valdas vasiliauskas

 Buvusių parlamentarų „tvarkiečių“ Kęsto Komskio ir Valdo Vasiliausko bylą dėl piketo prie Generalinės prokuratūros prokuroro Irmanto Mikelionio namų nagrinėjantis teismas susidūrė su netikėta kliūtimi – advokatas Jonas Ivoška atsisakė dalyvauti procese dėl savo pilietinių įsitikinimų. „Teisinio nihilizmo farse atsisakau dalyvauti“, – teismo posėdyje pirmadienį pareiškė V.Vasiliausko advokatas. Kaltinamajam jo gynėjo pareiškimas atrodė visiškai netikėtas.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvę parlamentarai „tvarkiečiai“ Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas bus teisiami dėl piketo prie Generalinės prokuratūros prokuroro Irmanto Mikelionio namų. Abiem politikams pareikšti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininko pavaduotojas Petras Gražulis pirmadienį pranešė pasitraukiantis iš „tvarkiečių“ frakcijos seniūno pareigų Seime. „Aš padariau pareiškimą, kad traukiuosi iš frakcijos seniūnų, lieku frakcijos eiliniu nariu“, - žurnalistams sakė P.Gražulis. Jis teigė tokį sprendimą priėmęs dėl „gana žemų“ partijos reitingų.

Seimo nariai Valdas Vasiliauskas ir Povilas Gylys pranešė nekandidatuosiantys į Seimą su „Tvarka ir teisingumu“. „Taip, nekandidatuosiu“, - BNS pirmadienį sakė V.Vasiliauskas. „Tiesiog nepavyko tas kraujo perpylimas ir pasijutau svetimkūniu. Vis tiek partija yra senas organizmas, seni ryšiai ir mano bandymai kažką pakeisti nelabai reikalingi buvo“, - pridūrė politikas. P.Gylys BNS taip pat patvirtino, jog Seimo rinkimuose su „tvarkiečiais“ nedalyvaus.

Baudžiamąjį kodeksą norima papildyti nauju straipsniu, numatančiu atsakomybę už manipuliacijas profesionalių sporto varžybų eiga ar rezultatais. Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Baudžiamojo kodekso papildymo projektui. Už jį balsavo 43 Seimo nariai, keturi susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Seimas prisipažinusių buvusių sovietų saugumo KGB bendradarbių slaptumą linkęs saugoti 75 metus. Šią savaitę po svarstymo pritarta tokiam įstatymo pataisos projektui. Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl įstatymo pataisos dar liko vienas balsavimas.

 Profesinės etikos reikalavimus pažeidusiems leidiniams dar teks palaukti galimybės mokėti mažesnius mokesčius. Ministrų kabinetas pirmadienį atidėjo sprendimą pataisyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, nustatant 9 proc. PVM tarifą leidiniams, kurie neatitinka profesinės etikos. Kultūros ministerija įpareigota dar kartą svarstyti šias pataisas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai po pusantrų metų pertraukos ketina grįžti prie svarstymo dėl žvalgybos institucijų veiklos parlamentinės kontrolės griežtinimo: iniciatorių teigimu, susiklosčiusi geopolitinė situacija skubina steigti Seimo žvalgybos inspektorių įstaigą, rašo „Lietuvos žinios“. 2013-ųjų birželį parlamentarai po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma steigti visiškai naują kontrolės instituciją – Seimo žvalgybos inspektorių įst...

Paprašytas pakomentuoti situaciją, atsiradusią po neskundžiamo Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Seimo narės Neringos Venckienės, Drąsos kelio frakcijos Seime narys Valdas Vasiliauskas radijui “Laisvoji banga” tvirtino, jog jo vis dėlto neįtikino argumentai, kuriais remiantis buvo padarytas sprendimas dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo. V.Vasiliauskas.

Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos atstovas Valdas Vasiliauskas siūlo keisti Baudžiamajame kodekse numatytą formuluotę, pagal kurią skiriama bausmė už raginimą pažeisti Lietuvos suverenitetą. Pagal parlamentaro įregistruotą pataisą, už tokius raginimus būtų baudžiama ir tuo atveju, jei jie nebūtų vieši. Taip pat būtų baudžiama ne vien už raginimą suverenitetą pažeisti smurtu, bet ir bet kokiu neteisėtu būdu.

 Seimas antradienį atmetė siūlymą griežtinti bausmes už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Už atitinkamas Baudžiamojo kodekso pataisas, kurias buvo pateikę "Drąsos kelio" frakcijos atstovai Valdas Vasiliauskas ir Neringa Venckienė, po svarstymo balsavo 30 Seimo narių, prieš buvo 6, susilaikė 37 parlamentarai. Vėliau buvo nuspręsta projektą iš viso atmesti.

Seimo narys Valdas Vasiliauskas spaudos konferenciją pradėjo nuo priminimo, kad netrukus laukia rugsėjo 1-sios šventė, tačiau mokyklos suole nebus vienos mergaitės – Deimantės Kedytės: „Todėl natūraliai keliame klausimą, ar dar gyva Garliavos mergaitė?“ Parlamentaras Povilas Gylys paaiškino, kad „Drąsos kelias“ nutarė kreiptis į vešumą po vienos publikacijos, kurioje buvo pranešta, kad Laimutė Stankūnaitė su dukryte buvo išvežtos gyventi į užsienį.

 Teisėsaugos pareigūnams per du mėnesius, kai buvo paskelbta paieška, nepavyko aptikti Seimo narės Neringos Venckienės buvimo vietos. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė ketvirtadienį BNS sakė, kad prokuratūra išsiuntė tarptautinius pagalbos prašymus į užsienio valstybes – taip siekiama gauti informaciją apie ieškomos Seimo narės N. Venckienės buvimo vietą. Į kokias valstybes jie išsiųsti, neatskleidžiama. Atsakymai į šiuos prašymus dar negauti.

Dėl parlamentarės Neringos Venckienės paieškos parengti du teisinės pagalbos prašymai, sako generalinis prokuroras Darius Valys. „Kaip jau informuota, vyksta įtariamosios N.Venkienės paieška, ir prokurorė yra parengusi du teisinės pagalbos prašymus užsienio valstybėms, kurie šiuo metu verčiami į užsienio kalbą“, – Seime žurnalistams sakė D.Valys.

 "Drąsos kelio" partijos frakcijos Seime atstovai siūlo įstatymų pataisas, kurios leistų piketus rengti arčiau valstybės institucijų, o daugiau žmonių piketuoti be leidimo. Atitinkamos Susirinkimų, Teismų bei kitų įstatymų pataisos įregistruotos Povilo Gylio ir šiuo metu policijos ieškomos "Drąsos kelio" frakcijos seniūnės Neringos Venckienės vardu. Šiuo metu įstatymai numato, kad apie rengiamą piketą nereikia pranešti savivaldybei, jei jame dalyvauja ne daugiau kaip 15 žmonių.

Lietuvoje sklinda prieštaringos žinios apie N. Venckienės buvimo vietą. Nors buvusios teisėjos N. Venckienės artimieji neužsimena apie išvykimą, Lietuvoje pradėjo sklisti nepatikrinta informacija apie jos išvykimą iš Lietuvos. „Tai yra šeimos reikalas ir mes frakcijoje sutarėme to nekomentuoti“, – antradienį portalui balsas.

„Tai yra šeimos reikalas ir mes frakcijoje sutarėme to nekomentuoti“, – antradienį portalui balsas.lt sakė „Drąsos kelio“ (DK) frakcijos Seime atstovas Valdas Vasiliauskas, komentuodamas žiniasklaidos paskelbėtą informaciją, jog Seimo narė, šios partijos vėliava Neringa Venckienė nesilanko posėdžiuose ir su niekuo nekontaktuoja. Balsas.lt primena, kad Seimas N. Venckienės teisinę neliečiamybę panaikino lygiai prieš dvi savaites.

