Generalinė prokuratūra atmeta buvusius nacius ir jų kolaborantus persekiojančio Simono Wiesenthalio centro Izraelyje mestus kaltinimus dėl žydų diskreditavimo ir sako, kad situacija yra dirbtinai eskaluojama.
Prokurorams siekiant apklausti žydų tautybės antinacinio pasipriešinimo Lietuvoje dalyvę Fanią Bransovskają, kuri yra minima istoriko tyrime apie Antrojo pasaulinio karo metu įvykusias Kaniūkų kaimo gyventojų žudynes, S.Wiesenthalio centras pareiškė protestą.
Centro pareiškime Lietuvos teisėsauga kaltinama "pradedanti kampaniją siekdama diskredituoti žydų pasipriešinimo dalyvius, melagingai kaltindama juos karo nusikaltimais taip siekiant nukreipti dėmesį nuo plataus lietuvių dalyvavimo žudant žydus holokausto metu".
Tačiau Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius antradienį BNS sakė, jog jokia byla prieš prieš F.Bransovskają nėra pradėta, teisinis persekiojimas jos atžvilgiu nevykdomas ir šiuo atveju yra spekuliuojama jos tautybe.
"Ikiteisminiuose tyrimuose yra apklausiama daugybė žmonių, tačiau tai nereiškia, kad jie yra kuo nors kaltinami ar į apklausas kviečiami dėl jų tautybės. Situacija yra dirbtinai eskaluojama, nes F.Bransovskaja nėra niekuo kaltinama", - tvirtino R.Valentukevičius.
Praėjusią savaitę R.Valentukevičių pavadavusi prokurorė Rita Vaitiekūnienė BNS sakė, jog F.Bransovskajos šiuo metu yra ieškoma norint iškviesti ją į apklausą, tačiau kol kas nerandama jos gyvenamosios vietos.
S.Wiesenthalio centro pranešime pažymima, kad F.Bransovskaja dirba Vilniaus universiteto Yiddish instituto bibliotekininke. Institute BNS buvo patvirtinta, kad šioje įstaigoje ji iš tiesų dirba.
R.Valentukevičius, komentuodamas šią situaciją, sakė, jog F.Bransovskajos yra ieškoma pagal tyrimus duomenis apie jos gyvenamąją vietą.
Pasak R.Vaitiekūnienės, 86-erių F.Bransovskaja buvo susidomėta gavus Seimo konservatoriaus Ryto Kupčinsko pranešimą apie "Kaniūkų kaime, Šalčininkų rajone, sovietų partizanų įvykdytą civilių šio kaimo gyventojų masinį nužudymą".
"Kartu su prašymu pridėta spaudos publikacija bei Lietuvos istorijos instituto darbuotojo R.Zizo mokslinio tyrimo išvada. Minėtoje medžiagoje yra duomenų apie galimai dar gyvus kai kuriuos sovietų partizanus, kurie galėjo dalyvauti Kaniūkų kaimo žudynėse ir jo sunaikinime. Tarp jų paminėta ir Fania Bransovskaja", - aiškino prokurorė.
Jos teigimu, įvertinus pateiktų dokumentų reikšmę nustatant galimus nusikaltimus žmoniškumui ir jų kaltininkus bei paaiškėjus, kad F.Bransovskaja bei dar keli asmenys gyvena Lietuvoje, ši medžiaga buvo išsiųsta Šalčininkų rajono prokuratūros vyriausiajam prokurorui.
Istorikų duomenimis, Kaniūkų kaimą 1944 metų sausį užpuolė 120-150 sovietų partizanų būrys. Per antpuolį buvo nužudyti 38 kaimo gyventojai, dar keliolika sužeista.
Istorikų nuomone, užpuolimo priežastis galėjo būti susijusi su Kaniūkų kaimo ginkluotos savisaugos veikla priešinantis raudonųjų partizanų savivalei ir smurtui.
Lietuvos žydų visuomenininkas siūlo persvarstyti prioritetus
Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis portalui "Balsas.lt" sakė nesąs susipažinęs su konkrečiai šia byla, tačiau pažymėjo, kad neretai glumina pats kontekstas. Priminęs neseniai nuskambėjusį siekį apklausti žydų generolą, vieną žymiausių holokausto tyrinėtojų - Ichaką Aradą, V. Karakorskis siūlė stebėti kaip prokuratūra sudėlioja prioritetus. Pasak jo, tyrinėti sovietų genocido faktus būtina ir reikia traukti kaltuosius atsakomybėn, tačiau tai daroma keistokai. "Estijoje dabar teisiamas estas, velionio šalies prezidento pusbrolis.Teisiamas už veiklą, vykdytą pokario metais, bet ne karo metu. Kažkodėl neskubama apklausti ar persekioti Lietuvoje gyvenančių savų stribų, kurie dalyvavo trėmimuose ir žudymuose, o nuolat eksploatuojamos žydų pavardės", - stebėjosi V. Karakorskis.
Jis priminė, kad karo metais tokiems, kaip I. Aradas, tiesiog nebuvo kur eiti, išskyrus pas sovietinius partizanus, nes lietuviai net nepriimdavo.
V. Karakorskis taip pat pabrėžė, jog ir sovietai žydams itin palankūs nebuvo, bet tai buvusi vienintelė alternatyva tam, kad nueiti prie duobės ir būti užkastam, kaip tai jau nutiko su daugelio jų giminėmis. Kalbėdamas apie I. Arado atvejį V. Karakorskis pabrėžė, kad šis žmogus buvo antisovietinių pažiūrų, niekada netarnavo jokiuose sovietų represinėse struktūrose ir į Palestiną (Izraelio valstybės dar nebuvo) pasitraukė karui net nesibaigus - 1945-aisiais.
