dainius radzevičius

Iki Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimų skaičiuojamos paskutinės dienos. Jau rugsėjo 17 d., antradienį, Kaune įsikūrusiuose „Krepšinio namuose“ 150 balso teisę turinčių LKF narių rinks naująjį organizacijos prezidentą, kuris pakeis trejus pastaruosius metus šias pareigas ėjusį Vydą Gedvilą.

Buvęs „BaltCap“ fondo partneris Šarūnas Stepukonis, kuris įtariamas pasisavinęs ir pralošęs daugiau nei 20 mln. eurų, kurie buvo skirti ir nacionalinio stadiono statyboms, paskatino atsigręžti į Lietuvoje pūliuojančias  sistemines spragas bei permąstyti lažybų bendrovių kontrolės mechanizmus. Š. Stepukonis „Olympic Casino Group Baltija“ organizuotose lažybose ir kazino galimai lošė ne vienerius metus.

Jau penkerius metus Lietuvoje galioja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris buvo skirtas žmonių duomenims nuo didžiųjų korporacijų apsaugoti ir neleisti jais naudotis komerciniais tikslais. Tačiau BDAR taikymas Lietuvoje dažnai virsta įrankiu valdininkams išvengti darbo arba slėpti korupciją, savo reputacijai nepalankią informaciją.

Visų gyventojų išlaikomame LRT – karšta kova dėl generalinio direktoriaus posto. Visuomeninė įstaiga nusprendė visiškai užsidaryti nuo visuomenės bei žiniasklaidos ir informacijos apie vadovo rinkimus neteikia. Dabartinę vadovę ginantys politikai jau kurpia sąmokslo teorijas, kaip LRT vadovaus maršistų deleguotas kandidatas. Visai netrukus turėtų paaiškėti, kas vadovaus visų išlaikomam visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai.

Lietuvos žurnalistų sąjunga apkaltino visuomeninio transliuotojo LRT generalinę direktorę mobingu ir asmens persekiojimu dėl įsitikinimų. Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tokio verdikto sulaukė po to, kai būdama Vilniaus universiteto socialine partnere, universitete iškėlė klausimą, ar gali studentams dėstyti žmogus, besilankantis abejotinos reputacijos laidose.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad prezidento Gitano Nausėdos komentarai žurnalistams dėl jų knygos yra gėdingi, o kaltinimai – nepagrįsti. „Nei šalies vadovui, nei eiliniam Seimo nariui nepridera ir gėdinga yra įžeidinėti kolegas ir jų darbą. Ypač, jei to darbo nei detaliai skaitė, nei gali objektyviai vertinti“, – BNS antradienį teigė D. Radzevičius.

Sostinėje susituoke viešųjų ryšių ekspertė, integruotos komunikacijos agentūros „MEDIA GO“ įkūrėja Ieva Radzevičiūtė (28 m.) ir mokslų daktaras, esporto vystytojas Lietuvoje Edgaras Abromavičius (32 m.). Jaunoji po ceremonijos pasirinko vyro pavardę – tapo ponia Ambromavičiene. Pora susipažino prieš kelerius metus, kai Edgaras kreipėsi į Ievą komunikacijos ir marketingo klausimais. „Iš karto radome daug bendro – kalbėtis ir diskutuoti galėdavome valandų valandomis.

Rusijoje matome beprecedentį žmonių susitaikymą su jiems patiems nenaudingu Rusijos karu Ukrainoje: protestuojančių ir besipriešinančių praktiškai nėra.

Kilus žurnalistų, visuomenės ir kai kurių politikų pasipiktinimui dėl sprendimo nebeskelbti tam tikrų duomenų apie kandidatus į politikus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo sprendimą pakeitė. Politikų privačių interesų deklaracijos visuomenei vėl turėtų būti prieinamos artimiausiu metu. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nuo 2022-ųjų sausio 1-osios nustojo skelbti kai kuriuos duomenis apie politinius kandidatus. Tai VRK grindė keletos įstatymų redakcijų įsigaliojimu.

Anksčiau kiekvienas galėjo iš anksto sužinoti ar, pavyzdžiui, didžiules algas gaunantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai sulauks ir premijų. Nuo šiol apie panašius sprendimus galėsime tik spėlioti. Specialistai stebisi naujomis LRT slėpynėmis, bet šios vadovybė tikina, kad, jei žinosime mažiau, blogiau nebus.

Naujojo prezidento inauguracija – didelė šventė ne tik išrinktam prezidentui, bet ir visuomenei. Taip pat visiems ne ką svarbesnis iškilmingas priėmimas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų vidiniame kieme.

