Lietuvos apeliacinis teismas (LAT), dejuojantis dėl didžiulio skaičiaus bylų, dirba tuščiai nagrinėdamas nebeegzistuojančias bylas. Ar toks teismas reikalingas? Šią savaitę LAT vėl apsijuokė.
Viena informacinių agentūrų ketvirtadienį išplatino informaciją, grėsmingai pavadintą „Lietuvos žinioms“ nepavyko panaikinti 188 tūkstančių litų turto arešto“. Ji neva liudija apie finansines dienraščio problemas. O iš tiesų ši žinutė tik parodo, kad teisėjai nagrinėjo bylą, kurios neturėjo.
“Lietuvos žinios“ iš tikrųjų sprendė finansinį ginčą su UAB „Diena Media Print“, anksčiau spausdinusia dienraštį. Šios bendrovės prašymu Vilniaus apygardos teismas 2009 metų kovo 13 dienos nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo „Lietuvos žinioms“ priklausančias lėšas. Nesutikdamos su šiuo sprendimu „Lietuvos žinios“ kreipėsi su apeliaciniu skundu į LAT, kad areštas būtų panaikintas.
Per tą laiką, kol LAT ėmėsi nagrinėti bylą, dienraštis gegužės 11-ąją ir gegužės 13-ąją pasirašė taikos sutartis su UAB „Diena Media Print“ ir konfliktą išsprendė, o Vilniaus apygardos teismas civilines bylas nutraukė.
Praėjus šešiolikai dienų, kai buvo pasirašyta taikos sutartis ir jau įsiteisėjęs apygardos teismo sprendimas, LAT ėmėsi nagrinėti nebeegzistuojančią bylą. Teisėjai Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Vigintas Višinskis buvo negailestingi. Jie paliko nebeegzistuojantį turto areštą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o „Lietuvos žinių“ pateikti įrodymai esą nesudaro pagrindo ją naikinti. Toje pačioje nutartyje teismas išsakė savo nuomonę ir dėl finansinės „Lietuvos žinių“ padėties, kuri, pasak trijų teisėjų, pagrindžia laikraščio lėšų arešto būtinumą.
Apeliacinio teismo teisėjai nebūtų tuščiai posėdžiavę ir priėmę nutartį nebeegzistuojančioje byloje, jei būtų išsireikalavę bylą iš apygardos teismo, kaip tai nurodo teismo procesiniai dokumentai. Gavę ją teisėjai būtų pamatę, kad šalys susitaikė, o byla nutraukta.
Tačiau Apeliacinis teismas ne tik priėmė teisiškai absurdišką ir negaliojantį sprendimą, bet ir per spaudos atstovę paskelbė apie nutartį informacinei agentūrai, o šios pranešimą išplatino keli interneto portalai.
Apeliacinio teismo dėmesys nebeegzistuojančiai civilinei bylai gali būti paaiškintas tuo, kad šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas - Artūras Driukas, apie kurį „Lietuvos žinios“ ne kartą rašė kritinius straipsnius, analizavo jo priimtus skandalingus teismo sprendimus. Ne mažiau kritiškai „Lietuvos žinios“ vertina ir LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės, Teisėjų tarybos vadovės Laimos Garnelienės kompetenciją bei veiklą.
O bylą nagrinėję D.Gasiūnienė ir V.Višinskis apskritai turėjo nuo jos nusišalinti. „Lietuvos žinios“ atskleidė skandalingą faktą - į LAT A.Driuko vadovaujamą Civilinių bylų skyrių skiriama jo giminaitė teisėja D.Gasiūnienė. Tokį viduramžišką nepotizmą toleruoja ir prezidentas Valdas Adamkus, ir jam patarinėjanti Teisėjų taryba.
Dar dažniau teisėjas V.Višinskis buvo minimas kritikuojant Antstolių įstatymą rengusius asmenis „Lietuvos žiniose“ ir „Ekstroje“, kai šiam žurnalui vadovavo dabartinis UAB „Lietuvos žinios“ generalinis direktorius Valdas Vasiliauskas. Ir „Ekstra“, ir „Lietuvos žinios“ nesyk yra suabejojusios nepriekaištinga V.Višinskio reputacija, nes šis teisėjas apsimelavo prezidentui V.Adamkui.
Patys to nenorėdami A.Driuko vadovaujamo skyriaus teisėjai D.Gasiūnienė ir V.Višinskis viešai patvirtino, kad bylas nagrinėja nekompetentingai, o jų priimami sprendimai - šališki.
Rūta Skatikaitė