Seimo opozicinių partijų politikai nepritaria valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijai atstovaujančių parlamentarių Irenos Šiaulienės ir Rimantės Šalaševičiūtės sumanymui keisti Baudžiamąjį kodeksą ir kriminalizuoti bet kokį informacijos apie uždarų teismų posėdžių arba ikiteisminio tyrimo medžaigos paviešinimą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, Seimo narė Agnė Bilotaitė tikisi, kad Seimas nepritars šiam projektui.

Nors daugelis Seimo narių šiuo metu atostogauja, „Drąsos kelio“ frakcijos nariai nerimsta: vienas pirmųjų Seimo darbų šiemet – laikinosios komisijos dėl DK lyderės Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo sudarymas, todėl jie surengė spaudos konferenciją, kurios metu bandė įrodyti, kad naikinti buvusios teisėjos naliečiamybės negalima.

Seime antradienį įsiplieskusi krizė apėmė ne tik valdančiuosius. Ji išprovokavo žodžių mūšį ir opozicijos gretose. Tėvynės sąjungai-Lietuvis krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujantis Seimo naryts Naglis Puteikis teigia, kad vilkinti klausimą dėl Darbo partijos (DP) atstovų Viktoro Uspaskicho, Vitalijos Vonžutaitės ir Vytauto Gapšio padeda dalies „Drąsos kelio“ frakcijos užimta pozicija.

Laikinas ramybės jausmas – taip apibūdino dabartinę savijautą Aleksandras Ūsas, kurio sūnus prieš keletą dienų buvo išteisintas garsiojoje pedofilijos byloje. Tačiau teisėsaugos atstovų dar laukia kitas iššūkis – įrodyti arba paneigti, kad Andrius Ūsas buvo nužudytas. Kaip vertinate bylos, kurios vieninteliu kaltinamuoju buvo jūsų sūnus A. Ūsas, baigtį? – Balsas.lt pasiteiravo Aleksandro Ūso. Kokie gali būti vertinimai? Viskas baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis.

Parlamentarė Neringa Venckienė dar kartą pabrėžė, kad nepaisant visuomenę ir ją pačią nuvylusio teismo sprendimo išteisinti vienintelį kaltinamąjį pedofilijos byloje Andrių Ūsą, nerimas dėl mažametės mergaitės saugumo neišsisklaidė.

Trys mėnesiai, daugiausiai – pusę metų. Tokią prognozę, po kiek laiko Seime subyrės „Drąsos kelio“ frakcija, dar po Seimo rinkimų pirmojo turo išsakė politologas Algis Krupavičius. Prisipažinsiu, šį Kauno technologijos universiteto (KTU) Sociologijos katedros profesorių itin dažnai kalbinu, kai reikia komentaro politinėmis temomis.

Nors dėl Seimo rinkimų teisėtumo į Konstitucinį Teismą kreipiasi ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas, šiandien naujojo Seimo nariams įteikiami tautos atstovų pažymėjimai. Prieš Seimo narių pažymėjimų įteikimą Seimo konferencijų salėje tvyrojo pakankamai linksma atmosfera. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau gaus išsvajotąją vietą Seime, kiti – laidė pokštus apie tai, kad visa tai humoras ir kam reikėjo atvykti atsiimti neįsigaliosiančio pažymėjimo.

Nesėkmingą „Drąsos kelio“ pasirodymą antrajame rinkimų ture lėmė dvi priežastys – mažas rinkėjų aktyvumas ir senųjų, „biudžetinių“, partijų susivienijimas prieš šią partiją, sako „Drąsos kelio“ rinkimų štabo vadovas Valdas Vasiliauskas. „Pirma priežastis (nesėkmingo „Drąsos kelio“ pasirodymo, – ELTA) – mažas rinkėjų aktyvumas, kuris dėsningas antrame ture, dalyvavo apie 30 proc.