Garsus plastikos chirurgas Darius Radzevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalino reklama, kur, prisidengiant jo vardu, bandoma parduoti „odą jauninančius“ kremus. Reklamoje prisidengiama ne tik plastikos chirurgo, bet ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu. Ir ministerija, ir D. Radzevičius nuo reklamos atsiriboja.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo žurnalistų skundą dėl Vyriausybės atsisakymo pateikti Ministrų kabineto pasitarimo garso įrašą. Teismo sprendimas bus paskelbtas kovo 6 dieną. Žurnalistai į teismą kreipėsi, Vyriausybei atsisakius pateikti garso įrašą iš Vyriausybės spalio 3 dienos pasitarimo, kai svarstytos įstatymo pataisos dėl galimybės neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Vyriausybė imasi užglaistyti iki šiol kurį laiką nejudintą įstatymų spragą – uždrausti politikams turėti akcijų žiniasklaidos priemonėse ir taip galimai naudoti žiniasklaidą kaip įrankį savo interesams. Tokiu žingsniu Vyriausybė tikisi užtikrinti didesnį žiniasklaidos skaidrumą. Trečiadienį Ministrų kabineto pasitarimui pateikti siūlymai politikams uždrausti būti žiniasklaidos priemonių akcininkais bei įpareigoti žurnalistus deklaruoti turtą, pajamas ir interesus.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų belikus metams, netyla kalbos ne tik apie būsimus kandidatus į šalies vadovus, bet ir galimą Rytų kaimynės įtaką. Kaip teigia apžvalgininkai, Rusijos grėsmė Lietuvai – ne tiek karinė, kiek susijusi su įtakos siekiu ir povandeninėmis srovėmis. Lietuvos prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę.

VMI informuoja, kad per 10 metų  į valstybės biudežtą pavyko grąžinti keliasdešimt milijonų eurų. Tai įvyko pačių Lietuvos gyventojų iniciatyva, pranešant apie galimus sukčiavimo bei mokesčių slėpimo veiksmus.  „Prieš 10 metų (2006 m. birželio 5 d.) startavo VMI pasitikėjimo telefonas 1882, kuriuo galima pranešti apie algas „vokeliuose“ ir kitus mokestinius sukčiavimus. Sąžiningi gyventojai, pranešę VMI apie daromus pažeidimus, grąžino į biudžetą 32 mln. eurų.

tv3.lt jau rašė apie Rusijos poveikį Vokietijoje, dabar pateikiame „The Observer“ pokalbio su NATO strateginės komunikacijos centro Rygoje vadovu Janiu Sartsu dalį, kurioje ekspertas pasakoja apie tai, su kokiais informacinio karo iššūkiais susidūrė Baltijos šalys ir visa Europa.

Po to, kai Virdžinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, nušauti du tiesioginį reportažą rengę televizijos žurnalistai – televizijos reporterė ir operatorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius „Žinių radijui“ trečiadienį sakė, kad žurnalistikoje dirbančių žmonių gyvybė nuolat yra pavojuje. Pasak jo, dėl to pirmiausia turėtų susirūpinti redakcijos. „ ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – red.

 Šią savaitę Valstybės saugumo departamento paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime konstatuojama, kad pernai, kaip ir ankstesniais metais, grėsmes didžiąja dalimi lėmė sunkiai prognozuojama, agresyvią užsienio politiką vykdanti Rusija. Esą Rusija, siekdama didinti savo įtaką Lietuvoje, naudojasi jos interesams lojaliais Baltijos valstybių rusakalbių bendruomenių lyderiais – Rusijos tėvynainiais. Tėvynainių politiką koordinuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Pastaraisiais metais gerokai susitraukusioje Lietuvos žiniasklaidos rinkoje aršiai konkuruojant spaudai ir internetui, geriausias pozicijas išlaiko arčiausiai skaitytojo esanti nepriklausoma regioninė žiniasklaida. Tarp šalies lyderių Dvidešimt pirmuosius metus leidžiamas Panevėžio dienraštis „Sekundė“ išlieka vienu iš penkių populiariausių šalies dienraščių.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nuo kitų metų pirmadieniais nebebus laikraščių spaudos. Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, tokia tendencija – po truputį mažinti dienas, kada leidžiami laikraščiai, – prives prie to, kad galbūt jau kitais metais dalis dienraščių taps savaitraščiais.

 Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba Lietuvos žurnalistų sąjungos taryba neeliniame posėdyje aptarė padėtį, susiklosčiusią po teisėsaugos veiksmų prieš žurnalistus. Paaiškėjo, kad žurnalistų teisės gali būti pažeidžiamos ir kituose šalies rajonuose, pavyzdžiui, ribojant savivaldybėms informacijos pateikimą – žurnalistai skundžiasi, kad aktualią informaciją gauna tik po kelių dienų.

