Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos neišspręs rasinės ir tautinės neapykantos kurstymo problemų, o tik apribos žurnalistų darbą. Tuo metu dokumento rengėjai teigia, kad projektas parengtas siekiant pažaboti internete besireiškiančius komentatorius.
Minėtomis pataisomis keičiamas sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas. Darbo grupė siūlo vietoj apibrėžimo „nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais" įrašyti "nuomonė privalo remtis faktais, pagrįstais argumentais“.
Antradienį Seime vykusiame darbo grupės posėdyje LŽS pirmininkas sakė, kad pritarus pataisoms, žurnalistai bus priversti dėti savo rašiniuose argumentaciją ir neaišku, kiek argumentų jie privalės pateikti.
„Kai mes kalbame, kad turi būti faktais ir argumentais pagrįsta nuomonė, kol kas nėra jokio teisės akto, kuriame būtų aišku, kiek reikia argumentų ir faktų, ir kokio svorio jie turi būti“, - tvirtino D.Radzevičius.
Jo nuomone, tokia pataisa nereikalinga, nes šiuo metu nėra teisinės praktikos, iš kurios būtų aišku, kad „sąvokų neaiškumas, šiuo atveju nuomonės apibrėžimas, trukdytų tiesiogiai persekioti asmenis, kurie kursto tautinę nesantaiką internete, komentatorius“.
„Ar šiandieninės teisinės priemonės kliudo tokius asmenis gaudyti?“ - retoriškai klausė LŽS pirmininkas.
Darbo grupės vadovė valstietė liaudininkė Laima Mogenienė tvirtino, kad įstatymo pataisų tikslas buvo ne žurnalistų darbo apribojimas, o rasinės ir etninės neapykantos kurstymo sustabdymas.
Kitas darbo grupės narys liberalcentristas Jonas Čekuolis teigė, jog „darbo grupė pastebėjo tendenciją, kad dažniausiai tokie kurstymai yra lengviausiai paslepiami po nuomonės pavidalu. (...) Atsimenate, kad mes visi skaitydavome tęstinę nuomonę leidinyje, jog žydai yra kalti dėl to, kad pasaulyje tiek daug problemų“.
„Nuomonė neturi būti laužta iš piršto. Dėl to darbo grupė ir siūlo papildyti nuomonės apibrėžimą, kad nuomonė turi remtis faktais, pagrįstais argumentais. Tai nereiškia, kad juos publikacijoje reikia dėstyti“, - teigė liberalcentristas.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) pirmininkė Edita Žiobienė žurnalistų reakciją pavadino „emocinga, nes įstatymų pataisos buvo skirtos ne žurnalistų bendruomenei, bet visuomenei“.
„Aš pripažinau ir galiu pripažinti dar kartą, kad LŽLEK yra nepajėgi spręsti šių klausimų (dėl komentarų), kadangi jie nėra ekspertai. (...) Šie klausimai turėtų būti sprendžiami kompetetingos institucijos, nes LŽLEK yra savireguliacinė, žurnalistų bendruomenės etiką reguliuojanti institucija. Tokios funkcijos įstatymu turėtų būti pavestos valstybės pareigūnas - žurnalistų etikos inspektoriui, ir šalia jo galėtų būti formuojama ekspertų grupė“, - kalbėjo pirmininkė.
Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius teigė, kad žurnalistų atstovai neturėtų teikiamų pataisų „suprimityvinti“: „Tikslas buvo ne žurnalistams apynasrį uždėti, o kovoti su išplitusia ir nevaldoma neapykanta, kuri iš esmės tarpsta dėl žurnalistų produkcijos komentavimo“.
Darbo grupė nusprendė nusiųsti įstatymo pataisas ekspertams ir dvi savaites laukti jų išvadų, o tada priimti sprendimą dėl projekto teikimo Seimui.
Rugpjūčio pradžioje LŽS išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog rengiamos pataisos, naujai apibrėžiančios „nuomonės“ sąvoką ir suteikiančios daugiau galių žurnalistų etikos inspektoriui, gali varžyti asmens teisę laisvai reikšti nuomonę.
Anot pranešimo, jei šie pakeitimai būtų priimti, „žurnalistai galėtų būti persekiojami už žmonių įsitikinimų ir nuomonių skleidimą, o visuomenė imtų vengti viešai išsakyti savo mintis“.