Antrasis rinkimų turas ne už kalnų ir politikai nesėdi rankų sudėję, kad tik palenktų kuo didesnį rinkėjų skaičių į savo pusę. Po pirmojo rinkimų turo varžybose dėl mandatų dalyvauja septynios partijos: Darbo partija (DP), Lietuvos socialdemokratai (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis (LS), Tvarka ir teisingumas (TT), “Drąsos kelias" (DK) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA). Vienmandatėse apygardose politikų dar laukia 68 mandatai, dėl kurių ar...

Valstybė neturi jokios prasmės, netgi jokios teisės egzistuoti, jei jos piliečiams – čia gimusiems ir augusiems žmonėms – lengviau ir saugiau išgyventi einasi svečiose šalyse, nei toje, kurios pasą jie dar tebeturi. Žinoma, kalbu apie Lietuvą, tėvynę mūsų... Po to, kai Ekspertai.

Jau dabar aiškūs 73 politikai, kurie patenka į naująjį – 2012-2016 metų Seimą. Tarp būsimo Seimo parlamentarų - nemažai naujų veidų, tačiau iš Seimo nesitraukia ir daugelis politikos veteranų. Darbo partija (DP) daugiamandatėje apygardoje gavo daugiausiai mandatų – net 17. Antroji pagal mandatų skaičių – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gaunanti 15 mandatų.

Partijos „Drąsos kelias“ štabo vadovas Valdas Vasiliauskas teigia, kad rinkimų rezultatus vertina patenkinamai, nors partijos lyderė Neringa Venckienė yra maksimalistė ir siekė kur kas geresnių rezultatų. Jo manymu, nuo pat rinkimų įstatymo ir politinių partijų finansavimo pataisų, kurios atribojo galimybę gauti paramą iš skaidraus verslo, „Drąsos kelias“ liko faktiškai be finansų ir jų galimybės buvo nelygios. Tuo tarpu, jis akcentavo, kad demokratija remiasi lygiomis galimybėmis.

Partijos nepaliaujamai ruošiasi rinkimams ir nekantrauja sulaukti kuo didesnio rinkėjų palaikymo. Vienos rinkimų rezultatų kukliai lauks savo būstinėse, kitos – restoranuose, viešbučiuose, baruose. Balsas.lt aiškinosi, kur šio sekmadienio vakarą praleis politinės jėgos, į kurias dabar krypsta visų akys.

Politinė partija „Drąsos kelias“ nutarė pristatyti savo programą, jos tikslus ir svarbiausius darbus. Specialiai tam surengtoje spaudos konferencijoje dalyvių sąraše atsidūrė ir niekaip prokurorų į apklausą neprisikviečiama programos rengimo grupės vadovė Neringa Venckienė. (Papildyta 11.45 val.) Pasiteiravus apie finansavimą, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad „Drąsos kelias“ yra nebiudžetinė partija: „Esame remiami tik mumis tikinčių žmonių aukų, kurių viena gali siekti 39 litus.

Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimas baudžiamojoje byloje nuteisti Žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių yra bene antras didžiausias išpuolis prieš laisvą žodį Lietuvos žurnalistikos istorijoje po „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo. Skirtumas tas, kad tuomet su žurnalistu susidorojo nusikaltėliai, o dabar – teisės sargai.

Liepos 2 d. Seime turėjo vykti Seimo nario Sauliaus Stomos ir grupės visuomenininkų spaudos konferencija, kurioje būtų pristatytas „Lietuvos sąrašas“ ir jo tikslai. Tačiau Seimo Ryšių su visuomene skyrius šeštadienį pranešė atšaukiantis leidimą, atsižvelgdamas į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino nuomonę bei galimą Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą. Rinkimų įstatymo 54 str.