Giedrė Sankauskaitė Bankrutavusio ir šiuo metu likviduojamo „Snoro" banko valdomą įmonę „Snoras Media", kuri valdo 34 proc. „Lietuvos ryto" akcijų, ketina įsigyti verslininko Beno Gudelio valdomos bendrovės „Fragrances International" antrinė įmonė „Big group". Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius naujienų portalui Ekonomika.lt teigė, kad pasikeitus įmonės valdytojams galima sulaukti pokyčių ir žiniasklaidos turinyje.

Antrą savaitę nesiliaujant kibernetinėms atakoms prieš naujienų portalą delfi.lt, kai apsunkinamas portalo pasiekiamumas skaitytojams iš Lietuvos ir užsienio, Interneto žiniasklaidos asociacija reiškia didelį susirūpinimą internetinio saugumo užtikrinimu Lietuvoje ir kviečia atsakingas valstybės institucijas kiek įmanoma greičiau iš naujo peržiūrėti, ką galima būtų padaryti šalies mastu, siekiant užtikrinti gyventojams sklandų priėjimą prie naujausios ir objektyvios informacijos apie šalies ir u...

Dvi Lietuvos socialdemokratų partijos atstovės Seime įregistravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų kelti baudžiamąsias bylas žurnalistams ir persekioti žiniasklaidą vien todėl, kad būtų paviešinta medžiaga, be kurios neįmanoma tiriamoji žurnalistika. Šis užmojis papiktino Lietuvos žurnalistų organizacijas.

2012 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltinimo skundą, kurioje Vitas Tomkus kaltino Dainių Radzevičių nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. 2 d. (šmeižimas) padarymu.

Šiandien spaudos atstovai turi išskirtinę progą pasidžiaugti savo švente – gegužės 7-oji - Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Seime surengta šventinė konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, filosofas Romualdas Ozolas, Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento direktorė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos prezi...

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, neva paviešinęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų. Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Kaip Laima Stankūnaitė elgtųsi patekusi pas karalių Saliamoną? Kaip išlaikytų širdies teisingumo testą: leistų perplėšti dukrą pusiau ar paliktų ją globėjams? Šiandien Seimo pirmininkė Irena Degutienė radijo eteryje pasiūlė, kad aštuonmetės mergaitės mama išmintingiausiai pasielgtų kurį laiką palikusi dukrą toliau gyventi pas senelius ir tetą.

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šiandien pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymui kitais metais Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai papildomai skirti 2, 01 milijono litų. Vyriausybės biudžeto projekte LRT buvo numatyta skirti apie 40 milijonų litų išlaidoms. 2011 metais LRT finansavimas iš biudžeto turėtų siekti apie 42 milijonus litų ir beveik prilygtų 2006 metų lygiui. Tai leistų atkurti ankstesnes LRT transliacijų apimtis.

Viešųjų ryšių specialistai už nesugebėjimą bendrauti su visuomene neatsitiktinai plaka Andriaus Kubiliaus Ministrų kabinetą. Per beveik metus premjero patarėjai taip ir neišmoko be arogancijos ir pasipūtimo išaiškinti gyventojams Vyriausybės sprendimų svarbos. Premjero atstovui spaudai R.Jasiulioniui lengviau pačiam vaidinti muilo operose nei patarti A.Kubiliui, kaip žiūrėti pensininkams į akis.

Seime pateiktos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Jomis siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, nepažeidžiant saviraiškos ir žodžio laisvės. Pateikimo stadijoje už tai, kad šios įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 37, prieš - 2, susilaikė - 11 parlamentarų. Seime pataisas numatoma svarstyti lapkričio 24 dieną.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) lapkričio 5 d., ketvirtadienį, 17.30 val. vyks Jūros Marijos Baužytės knygos „Pavėlavę lieka stotyje“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, aktorė Gražina Urbonaitė, dailininkas Aleksandras Petrulis. Naujausią savo knygą „Pavėlavę lieka stotyje“ M.J.Baužytė skiria „žurnalistams, žiniasklaidos gerbėjams ir nekentėjams.

Seime registruojamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, parengtas remiantis prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės siūlymais. Pataisomis siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, nepažeidžiant saviraiškos ir žodžio laisvės, teigiama prezidentūros pranešime spaudai.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, šiandien tvirtinsianti kito sezono laidų tinklelį, gali pašalinti iš eterio žurnalisto Tomo Dapkaus vedamą laidą “Dienos tema”. Žiniasklaida pranešė, jog LRT taryba, kuri posėdžiaus rytoj 13 val., gali nubalsuoti, kad T. Dapkus laida būtų sujungta su „Vakaro žiniomis” arba, užimant jos laiką, būtų pratęstas “Lietuvos dienos” transliavimas pavakaryje. Ta proga „Balsas.lt” teiravosi paties T. Dapkaus nuomonės.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą nusprendė deleguoti BNS naujienų agentūros vadovą Artūrą Račą. Jis pakeis iš šio posto pasitraukusį žurnalistą Romą Sakadolskį. Šis D. Grybauskaitei ir pasiūlė 44-erių A. Račo kandidatūrą. "LRT taryba yra sustabarėjusi struktūra, iš dalies impotentiška", - tąsyk pareiškė ilgametis "Amerikos balso" žurnalistas. LRT taryba - aukščiausiasis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, atstovaujantis visuomenės interesams.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

Viešoji informacija, kurioje agituojama už bet kokius lytinius santykius, yra daranti neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Tokį siūlymą ketinama įtraukti į tobulinamą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Trečiadienį Vyriausybė posėdyje bendru sutarimu pritarė siūlymui patobulinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.

