Paprašytas pakomentuoti situaciją, atsiradusią po neskundžiamo Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Seimo narės Neringos Venckienės, Drąsos kelio frakcijos Seime narys Valdas Vasiliauskas radijui “Laisvoji banga” tvirtino, jog jo vis dėlto neįtikino argumentai, kuriais remiantis buvo padarytas sprendimas dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
V.Vasiliauskas. Jeigu paprastas žmogus turi vieną ar dvi pravaikštas, jis iškarto metamas iš darbo, o šiuo atveju buvo praleisti 64 posėdžiai ir 25 teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiai. Visa ši istorija atkertama nuo pagrindinės istorijos. Viskas priklauso nuo požiūrio, kada prasidėjo ši istorija: ar 2012 m. balandžio 8 dieną, kuomet N. Venckienė dingo iš Lietuvos, ir kai gegužės 9 dieną buvo paskelbta jos paieška, ar vis dėlto istorija prasidėjo nuo 2008 m., kai buvo paduotas pirmas pareiškimas policijai dėl pedofilijos bylos.
“Laisvoji banga”. Vis dėlto ši istorija, kurią vertino Konstitucinis Teismas, prasidėjo tuomet, kai N. Venckienė davė priesaiką Seime. Seimo narys davęs priesaiką, turi vykdyti tam tikrus įsipareigojimus.
V.Vasiliauskas. Taip. Neringai Venckienei pareikšti net 6 baudžiamosios atsakomybės kaltinimai. Baudžiamosios atsakomybės, be N. Venckienės teismas nenagrinėja, nes jos nėra, o štai konstitucinio teismo atsakomybę nagrinėja be jos pačios. Tai vadinasi yra du teisingumai Lietuvoje? Bet kurios atsakomybes, ar tai būtų baudžiamoji, ar administracinė, ar konstitucinė, prioritetas yra žmogaus teisių apsauga, kad žmogus galėtų apsiginti. Ir šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės teismas nenagrinėja, nors yra labai rimti kaltinimai ir net 6, o štai konstitucinę atsakomybę nagrinėja ir negana to, kai kurie konstitucinio teismo profesoriai garsiai paaiškina, kad N. Venckienė žinojo apie bylos nagrinėjimą, nes visa tai yra paskelbta viešai. Tačiau valstybės vardu yra paskelbta tarptautinė paieška. Vadinasi valstybės vardu pareikšta, kad neaišku, kur yra N. Venckienė. Lietuva ratifikavo Europos pagrindinių teisių ir laisvių konvenciją, kuri nurodo, kad bylų nagrinėjimas neįmanomas be antros pusės. N. Venckienės bylos nagrinėjimas buvo šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Mano manymu ši pozicija yra principinė ir aš nuo jos nesitrauksiu.
LB. Kaip, Jūsų požiūriu, klostysis padėtis Seime po Konstitucinio Teismo sprendimo?
V.Vasiliauskas. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija jokių derybų ir konsultacijų su kitom frakcijomis nevedė ir neveda. Čia nėra jokių sandėrių. Pirmasis balsavimas, dėl Seimo narės N. Venckienės imuniteto panaikino, vyko natūraliai. Jėgos pasiskirstės ir tas pasiskirtymas nepakito iki šiol, ir manau, kad nesikeis. Tai buvo 80 balsų, kurie pasisakė už imuniteto panaikinimą. Manau panašios tendencijos išliks ir šį kartą, bet kadangi bus slaptas balsavimas tikėtina, kad balsai gali pasislinkti į vieną ar į kitą pusę.
LB. Jūs nesate Drąsos kelio partijos narys?
V.Vasiliauskas. Ne. Mūsų visi 5 frakcijos nariai išskyrus Joną Varkalką nėra partijos nariai.
LB. Ar buvo koks šios partijos suvažiavimas?
V.Vasiliauskas. Pirmininkas yra Jonas Varkala ir jie veikia Kaune. Mūsų niekas nekvietė į jokį suvažiavimą.
LB. Kitaip tariant Drąsos kelio partija ir Drąsos kelio frakcija Seime yra du skirtingi dalykai?
V.Vasiliauskas. Galima pasakyti ir taip, nes viso šito jungiamoji jungtis buvo N. Venckienė, kuri yra šios partijos iniciatorė, o kai jos nebeliko, bendravimas tapo gana formalus.
LB. Jokių įsipareigojimų tai politinei jėgai neturite?
V.Vasiliauskas. Mes turime įspareigojimus savo rinkėjams.
LB. Tai šiuo atveju Jums ir Jūsų kolegoms nėra svarbu ar apskritai egzistuoja Drąsos kelio partija?
V.Vasiliauskas. Mums svarbi yra N. Venckienė, kaip asmuo ir kaip mūsų frakcijos, judėjimo „vėliava”.
LB. Jūs pasisakote dėl N. Venckienės tik kaip asmens, kaip Seimo narės, kaip savo frakcijos seniūnės?
V.Vasiliauskas. Mes pasisakomė kaip dėl politikės, kuri gynė tam tikrą tiesą, kuri gynė Garliavos tiesą ir kurios ji negalėjo apginti Lietuvoje, todėl buvo priversta pasitraukti iš jos.
Radijas „Laisvoji banga“