Dienraščio „Lietuvos žinios“ vyriausiojo redaktoriaus Valdo Vasiliausko atleidimą gaubia paslaptis. Kaip praneša BNS, dienraštį valdanti „Achemos grupė“ teigia, kad redaktoriaus atleidimas paremtas verslo logika ir neigia kaltinimus neva toks įsakymas gautas iš prezidentūros. Tokie kaltinimai, neva prezidentė nurodė atleisti V. Vasiliauską, paskleisti ketvirtadienį prie prezidentūros surengtoje protesto akcijoje.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Kaune, įvyks Audronės Girdzijauskaitės knygos „Nutolę balsai: portretų metmenys. Prisiminimai, esė“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė, žurnalistas, teatro kritikas Valdas Vasiliauskas, aktorius Sigitas Šidlauskas. Menotyrininkė ir eseistė dr. Audronė Girdzijauskaitė knygoje dalijasi prisiminimais apie žmones, sutiktus gyvenimo kelyje įvairiomis aplinkybėmis, tai – aktoriai, dailininkai, rašytojai ar šiaip pakeleiviai.

Tiesioginė diskusijų laida „Sąmokslo teorija“ atsinaujinusi grįžta į BTV eterį. Laidos vedėjas Arnas Klivečka žada toliau laikytis svarbiausio principo – kalbėti apie tai, kas aktualiausia žmonėms. Po pertraukos į televiziją grįžtantis A.Klivečka nusiteikęs ryžtingai: Lietuvoje dar apstu neteisybės, apie kurią būtina kalbėti ir užduoti klausimus, į kuriuos galbūt ne visi nori atsakyti.

Šiandien, spalio 29-ąją, išplatintame pranešime spaudai apie šių metų spalio 26 dieną rodytos LNK laidos „Kakadu“ reportažus Lietuvos televizijos (LTV) direktorius Rimvydas Paleckis sako: „Rafinuotai geltonas šmeižtas, pajuokaujant“. Komercinė televizija LNK bulvarinėje laidoje „Kakadu“ (prodiuseris Saulius Bartkus) šių metų spalio 26 dieną, pasak R. Paleckio, paskleidė apie Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) gandus ir paskalas.

MIRNYJ- skamba grėsmingai, kaip rusų povandeninio atominio laivo, ledlaužio ar karinės bazės tolimoje šiaurėje pavadinimas. Nors kaip būdinga sovietinei naujakalbei, žodžio prasmė yra priešinga (iš rusų kalbos išvertus reikštų "taikusis"), be to, tai yra nepriklausomos Lietuvos prokuratūros veterano pavardė. Anatolij Mirnyj, baigęs Charkovo juridinį institutą, nuo 1974 metų - Jonavos prokuratūros tardytojas, nuo 1984 metų - Šiaulių miesto vyriausiasis prokuroras.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išplatintoje informacijoje teigiama, kad „Lietuvos žinių“ redaktorius Valdas Vasiliauskas pažeidė žurnalisto etiką.

Vaclovo Sakalausko (g. 1938 01 30 Gargžduose) palikimas LŽ skaitytojams jau ne naujiena - didelio atgarsio sulaukė jo dokumentų, išverstų iš rusų kalbos, ištraukos, skirtos Valdui Adamkui. Kas tas V.Sakalauskas? Tai tikrai ne pilkos biografijos žmogus: 1962 11 04 - j.ltn. 1964 12 14 - ltn. 1968 02 21 - vyr.ltn. Čia būtina prie karinių laipsnių santrumpų pridurti dar tris raides: KGB.

Visoje Lietuvoje išgarsėjęs ir ne kartą už seksualinį nepilnamečių išnaudojimą teistas kaunietis Ervydas Čekanavičius toliau šokdina žiniasklaidą ir dievagojasi esąs nekaltas, tačiau pasibaigus posėdžiui pačiame Vilniaus centre žurnalistų vėl buvęs užkluptas mažamečio berniuko draugijoje. Išvydęs žurnalistus pedofilas pasislėpė sostinės centro daugiabučių kiemuose. Reikalauja 1,5 mln.

