Nuo 1990 iki 2009 metų baudžiamosiose bylose dėl genocido ir karo nusikaltimų priimti tik šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, - taip skelbiama naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje.
Sovietų ir nacių okupacijų metu, vien 1940−1952 metais, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGTC), šalis neteko 780 922 žmonių. Už tai kalėjime atsidūrė vos keli asmenys.
Prokurorai bejėgiai
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras Rimvydas Valentukevičius „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad galimybes nubausti kaltuosius riboja objektyvios priežastys. „Dauguma tiriamų veikų atliktos iki 1952 metų. Daugiausia remtis galime archyviniais duomenimis. Jie, kad ir kokie išsamūs būtų, dažnai yra nepakankami teisme. Gyvų liudytojų ir kaltininkų vis mažiau“, – aiškino jis.
Buvusi LGGTC direktorė, Seimo narė Dalia Kuodytė sakė, kad taip pat nėra linkusi kaltinti vien prokurorus. „Žinau, kad mėginta tirti šimtus atvejų. Atsimušama į daugybę objektyvių kliūčių, nors pasitaiko ir absurdiškų situacijų. Amžius, atmintis, sveikata ir t. t. Kaip ir liustracijos bylų atveju, įdomių dalykų kartais nutinka teismuose. Tiesa, yra tekę matyti ir absurdiškų prokurorų raštų“, – teigė D. Kuodytė.
Sovietų tarnai neva nežudė
Apie vieną absurdiškiausių Lietuvos teisėsaugos kūrinių portalas „Balsas.lt“ rašė dar pernai vasarą. Tuomet cituotas sveiku protu sunkiai suvokiamas Utenos apylinkės prokuroro Audriaus Mačerausko raštas buvusiam Seimo nariui Napoleonui Stasiškiui.
„Nors tyrimo metu ir pavyko nustatyti asmenis, kurie dalyvavo 1965 m. kovo 17 d. operacijoje Papiškio kaime, Utenos rajone, prieš partizaną A. Kraujelį, tačiau nesurinkta įrodymų, kad jie turėjo tikslą partizaną sunaikinti, nes nebuvo rasti šios ir ankstesnių operacijų planai“, – teigiama 2008 metų balandžio 4 dienos rašte.
Vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio nužudymo metu sovietiniai pareigūnai dengėsi jo giminaičiu kaip gyvuoju skydu, vėliau pareikalavo, kad žmona atitemptų nužudyto ar nusižudžiusio kūną arčiau prie palėpės krašto, nes patys ant aukšto lipti prisibijojo.
Žadėjo, kad teismas bus
Prokuroras R. Valentukevičius tada sakė tikįs, kad ši skandalinga byla teismą pasieks dar 2008-aisiais, tačiau taip neįvyko.
Pasak R. Valentukevičiaus, viskas užtruko dėl to, kad buvo atliekama papildoma ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar partizanas nusišovė, ar buvo nušautas. „Gyvi yra penki įtariamieji, lieku optimistas ir manau, kad byla bus baigta“, − kalbėjo Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas.
Kaip teigiama Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro rašte, jau apklausti šie operacijos dalyviai: R. Kublickas, P. Raguckas, J. A. Margevičius, Č. Ivaškevičius, A. V. Kirilauskas, K. Šilagalis, K. Sakas, J. Butrimas, S. Loginovas, Č. Bužinskas, J. Gricius, S. Tichomirovas.
Nacių pagalbininkai irgi išsisuko
Nacių nusikaltėliai atpildo neriklausomoje Lietuvoje taip pat susilaukia sunkiai. Byla dėl Vilniaus apygardos saugumo policijos viršininko A. Lileikio bendrininkavimo genocide - nužudant 75 žydų tautybės gyventojus – nutraukta jam mirus.
Byloas dėl Vilniaus apygardos saugumo policijos viršininko pavaduotojo K. Gimžausko bendrininkavimo genocide – nužudant 5 žydų tautybės gyventojus – taip pat nutraukta. Tai padaryta atsižvelgiant į teismo psichiatrų išvadas dėl teisiamojo psichinės sveikatos būklės ir jo negalėjimo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (nepakaltinamas).
Slepiamos aukų kapavietės
D. Kuodytė sakė, jog ją liūdina tai, kad nėra būdų priversti pokario operacijų prieš partizanus dalyvius pasakyti, kur buvo užkasami Lietuvos laisvės kovotojų lavonai. „Netikiu, kad visi taip jau viską pamiršo. Ne tik vietą, bet ir kryptį“, – ironizavo ji.
Daugumą nužudytų Lietuvos laisvės kovotojų lavonų sovietų tarnai parodymui išmesdavo miestelių aikštėse, vėliau užkasdavo dilgėlynuose, melioracijos grioviuose, suversdavo į šulinius ir pan.
Buvę sovietų saugumiečiai bet kokią su tarnyba susijusią informaciją saugo paslaptyje, nes gauna iš Rusijos solidžią pensiją ir nenori jos prarasti. Teisininkai tai aiškino paprasčiau. Rasti palaikai leistų kelti bylą dėl nužudymo.
Maža to, nekalbėti skatina ir valstybės apdovanojimai. Yra duomenų, kad aprašytoje operacijoje dalyvavo ir tuometinis sovietinio saugumo darbuotojas Marijonas Misiukonis, vėliau ėjęs ir LTSR, ir nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministro pareigas. Prezidentas Valdas Adamkus pagerbė jį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino komandoro kryžiumi. M. Misiukonis, kaip ir kiti kolegos, solidariai neatsimena, kur laidojo nužudytus partizanus.
Rezultatai kuklūs
Generalinės prokuratūros duomenimis, nepriklausomybės atkūrimo dėl šios kategorijos nusikaltimų, įvykdytų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje, prokurorai yra pradėję 229 ikiteisminiai tyrimai. Per tą patį laikotarpį baudžiamosios bylos 29 kaltinamųjų atžvilgiu buvo perduotos teismui. Jas išnagrinėję teismai pripažino kaltais ir nuteisė laisvės atėmimo bausmėmis 7 asmenis (iš jų: 1 - iki gyvos galvos už akių, 3 – laisvės atėmimu, atliekant jį pataisos namuose, 4 – laisvės atėmimu, tačiau atleido nuo realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos ar amnestijos), 2 asmenims teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę.
Taip pat, teismo nutartimis konstatavus minėtos kategorijos nusikaltimų padarymą, buvo pripažinti kaltais, tačiau dėl senatvinės psichinės sveikatos būklės atleisti nuo bausmės 5 asmenys.
Prokurorų apkaltinti 4 asmenys teismo buvo išteisinti dėl jų kaltės įrodymų trūkumo. Nesulaukę bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos 5 asmenys, kurių bylos buvo teisme nagrinėjamos, mirė. 2 šios kategorijos bylos 3 asmenų atžvilgiu teisme neišnagrinėtos. Vieno asmens atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, kuriuo konstatuotas jo dalyvavimas nusikaltime, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės dėl senatvės jis atleistas.
********
Populiariausia sveikatos ekspertų išvada, gelbėjusi kaltinamuosius nuo realių bausmių, – psichikos sutrikimai. Belieka spėlioti, kada ji sutriko: dar anuomet, kai buvo vykdomi šiurpūs nusikaltimai, ar vėliau, sapnuojant košmarus.
TIK FAKTAI
Nuo 1990 metų teismui perduota 20 bylų dėl genocido ir karo nusikaltimų.
Pavyzdžiui, už pokario nusikaltimus K. Kurakinas buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo. 1993 metais pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 2 metais.
P. Bartaševičius nubaustas 3 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmė vėliau sumažinta trečdaliu.
Juozas Šakalys – pusketvirtų metų laisvės atėmimo. Paskui bausmė taip pat sumažinta trečdaliu.
Telšių NKGB viršininkas Petras Raslanas, kuris organizavo 76 žmonių nužudymą 1941-ųjų birželio 25-osios naktį Rainių miškelyje, nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos už akių, nes jau nepriklausomybės laikais išvyko į Rusiją.
