romas sakadolskis

Po sunkios ligos Niujorke mirė žymus žurnalistas Romas Sakadolskis. Romas Sakadolskis (g. 1947 m. gegužės 31 d. Fuldoje, Vokietija) – JAV ir Lietuvos žurnalistas, tarptautinės radijo stoties „Amerikos balsas“ reporteris. Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Rita Miliūtė, daugiau nei dešimtmetį kartu su Romu Sakadolskiu dirbusi „Amerikos balso“ radijuje, sako, jog velionis buvo neįkainojamas mokytojas.

Penktadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydino jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Pasitraukė žmogus, kuriam žurnalistine patirtimi ir profesinėmis kvalifikacijomis nei taryboje, nei visame LRT panašaus nėra. Dar tik prieš metus Romas žadėjo kovoti dėl „žodžio laisvės“ LRT, o šiandien jau matome kuo ta kova pasibaigė. Tiesa sakant, kitko vargu ar galima buvo laukti.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą palieka jos narys žurnalistas Romas Sakadolskis. Apie tokį savo sprendimą penktadienį jis informavo Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak šalies vadovės atstovo spaudai Lino Balsio, R. Sakadolskis Prezidentei pranešė, kad norėtų palikti savo postą. R. Sakadolskis LRT taryboje buvo trejus metus.

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį priėmė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Nors LRT taryba yra visa suformuota, į susitikimą su kadenciją baigiančiu valstybės vadovu atvyko ne visi tarybos nariai. Dalyvavo ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie nacionalinio transliuotojo veiklą, kalbėjo apie ekonominiu sunkmečiu iškilusias problemas.

Lietuvoje tik pradedamos diegti kai kurios žiniasklaidos skaidrumo priemonės, įprastos Vakarų spaudoje. Kai pažangių pasaulio šalių redakcijos įgyvendina skaidrumo priemones siekiant skaitytojų pasitikėjimo, Lietuvos dienraščiai tebegyvena mintimi, jog skaitytojai turėtų jais paprasčiausiai tikėti.

Tarptautinių žodžių žodyne parašyta, kad tai reiškia beprasmį žodį, kuriam senovėje ir viduramžiais buvo priskiriama magiška galia. Atrodo, tokį abrakadabrišką stilių pasirinko Prezidento rinkimų kampanijos favoritė Dalia Grybauskaitė. Specialistė, savo srities profesionalė, iki šiol nedalyvavusi politikoje arba tiesiog viltis ir vertybė, - choru skelbia jos palaikymo komanda.

Šią savaitę pasirodžiusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje žurnalisto tyrime nagrinėjama, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ateitis labai miglota – biudžeto ir reklamos pajamos sumažėjo, abonentinio mokesčio įvedimas daug metų kybo ore. Nacionaliniam transliuotojui prasidėjo sunkmetis be prošvaisčių. Programų tinklelis retėja, o valdžia nežino, ko nori. Šių metų rykštė − finansai LRT pernai kamavo iš išorės primesti politinių interesų konfliktai ir šiokios tokios įvaizdžio problemos.

Į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą Seimas paskyrė kadenciją baigiančią parlamentarę, „darbietę“ Audronę Pitrėnienę. Seimas penktadienį priėmė nutarimą, kuriuo A.Pitrėnienė deleguojama į LRT tarybą. Teisės departamento specialistai, vertinę nutarimą, akcentavo, kad nutarimo priėmimas šios kadencijos Seime suponuotų situaciją, kad užimanti pareigas Seimo narė balsuotų dėl savęs, o kiti Seimo nariai - dėl savo esamos kolegės pareigų ateityje.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė „darbietės“ Aldonos Pitrėnienės kandidatūrai į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą, nors ši vis dar yra Seimo narė. Nutarimo projektui, kuriuo į LRT tarybą deleguojama A. Pitrėnienė, pritarta bendru sutarimu. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta lapkričio 14 dieną. Teisės ir teisėtvarkos departamentas, vertindamas nutarimą, pastebėjo, jog jis gali prieštarauti teisės aktams.

Trečiąkart keičiama Seimo atstovo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje kandidatūra - pirmieji du kandidatai, svarstyti anksčiau, pateko į Seimą. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) trečiadienį nusprendė į LRT tarybą siūlyti „darbietę“, šio komiteto narę Audronę Pitrėnienę. A.Pitrėnienė kandidatavo į parlamentą Skuodo-Mažeikių bei daugiamandatėje apygardose, tačiau išrinkta nebuvo. Už tokį sprendimą balsavo visi komiteto nariai, išskyrus pačią A.Pitrėnienę, kuri susilaikė.

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos vadovą Gediminą Ilgūną kviečia į Seimo posėdį aiškintis dėl rinkimų naktį į incidentą įsipainiojusio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus. Frakcija kreipėsi į G. Ilgūną prašydama atsakyti, kokie motyvai nulėmė, kad LRT generalinis direktorius nebūtų atleistas iš užimamų pareigų, apsiribojus griežtu papeikimu.

Antradienį posėdžiavusi LRT taryba nutarė, jog ir po girtos nakvynės elektros skydinėje pasitiki generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičium. Slaptai balsuojant dėl nepasitikėjimo, 3 tarybos nariai buvo už, 6 – prieš. LRT vadovui pareikštas griežtas papeikimą. Už tai balsavo 7 nariai. Tokį sprendimą LRT taryba šiandien priėmė už uždarų durų. Buvo nuspręsta, kad viešas bus tik paties A. Siaurusevičiaus pasiaiškinimas.

Rinkimų naktį dėmesio susilaukė ne tik politinės partijos ar politikos apžvalgininkai, aptarinėjantys naujausius rezultatus. Išskirtinio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio nusipelnė ir LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, kuris, pasak žiniasklaidos, besilankydamas viename Vilniaus viešbutyje įsikūrusiame socialdemokratų rinkimų štabe, dalį nakties praleido užsidaręs elektros skydinėje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą siūlys ekonomistą, buvusį socialinės apsaugos ir darbo viceministrą Mečislovą Zasčiurinską. Antradienį posėdžiavęs komitetas jau antrąkart balsavo dėl kandidatūrų į LRT tarybą, šįkart daugiausiai balsų surinko Darbo partijos siūlomas M.Zasčiurinskas - jo kandidatūrą palaikė 5 komiteto nariai.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius po vidurnakčio atvyko į viešbutį „Naujasis Vilnius“, kuriame buvo įsikūręs socialdemokratų rinkiminis štabas. Ir girtas apsinakvojo skydinėje. LRT tarybos sprendimas - rytoj LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad A. Siaurusevičiaus likimas bus sprendžiamas rytoj, antradienį, LRT tarybos posėdyje.

Seimo Švietimo ir kultūros komitetas (ŠMKK) nutarė neskubėti spręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Pirmadienį posėdžiavę parlamentarai nusprendė klausimą dėl naujojo LRT tarybos nario atidėti kitam komiteto posėdžiui - jis vyks spalio 14-ąją, antrą dieną po rinkimų.

Keistas (o gal ir kvailas) klausimas, pagalvojo skaitytojas. Visi žino, kad tiesų yra daug. Kiek žmonių, tiek nuomonių, sakoma, ir nieko čia nepakeisi. Gyvename demokratijos sąlygomis, todėl tikime, kad vienos tiesos ir dvispalvės paletės pas mus negali būti. Ne už tai kovojome. Tai buvo, bet nebeliko. Tai žmones jungia. Visur girdime tą patį, nesvarbu kur būtume — ar pirmakursių studentų seminare, ar solidžių verslininkų pasitarime, ar laisvę aukštinančių menininkų bare.

Parlamentarai pirmadienį grąžino tobulinti Seimo nutarimą projektą, kuriuo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos nariu siūlyta skirti psichologą Gediminą Navaitį. Už šią kandidatūrą po pateikimo balsavo 17 Seimo narių, prieš buvo 2, 26 susilaikė. Daugeliui parlamentarų užkliuvo tai, kad G.Navaitis kandidatuoja į Seimą. „O kas bus, jeigu jis bus išrinktas į Seimą?“ - klausė ne vienas Seimo narys.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį nutarė, kad Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje turėtų būti psichologas Gediminas Navaitis.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ketvirtadienį turėtų nuspręsti, kuris iš keturių opozicinių partijų pasiūlytų kandidatų taps Seimo opozicijos atstovu Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryboje.

Jaunimo organizacijų rengiamame projekte jaunimą sąmoningai balsuoti Seimo rinkimuose kvies žymūs visuomenės atstovai ir pramogų pasaulio žvaigždės. Pirmadienį Piliečių santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu dešimtyje Lietuvos savivaldybių pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunime, rinkis rimtai“. Projekte kartu su iniciatyvine grupe rengiasi dalyvauti grupės „G&G Sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės „Skamp“...

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos kandidatu į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą tapo poetas ir vertėjas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis. Kaip BNS ketvirtadienį sakė TS frakcijos narė Irena Degutienė, ši kandidatūra buvo pasiūlyta dar Seimo pavasario sesijos pabaigoje liepą. K.Platelis tapo ketvirtuoju ir paskutiniuoju opozicinių parlamentinių partijų kandidatu į LRT tarybą.

