Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto tyrime nagrinėjama, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ateitis labai miglota – biudžeto ir reklamos pajamos sumažėjo, abonentinio mokesčio įvedimas daug metų kybo ore.
Nacionaliniam transliuotojui prasidėjo sunkmetis be prošvaisčių. Programų tinklelis retėja, o valdžia nežino, ko nori.
Šių metų rykštė − finansai
LRT pernai kamavo iš išorės primesti politinių interesų konfliktai ir šiokios tokios įvaizdžio problemos. Pagarsėjo Dariaus Kuolio laidų pašalinimo iš eterio istorija. Po šio įvykio atsistatydino LRT tarybos vadovas Valentinas Milaknis.
Šių metų pradžioje valdžiai paskelbus visuotinį taupymą, pagrindiniu galvos skausmu tapo finansai.
LRT tarybos narys Dainius Radzevičius „Balsas.lt savaitei“ tvirtino, kad daug sutaupyti atsisakant autorinių laidų nepavyks. „Tos sąmatos nėra didelės, tačiau situacija tokia, kad kai kurių išlaidų negalime nei sumažinti, nei atsisakyti. Jei kas nors mano, kad atsisakėme ne tų laidų, o palikome mažiau vertingus projektus, tegul pateikia argumentų“, − aiškino jis.
D. Radzevičius pripažino, kad ir tarybos darbe yra spragų. „Iki šiol neegzistavo privaloma, pagal įstatymus veikianti administracinė komisija, į kurią jau paskyrėme tris žmones. Iš viso bus penki. Ši institucija turės peržiūrėti projektų ir laidų sąmatas, nagrinėti jų pagrįstumą“, – pasakojo jis.
Reketuoja valstybės įmonės
Tarp išlaidų, kurių sąskaita taupyti LRT negali, D. Radzevičius nurodė įmokas Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC), Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai AGATA.
D. Radzevičius sakė, kad kai kurie Seimo nariai jau pažadėjo aiškintis mokėjimų LRTC klausimą. „Pernai jiems sumokėjome 8 mln., šiemet reikės 11 mln. litų. Nesvarbu, kiek transliuoji laidų. Tai absurdas. LRTC yra valstybinė įmonė, vykdanti komercinius projektus, imanti iš bankų milijonines paskolas. Vadinasi, mes ją finansuojame“, – piktinosi vyras.
LATGA-A reikalauja maždaug 2,5 mln., AGATA − maždaug milijono litų.
Abonentinis mokestis neįvedamas
Kitas tarybos narys Romas Sakadolskis įsitikinęs, kad problemą galėtų išspręsti abonentinis mokestis LRT, nors sunkmečiu toks pasiūlymas nebūtų populiarus.
„Visada yra priežasčių jo neįvesti. Tai sunkmetis, tai artėjantys rinkimai, tai laikotarpis po rinkimų. Tai turi būti politinis sprendimas, tačiau, mano nuomone, jo nenorima. Kai esi priklausomas nuo valstybės paramos, politikai visada gali jos dydžiu išreikšti poziciją dėl tavo laidų turinio“, – kalbėjo tarybos narys.
Pasak R. Sakadolskio, toks modelis egzistuoja daugelyje šalių. „BBC tokiu būdu nėra pririštas prie politikų ir veikia nepriklausomai“, – sakė jis ir pabrėžė, kad komercinės pajamos, gaunamos iš reklamos, taip pat neturėtų būti LRT finansinis stuburas.
Yra ir kita nuomonė
D. Radzevičius dėl abonentinio mokesčio buvo nusiteikęs skeptiškiau. Sunkmečiu tai esą būtų ekonominė našta gyventojams, be to, neaišku, kaip efektyviai mokestį administruoti.
Tarybos nariui neatrodė priimtini ir siūlymai įvesti privalomus atsiskaitymus privatiems transliuotojams. „Prisiminkime situaciją, kai buvo draudžiama alkoholio reklama. Radijo ir televizijos asociacija, vienijanti privatininkus, šiam draudimui priešinosi. Prieš Seimo narius net buvo rengiamos akcijos. Tai turėjo tiesioginės įtakos jų verslo interesams. Kaip elgtųsi LRT, jei būtų priklausoma nuo šių pajamų dydžio?“ − svarstė D. Radzevičius.
Nepatenkinti, bet nebaudžia
Politikai kartais nori ir mėgina daryti įtaką LRT, tačiau iš esmės nežino, ko griebtis. Praėjusios kadencijos parlamentas nepatvirtino LRT tarybos ataskaitų už 2006 ir 2007 metus, tačiau jokių juridinių pasekmių tai neturi.
LRT ataskaitas studijuojančio Seimo Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Valentinas Stundys negalėjo aiškiai atsakyti į klausimus dėl abonentinio mokesčio ir politinės priklausomybės. Negalėjo pasakyti ir į klausimą, ar tas ataskaitas siūlys tvirtinti.
V. Stundys teigė nežinąs, ar abonentinis mokestis būtų gerai. „Tai diskusijų objektas. Suprantu, kad dėl finansų krizės trūksta reklamos pajamų, tačiau sunkmečiu gal ir ne laikas įvesti mokestį“, – samprotavo politikas.
Jo teigimu, niekas negali paneigti, kad abonentinis mokestis neįvedamas tik dėl politikų noro turėti spaudimo svertus. Vis dėlto pasakyti, ar ką nors planuojama keisti, kaip ir kada ketinama tai daryti, negalėjo.
TIK FAKTAI
LRT iš biudžeto šiemet skirta 49,7 mln. litų − apie 17 proc. mažiau nei pernai.
Nuo šių metų pradžios dėl taupymo nebeliko šių LTV ir LTV2 laidų: „Tėvai ir vaikai“, „Požiūris“, „Emigrantai“, „Gimnazistai“, „Žodžių kišenė“. Dalis laidų perkelta iš antrojo LTV kanalo į pirmąjį.
Konstitucinis Teismas ; 2006 metų gruodžio 21 dieną nutarė, kad įstatymai, leidžiantys LRT gauti pajamų iš reklamos, neprieštarauja Konstitucijai.
Abonentinis mokestis už radijo paslaugą egzistavo tarpukario Lietuvoje.
Abonentinis mokestis, kaip vienas iš LRT finansavimo šaltinių, įteisintas 1996 metais priimtame Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau realiai neįvestas. Siūlyta, kad jis sudarytų 4 litus per mėnesį vienam gyventojui.
