kuodytės kreipimosi. Portalas „Balsas.

Kaltinti prokurorus persekiojant žydų antinacinio pasipriešinimo dalyvius suskubo ir Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), teigdama jog taip esą bandoma šalyje suformuoti nepalankią nuomonę žydų atžvilgiu. „Lietuvos prokurorai nesiliauja persekioję žydų partizanus antifašistus. (...) Žiniasklaidoje mirga tik žydiškos pavardės - Yitzhakas Aradas, Fania Bransovskaja, Rachelė Margolis.

Generalinė prokuratūra atmeta buvusius nacius ir jų kolaborantus persekiojančio Simono Wiesenthalio centro Izraelyje mestus kaltinimus dėl žydų diskreditavimo ir sako, kad situacija yra dirbtinai eskaluojama. Prokurorams siekiant apklausti žydų tautybės antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvę Fanią Bransovskają, kuri yra minima istoriko tyrime apie Antrojo pasaulinio karo metu įvykusias Kaniūkų kaimo gyventojų žudynes, S.Wiesenthalio centras pareiškė protestą.

„2007-ieji Lietuvoje buvo rasistinių išpuolių proveržio metai“, - konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. H.Mickevičius pastebi, kad diskusija, pradėta po Kovo 11-osios eitynių (kai didelis būrys žmonių žygiavo per Vilniaus Gedimino prospektą ir skandavo nesantaiką kurstančius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „Lietuva be rusų“ - aut. past.), nenuslopsta.

Generalinė prokuratūra pavedė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai ištirti, ar TV3 televizija neapšmeižė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko konservatoriaus Antano Matulo. Tai penktadienį BNS patvirtino Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. A.Matulas BNS aiškino televiziją apskundęs už transliuotus klipus, kuriuose jis esą buvo šmeižiamas. "Toks šantažas, kuris buvo vykdomas per tuos klipus, yra nesuvokiamas.

Lietuvoje tebegyvena apie 2 proc. lietuvių tautos genocidą vykdžiusių asmenų. Po 5 metų jie gali išmirti, todėl norint jiems pateikti kaltinimus reikia paskubėti, konferencijoje apie okupacijos nusikaltimus teigė Arvydas Anušauskas.

Virtualioje erdvėje pernelyg drąsiai besijaučiantiems komentatoriams už chuliganišką elgesį gali skaudžiai atsirūgti. „Kauno dienos“ kalbintas prokuroras teigė, jog teisėsaugos institucijos dėl amoralių komentarų ar grasinimų internete pradeda vis daugiau tyrimų. Nuo gąsdinimų iki šmeižto Retas naujienų portalas internete pastaruoju metu apsieina be skaitytojų komentarų. Tai tarsi tampa interaktyviu bendravimu, reiškiant savo nuomonę vienu ar kitu jiems rūpimu klausimu.

Iš Liustracijos komisijos pasitraukė dar vienas narys - prokuroras Rimvydas Valentukevičius, praneša LNK Žinios.Komisijoje iš penkių narių beliko du: teisininkas Petras Ragauskas ir politologas Antanas Kulakauskas.Manoma, jog įtakos tolesniam komisijos, kuri, po Dalios Kuodytės atsistatydinimo jau daugelį mėnesių neturi pirmininko, byrėjimui pasitarnavo ir prezidento sprendimas vetuoti Liustracijos įstatymo pataisas.

Generalinė prokuratūra patvirtina, jog šių metų birželį Izraelio Valstybės Teisingumo ministerijai buvo išsiųstas teisinės pagalbos prašymas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus p. Yizthako Arado atžvilgiu.