Sklando vis garsesnės kalbos apie teisėjų klaną, jo tarpusavio nesutarimus. Stokodama viešumo trečioji mūsų šalies valdžia pati griauna savo įvaizdį. O gal jis tyčia griaunamas? „Pamintas teisingumas. Klanas. Komunistų partija. Kagėbistai. Varnas varnui akies nekerta“, – taip ir panašiai pastaruoju metu apibūdinami teismai ir teisėjai.

Neseniai žiniasklaida pranešė, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas nusprendė atlikti  diplomatinių atstovybių  užsienyje valstybinį auditą.  Taip nutarta Užsienio reikalų komitetui nagrinėjant audito, atlikto Lietuvos ambasadoje Londone,  išvadas. Puse lūpų buvo užsimenama, neva ambasada, kai jai dar vadovavo dabartinis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, nepagrįstai išleido šimtus tūkstančių litų, skirtų reprezentacijai, neįformino dalies pirkimų ir panašiai.

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT), dejuojantis dėl didžiulio skaičiaus bylų, dirba tuščiai nagrinėdamas nebeegzistuojančias bylas. Ar toks teismas reikalingas? Šią savaitę LAT vėl apsijuokė. Viena informacinių agentūrų ketvirtadienį išplatino informaciją, grėsmingai pavadintą „Lietuvos žinioms“ nepavyko panaikinti 188 tūkstančių litų turto arešto“. Ji neva liudija apie finansines dienraščio problemas. O iš tiesų ši žinutė tik parodo, kad teisėjai nagrinėjo bylą, kurios neturėjo.

Operacija, kurios tikslas buvo sunaikinti "Lietuvos žinias" ir sukompromituoti dienraščio autorius, išsikvėpė. Nors čia nesunkiai galėjai įžvelgti vienos krašto slaptosios tarnybos šešėlį, kodėl jis priminė senas KGB grimasas? Metas mėtyti akmenis, metas juos rinkti.

Matyt, atsitiktinumas, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse gavau šį savotišką pasveikinimą. Šiaip ar taip, išsipildė mano sena svajonė - pamatyti Anonimo veidą. Tas Anonimas lydi mane dvidešimt metų. Ypač suaktyvėdavo, kai paliesdavau KGB temą. Matyt, dar vienas atsitiktinumas. To Anonimo repertuaras labai skurdus. Anksčiau šmeiždavo, kad buvau Kultūros ministerijos partijos ar komjaunimo sekretorius.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Laureatė gautą apdovanojimą paaukos vienuolynui, kuriam priklauso, remontuoti. Laisvės premija, prieš kelerius metus įsteigta Los Andželo (JAV) lietuvių bendruomenės pirmininko daktaro Rimtauto Marcinkevičiaus, vakar Seimo Konstitucijos salėje įteikta nenuilstančiai kovotojai už žmogaus laisvę ir teises seseriai Nijolei Sadūnaitei. Premija buvusiai disidentei buvo skirta dar vasario pradžioje, tačiau ji dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti jos atsiimti į Čikagą.

Šalies prezidentas Valdas Adamkus, antradienį Seime skaitydamas paskutinį savo metinį pranešimą, neslėpė nusivylimo demokratijos ir pilietinės visuomenės padėtimi Lietuvoje, piktinosi ir tais, kurie anot jo, nedorai elgiasi juodindami savo valstybę, tiek tais, kas visas problemas suverčia aplinkybėms. Pasak V. Adamkaus, politikai privalo prisiimti atsakomybę už susidariusią padėtį. Kritikos jis pažėrė tiek buvusiai Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybei, tiek dabartinei valdančiajai koalicijai.