• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iki Lietuvos prezidento rinkimų belikus metams, netyla kalbos ne tik apie būsimus kandidatus į šalies vadovus, bet ir galimą Rytų kaimynės įtaką. Kaip teigia apžvalgininkai, Rusijos grėsmė Lietuvai – ne tiek karinė, kiek susijusi su įtakos siekiu ir povandeninėmis srovėmis.

103

Iki Lietuvos prezidento rinkimų belikus metams, netyla kalbos ne tik apie būsimus kandidatus į šalies vadovus, bet ir galimą Rytų kaimynės įtaką. Kaip teigia apžvalgininkai, Rusijos grėsmė Lietuvai – ne tiek karinė, kiek susijusi su įtakos siekiu ir povandeninėmis srovėmis.

REKLAMA

Lietuvos prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę.

„Surysime viską, ką mums duos“

Paklaustas, ko artėjant Lietuvos prezidento rinkimams galime tikėtis iš Rusijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius prognozavo, kad ryškiausia įtaka matysis per turinio brukimą.

„Ta invazija į turinio gamybą ir turinio kūrimą, pertvarkant net jurisdikcijas, ji tokia didelė, kad mes, būdami sąlyginai pakraštyje, surysime viską, ką mums duos ir tik po rinkimų pastebėsime. Drįsčiau pasakyti, kad tai tam tikrų vertybių kišimas ir propagavimas. Ir jis labai ryškus.

REKLAMA
REKLAMA

Tie vertybiniai dalykai, mes galbūt juos atsiejame, nes jie daromi tyliai, ramiai, nedarant jokių skandalų, bet jie po truputėlį graužiasi. Todėl tie pakraščio regionai ir vietos tai atspindės ir mes sunkiai galėsime pasakyti, kodėl vienas ar kitas kandidatas staigiai iššoko“, - Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo D. Radzevičius.

REKLAMA

Dar vienas būdas iškelti ar sumenkinti kandidatus, anot LŽS pirmininko – socialiniai tinklai.

„Man atrodo, kol kas socialiniai tinklai yra erdvė, kur galima susimauti arba sumauti kažką. Ką, beje, Rusija dažnai naudoja. Jie neiškeldami savo kandidato, bet pasiūlydami temas, darbotvarkę, sudirba kažką kitą. Tai drįstu galvoti, kad Lietuvoje taip irgi gali būti dažniau“, - svarstė D. Radzevičius.

REKLAMA
REKLAMA

Laikas atsimerkti

Tuo tarpu apžvalgininkas ir politikos procesų analitikas Marius Laurinavičius mano, kad Rusijai nereikia laužti durų į Lietuvos politinę erdvę, pakanka padėti vienam ar kitam kandidatui laimėti.

„Prancūzijos prezidento rinkimuose, kuriuos Rusija pirmą kartą pralaimėjo po daug sėkmių, Rusijos kandidatė buvo ne M. Le Pen, o buvo F. Fillonas. Būtent todėl jie pralaimėjo, kad Prancūzijos specialiosios tarnybos jiems labai netikėtai šį kandidatą pašalino iš kovos. Mes tuos kandidatus kartais įsivaizduojame, kad jie visiškai aiškūs, bet ne“, - teigė M. Laurinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apžvalgininkas ragina atsimerkti ir įvertinti, kokią ne tik karinę grėsmę kelia Rusijos režimas.

„Karinės grėsmės netgi mažesnės, lyginant su visoms kitom. Negu, pavyzdžiui, mafijinė, kleptokratinė grėsmė, kalbant apie tuos pačius rinkimus. Siūlyčiau visiems, kalbant apie galimą įtaką, pasižiūrėti, kas turi verslą Rusijoje, kaip tas verslas sekasi ir panašiai. Tai čia pagrindiniai įtakos mechanizmai“, - teigė M. Laurinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų