Tokia smulkmena – skandalais apsivėlusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vicedirektoriaus teisminio puolimo prieš žurnalistus nepastebėjo ne tik stambūs privatūs interneto portalai bei privati naujienų agentūra. Visuomenės informuoti apie bylinėjimąsi bei jo rezultatą – atmestas Dariaus Jurgelevičiaus pretenzijas – nesiteikė ir visuomeninis transliuotojas.
Privačioms žiniasklaidos priemonėms galėjo rastis tiesiog įdomesnių jų požiūriu temų (pvz., - kuo lietuviški pomidorai skiriasi nuo lenkiškų) – biznis yra biznis. Lietuvos radijas ir televizija valgo ir klesti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tad ir nemanau, kad savo pastabomis nusižengsiu kokiai nors etikai.
Žinomas žurnalistas Romas Sakadolskis įvykio aktualumą jau apibūdino. „Jei teismas priimtų kitokį sprendimą, būtų sensacija. Tačiau vien tai, kad toks teismas įvyko, yra blogai. Šis žmogus (D.Jurgelevičius) priklauso valdžios struktūroms, yra antrasis numeris VSD. Jis nepaprastai galingas asmuo. Todėl to, kas vyko šiame teisme, niekada neturėjo įvykti, toks ieškinys niekada neturėjo pasiekti teismo. Tai, deja, silpnoji mūsų demokratijos vieta“, - „Lietuvos žinioms” tvirtino žurnalistas R.Sakadolskis.
Kiekvieną kartą, kai jėgos struktūros atstovas, už kurio stovi valstybė, kad ir privačia tvarka kelia bylą žurnalistui, jis sukuria vadinamąjį šaldytuvo efektą. Taip perduodama žinia visai žurnalistų bendruomenei: jei nenorite pakliūti į panašią padėtį, venkite mūsų. Tai yra savicenzūros pasiūlymas. JAV dabar taip niekada nedaroma. Jei pareigūnas nori teistis, jei pažeista jo garbė ir orumas, jis pasitraukia iš valstybės tarnybos ir tik tada gali elgtis kaip nori", - akcentavo R.Sakadolskis minėtam dienraščiui.
Mūsų nacionalinis radijas ir televizija į tokias smulkmenas, kaip matome, nesikiša. Gal ir gerai. Mat sunku pasakyti, koks dabar būtų to įsikišimo pobūdis. Aukščiausius šalies asmenis savo asmeniniuose baliuose vaišinantis „Siauras” vargu ar rūpinasi informacijos, pasiekiančios visuomenę, kokybe. Tai jis aiškiai pademonstravo po to, kai buvo demaskuotas mėginęs „sudirbti” Darių Kuolį, pakišdamas LRT tarybai visai ne tą reportažą, kuris buvo aptariamas dabar jau buvusio autoriaus laidoje. Kaip jis reagavo pagautas už rankos? „Tas, kurį aš mačiau, yra geras. Jie sako, kad kalbėta ne apie tą. Tegu tada ieško kito“, - „ironiškai” atkirto išdidusis eterio vilkas. Suprask – tu, Kuoly, kaltas, jau vien todėl, kad aš nenoriu tavęs matyti bei girdėti – koks skirtumas, ką ir apie ką ten kalbėjai? Turiu tikslą ir jo sieksiu. Laidos iš tinklelio neišmesiu, jei ten kažkoks Milaknis taip nori. Tiesiog ją ves kitas žmogus. Tarybos, pirmininkai ir visi nepatenkintieji statomi prieš faktą ir taškas.
Yra tik vienas klausimas – kas kitas? Ką dar reikia LRT eteryje „susiaurinti“? Pabandykim paspėlioti. Nemanau, kad tai bus vienas toks TV forumas, kuriame net ir laidos formatą galima pakeisti, jei tik reikia padėti ginant mundurą kokiam KGB rezervininkui. Ko teismuose negali padaryti rezervininkų padėjėjai, kaip matome, padaro talentingi eterio vadybininkai. Jei mūsų „Eurovizijos misijų“ organizatorių komanda būtų tokia pat tvirta, ryžtinga ir beatodairiška, gal geriau sektųsi ir ten. Kol kas „siaurovizijos“ projektas žengia kur kas tvirtesniais žingsniais. Matyt – į didelį tikslą. Neklauskit į kokį – ne jūsų reikalas. Tik tai tegali sekti iš jau minėto LRT šefo pasisakymo bei pusiau anoniminio „LRT administracijos“ pareiškimo, kuriame, apeinant pagrindinį – neįtikusio autoriaus „išcenzūravimo“ – klausimą, reikalaujama, kad V. Milaknis atsiprašytų cenzorių.
Tokiomis aplinkybėmis LRT tarybą, ko gero, derėtų paleisti, kad netrukdytų sėkmingai generuoti „siaurovizinių“ vizijų. Nebent jos formuotojai dar nebūtų įbauginti potencialių reikalavimų atsiprašyti. Žinant pagrindinių „deleguotojų“ Seimo ir prezidentūros būklę – nuotaika ne kokia. Gal vertėtų pagalvoti apie pilietinių organizacijų įtakos LRT tarybos formavimo procesui stiprinimą ir depolitizavimą?