Siekdama kuo skubiau imtis visų teisinių priemonių Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui tobulinti ir ne populistiniam, bet teisinės valstybės principus atitinkančiam sprendimui rasti, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarė darbo grupę, kuri turės pateikti siūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto tyrime nagrinėjama, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ateitis labai miglota – biudžeto ir reklamos pajamos sumažėjo, abonentinio mokesčio įvedimas daug metų kybo ore. Nacionaliniam transliuotojui prasidėjo sunkmetis be prošvaisčių. Programų tinklelis retėja, o valdžia nežino, ko nori. Šių metų rykštė − finansai LRT pernai kamavo iš išorės primesti politinių interesų konfliktai ir šiokios tokios įvaizdžio problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrerija ir toliau demonstruoja nepasitenkinimą nacionaliniu transliuotoju ir rengiasi reikalauti paneigti esą tikrovės neatitinkančią informaciją apie pensinio amžiaus prailginimą. Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) ragina neauklėti žiniasklaidos ir teigia, kad vieši ministro priminimai žiniasklaidai apie jos moralinę atsakomybę turėtų būti nukreipti, visų pirma, pačiai valdžiai.

Lietuvos televizijos (LTV) direktoriui  Rimvydui Paleckiui viešai suabejojus, ar filosofas Leonidas Donskis, prakalbęs apie ketinimus siekti europarlamentaro posto, gali vesti laidą „Be pykčio“, pastarasis tvirtina laukiąs Liberalų sąjūdžio sprendimo. Užsienyje esantis L. Donskis portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog etikos pamokų jam nereikia. „Neverta LTV direktoriui mokyti mane etikos. Savo garbės kodekso aš paisau ir be pokalbių su LRT vadovybe.

Žurnalistams Seimo valdybos nustatyti apribojimai lieka galioti. Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) trečiadienį nusprendė, jog ribojimus žiniasklaidai įvedusi Seimo valdyba savo įgaliojimų neviršijo. Kad valdybos sprendimai, kaip priimti viršijant įgaliojimus, būtų atšaukti balsavo 4 komisijos nariai, 5 buvo prieš, vienas susilaikė.

Šeštadienį Rašytojų sąjungos patalpose Vilniuje kunigui, disidentui ir žurnalistui Juliui Sasnauskui įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) skiriama Stasio Lozoraičio premija. J. Sasnauskas tapo vienuoliktuoju premijos laureatu. Oficialus LŽD apdovanojimo pavadinimas - „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkė Marytė Kontrimaitė ceremonijos metu pažymėjo, kad kun.

Žurnalistų darbą parlamento rūmuose varžančios taisyklės liks galioti, nors kai kurie Seimo valdybos nariai jas yra apibūdinę kaip nedemokratiškas, o dvi didžiausios parlamento frakcijos reikalauja atšaukti. Tai antradienį išgirdo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, susitikęs su Seimo pirmininku ir parlamento kancleriu.

Parlamento vadovybė ir toliau siekia bet kuriomis priemonėmis apriboti žurnalistų darbą. Seimo valdyba penktadienį priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė žurnalistų akreditavimo Seime tvarką. Žiniasklaidos atstovai svarsto, ar politikai nebus persidirbę, jei randa tam laiko biudžeto svarstymo metu, ir žada kreiptis į tarptautines organizacijas.

Vyriausybės programoje tarp kovos su korupcija priemonių esama nuostatos, kad papirkinėjamiems žiniasklaidos atstovams būtų taikomos tokios pat sankcijos kaip ir valstybės tarnautojams. Žurnalistai šiuos siūlymus vertina nevienareikšmiškai. Atlygį už palankią publikaciją arba nemalonios informacijos nutylėjimą gavusiems žurnalistams, redaktoriams ir leidėjams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) kitą savaitę ketina pateikti teismui skundą dėl apribotų žurnalistų darbo sąlygų Seime. Kolegų pasipiktinimui  pritaria ir Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD). Kaip BNS informavo LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, penktadienį jis kartu su antstoliu lankėsi Seime ir fiksavo vietas, kur specialiais lipdukais pažymėta, kad ten žurnalistai negali ne tik filmuoti ar imti interviu, bet ir apskritai įsinešti diktofonus, filmavimo kameras ar fotoaparatus.