Trečiadienį Vilniaus miesto III-iasis apylinkės teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas D. J. bylinėjosi su žurnalistais dėl neva pažemintos garbės bei orumo, ir atmetė jo ieškinį. Nutarta, kad atsakovų veiksmai nepažeidė ieškovo, kaip viešojo asmens, teisių.
Skaitant nutartį dalyvavo ne tik žurnalistų būrys, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai. Piliečių Santalkai atstovaujantys Darius Kuolys, gen. Jonas Kronkaitis, Romas Sakadolskis, „Fronto bičiulių“ narė, buvusi politinė kalinė Nijolė Sadūnaitė, kunigas Robertas Grigas. Visuomenininkai piktinosi mėginimais varžyti spaudos laisvę ir sakė visiškai remiantys žurnalistų, atskleidusių skandalingus procesus VSD bei Lietuvos politikoje, poziciją.
Buvęs žurnalo „Ekstra“ redaktorių Valdas Vasiliauskas ir žurnalistas Rimantas Varnauskas teisme dalyvavo kaip tretieji asmenys. Patį žurnalą, dėl neva klaidingos informacijos paskelbimo, pareigūnas apskundė dar birželį. Ieškovas prašė paneigti ne tik straipsniuose skelbiamą informaciją, bet ir komentaruose reiškiamą nuomonę. Be to, D. J. norėjo, kad jam būtų priteista 100 tūkst. litų už esą patirtą moralinę žalą.
Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovo advokatai, tiek patys žurnalistai ne kartą stebėjosi – kodėl D. J. neginčijo Seimo oficialiai patvirtintų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadų. Jie teigia, kad publikacijos atkartoja tai, ką galima rasti minėtose išvadose, o taip pat paskelbtoje tyrimo medžiagoje esančių pareigūnų liudijimų.
Išsamiai šie liudijimai buvo aprašyti bei analizuoti ir portale „Balsas.lt“. Be to, spauda ne kartą citavo minimo pareigūno raginimus „neišknaisioti po kaulus“, t. y. – per daug nieko netirti - iškart po saugumiečio Vytauto Pociūno mįslingos žūties Breste (Baltarusija). Našlė Liudvika Pociūnienė taip pat dalyvavo skaitant nutartį.
Parlamentinio tyrimo išvados buvo VSD vadovybei itin nepalankios, o departamento direktorius Arvydas Pocius turėjo atsistatydinti, nepaisant ilgalaikės prezidento bei premjero paramos.
Nors D. J. teigia, kad žurnalistų publikacijos jį ne tik įskaudino, bet ir gali pakenkti jo karjerai, jis sėkmingai tebedirba VSD vadovo pavaduotoju.
Iš pradžių D. J. minėtą sumą ketino prisiteisti iš UAB „Ekstra“ žurnalo. Tačiau nei V. Vasiliauskas, nei R. Varnauskas šioje įmonėje nebedirba, o UAB „Ekstra“ žurnalas teismui pranešė, kad žurnalistai rašydami straipsnius rėmėsi tik savo informacija ir tik patys gali pagrįsti savo teiginius.
Spauda apie D. J. rašė ir jį patį citavo dar gerokai anksčiau. 1987 m. tuomečio laikraščio „Komjaunimo tiesa“ (1987 09 02) rubrikoje „Laikas ir tavo pozicija“ buvo kone kasdien smerkiami pirmojo viešo antisovietinio mitingo, vykusio prie A.Mickevičiaus paminklo, dalyviai.
Šios rubrikos straipsnyje „Atkirtis“ paskelbtas Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto Teisės fakulteto studentas D. J. laiškas: „Noriu ir aš pasidalyti mintimis apie rugpjūčio 23-osios sueigą. Demonstracija - pati didžiausia veidmainystė. Tai Vakarų masinės informacijos priemonių darbas. Tačiau pagrindinis šios akcijos tikslas - apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką ir vieną jos pusių - viešumą. Vakaruose tikėjosi, jog vadinamieji „kovotojai už Lietuvos laisvę“ susidurs su milicijos kordonais, juos areštuos, gal nuteis. Šito nebuvo! Niekas nelaikė už rankų žmonių, jų nevaikė, nekišo į milicijos mašinas. To tikrai nesitikėjo Vakarų masinės informacijos reporteriai. Kur tai matyta, kad Tarybų Sąjungoje vyktų antitarybinė akcija? Manom, tokios mintys užplūdo juos, kai jie pamatė visa tai.
Bet dar labiau jie nuliūdo, kai paaiškėjo - liaudis nepritaria Vakarų pakalikų kalboms. Tai liudijo ir negausus susirinkusiųjų skaičius.
Taigi viešumo politika, kuri dabar yra mūsų gyvenimo kasdienybė, įrodė savo privalumus ir jėgą“.