„Amerikos balso“ ir „Laisvosios Europos“ radijo darbuotojai žinojo, kad yra girdimi Lietuvoje ir gūdžiais sovietmečio laikais. Tai, kalbėdami „Žinių radijo“ laidoje, patvirtino ilgamečiai abiejų radijo stočių  darbuotojai – Romas Sakadolskis ir Kęstutis Girnius. Sekmadienį, kalbėdami „Žinių radijo“ laidoje „Laisvės kryžkelės“, kurią stotis rengia kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru, tvirtino R. Sakadolskis ir K. Girnius.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas Gediminas Ilgūnas. Neeiliniame tarybos posėdyje jis išrinktas pasitraukus Valentinui Milakniui. Antradienį neeiliniame tarybos posėdyje perskaitytas V. Milaknio atsistatydinimo pareiškimas, kuriame jis dar kartą pareiškė išeinantis po nesugebėjimo  išsaugoti Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“ ir dėl nepasitikėjimo LRT vadovu Audriumi Siaurusevičiumi.

Tokia smulkmena – skandalais apsivėlusio Valstybės saugumo departamento (VSD)  vicedirektoriaus teisminio puolimo prieš žurnalistus nepastebėjo ne tik stambūs privatūs interneto portalai bei privati naujienų agentūra. Visuomenės informuoti apie bylinėjimąsi bei jo rezultatą – atmestas Dariaus Jurgelevičiaus pretenzijas – nesiteikė ir visuomeninis transliuotojas. Privačioms žiniasklaidos priemonėms galėjo rastis tiesiog įdomesnių jų požiūriu temų (pvz.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) administracija ketvirtadienio vakare išplatino pareiškimą, kuriame atmetė iš LRT tarybos posto pirmininko atsistatydinusio Valentino Milaknio kritiką visuomeniniam transliuotojui ir pareikalavo atsiprašymo. Pareiškime teigiama, kad bendraudamas su žiniasklaida V. Milaknis paskleidė tikrovės neatitinkančia informaciją. „Trečiadienį bendraudamas su interneto portalu bernardinai.

Ketvirtadienį iš Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinti nutaręs jos pirmininkas Valentinas Milaknis portalui „Balsas.lt“ nurodė du pasitraukimo motyvus: jam nepavyko apginti Dariaus Kuolio laidos, be to, jis nepasitiki LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. V. Milaknis sakė, kad sprendimas galutinis. „Jau išsiunčiau pareiškimą apie savo atsistatydinimą mane delegavusiam Seimui ir informavau tarybos narius. Motyvai yra du.

Trečiadienį Vilniaus miesto III-iasis apylinkės teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas D. J. bylinėjosi su žurnalistais dėl neva pažemintos garbės bei orumo, ir atmetė jo ieškinį. Nutarta, kad atsakovų veiksmai nepažeidė ieškovo, kaip viešojo asmens, teisių. Skaitant nutartį dalyvavo ne tik žurnalistų būrys, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai. Piliečių Santalkai atstovaujantys Darius Kuolys, gen.

Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba, tardamasi dėl programų tinklelio ir institucijos vadovo Audriaus Siaurusevičiaus paskyrimo teisėtumo, posėdžiavo už uždarų durų.Vėliau pranešta, kad nebus pratęsta sutartis su į LRT vadovo nemalonę patekusiu Dariumi Kuoliu. Taip pat patvirtinta, kad LRT direktoriaus paskyrimo teisėtumo klausimas nagrinėtas LRT taryboje, tačiau jokių aiškių svarstymo rezultatų nėra.

Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat laiko nekorektišku „Panoramos” siužetą, kurį savo radijo laidoje kritikavęs Darius Kuolys susilaukė piktos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus reakcijos. Portalui „Balsas.lt” J. Sabatauskas ketvirtadienį tvirtino, jog klausimas buvęs užduotas apie viena, o rodant jo atsakymą kalbėta apie kitką. Jis tvirtino nemanąs, kad kažkas specialiai sabotuoja naujų Teismų įstatymo priėmimą.

Daugėja pranešimų, jog Nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija (LRT) gali atsisakyti Dariaus Kuolio laidų.  Pranešama, jog naujasis LRT vadovas Audrius Siaurusevičius „D.Kuolio atvejį“ žada nagrinėti labai griežtai.

Pirmadienį LRT taryboje už uždarų durų svarstyta Dariaus Kuolio radijo laida „Tarp Rytų ir Vakarų“. Laidos metu vedėjas kritikavo „Panoramos“ reportažą apie Teismų reformos įstatymą. Pasak Guodos Litvaitienės, laikinai einančios Lietuvos radijo vadovės pareigas, pastaroji laida „Tarp Rytų ir Vakarų“ sukėlė diskusijų tarp daugelio žmonių, todėl šis atvejis ir buvo svarstytas LRT taryboje.

Pirmadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku išrinktas verslininkas Valentinas Milaknis, kuris šiose pareigose pakeis Romą Pakalnį.  Tarybos pirmininkas išrinktas slaptu balsavimu.

Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius. Jį šiandien iš kandidatavusių Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus, ligšiolinio vadovo Kęstučio Petrauskio ir muzikinių grupių vadybininko Artūro Butkevičiaus išrinko LRT taryba. Teisininko Kęstučio Ruplevičiaus kandidatūra atmesta, jam nepateikus reikiamo prašymo. Naujienų portalui „Balsas.

Rinkėjai visuomenininkų ateinančiuose rinkimuose kviečiami balsuoti rimtai ir atsakingai, tačiau ką tai pakeis? Prieš kelias savaites “Piliečių santalkos” vadovybės narys Romas Sakadolskis tinklapyje “Bernardinai.lt” aiškino šio piliečių sambūrio užmojį kreiptis į rinkėjus ir kviesti juos ateinantį rudenį įvyksiančiuose Seimo rinkimuose balsuoti rimtai ir atsakingai. Prieš porą savaičių partijos “Tvarka ir teisingumas” suvažiavimas tokiam balsavimui paruošė ir medžiagos.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas penktadienį simboliškai perduos „Amerikos balso“ lietuviškų radijo laidų įrašus Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Pasak URM pranešimo spaudai, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė praėjusių metų pabaigoje perdavė Lietuvos ambasadai Vašingtone 776 „Amerikos balso“ garso juostas su lietuviškų laidų įrašais. „Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) - JAV radijo stotis, veikianti nuo 1942 metų.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas penktadienį simboliškai perduos „Amerikos balso“ lietuviškų radijo laidų įrašus Lietuvos centriniam valstybės archyvui.Pasak URM pranešimo spaudai, Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė praėjusių metų pabaigoje perdavė Lietuvos ambasadai Vašingtone 776 „Amerikos balso“ garso juostas su lietuviškų laidų įrašais.„Amerikos balsas“ (Voice of America, VOA) - JAV radijo stotis, veikianti nuo 1942 metų.

Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis prieš mėnesį Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtoje konferencijoje Druskininkuose pristatė LRT pasiekimus: gerėja laidų kokybė, didėja vartotojų auditorija ir įstaigos pajamos, visuomeninis transliuotojas labiau įsiklauso į visuomenės reikmes bei lūkesčius.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Už tai, kad be nacionalinio transliuotojo tarybos sutikimo LTV eteryje startavo naujas projektas, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generaliniam direktoriui Kęstučiui Petrauskiui skirtas papeikimas.Be to, taryba nusprendė neduoti leidimo tolimesniam naujojo projekto "Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas" transliavimui.

Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo psichologas, Vilniaus vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

|Žinia apie tai, kad lig šiol be didesnių avarijų veikęs Lietuvos pilietybės įgijimo mechanizmas, nors ir kartais patepamas, yra ne tik išsiderinęs, bet ir nelegalus, naujienų portaluose praslydo beveik nepastebėta. O juk 2006-ųjų lapkričio 13-oji ne tik naujosios, bet ir senosios kartos emigrantams tapo savotišku Rubikonu, anksčiau ar vėliau priversiančiu apsispręsti, ar jie sutinka Lietuvoje tapti svetimšaliais.

Trys šioje konferencijoje aptariami visuomenės gyvenimo reiškiniai – verslas, žiniasklaida ir politika – pastaruoju metu išgyvena skirtingus raidos etapus. Verslas – bent jau didysis – veržliai ir užtikrintai žengia į priekį. Žiniasklaida – sudėjus pliusus ir minusus – iš esmės stovi vietoje: vienur ją ištiko nuosmukis ir stagnacija, kitur matyti pažangos požymių.

Su “Panoramos” ir “Savaitės” vedėja Rita Miliūtė kalbėjomės apie žurnalistinį objektyvumą, politikų elgesį su žiniasklaida bei kuo stiprus ir silpnas nacionalinis transliuotojas. “Geležine ledi” vadinama žurnalistė “Omni laikui” neišdavė, kuo geležis padeda žurnalistikoje, tačiau paaiškino, kodėl norėtų dirbti už kadro. “Kai dirbi už kadro, nereikia grimuotis”, - sako Rita Miliūtė. Apie principų turėjimą ir žurnalistinį objektyvumą Pradžioje pateiksiu banalų klausimą.