Parlamentarė Neringa Venckienė dar kartą pabrėžė, kad nepaisant visuomenę ir ją pačią nuvylusio teismo sprendimo išteisinti vienintelį kaltinamąjį pedofilijos byloje Andrių Ūsą, nerimas dėl mažametės mergaitės saugumo neišsisklaidė.
Apie tai nuspręsta priminti per specialiai surengtą spaudos konferenciją „Iškreipta tiesa pedofilijos byloje vadovavęsis teismas išteisino pagrindinį įtariamąjį nusikaltimu“. Spaudos konferencijoje dalyvauti panoro Neringa Venckienė, Audronė Skučienė, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas ir Vytautas Antanas Matulevičius.
(Papildyta 11.45 val.)
Valdas Vasiliauskas pridūrė, kad pedofilijos byloms neturi būti taikomas senaties terminas: „Būtinai teiksime įstatymų pataisas. Įstatymų leidėjus A. Cinino sprendimas turėtų paskatinti peržiūrėti šalyje galiojančią teisinę bazę. Kito kelio nematome, nes tokį sprendimą galima vertinti kaip precedentą.“
N. Venckienė savo ruožtu pridūrė, kad teisėjo teiginiai esą D. Kedys padarė didžiausią žalą mergaitei yra visiškai nepagrįsti. „Brolis nusprendė nufilmuoti mergaitę, nes niekas jo nesiklausė, kai buvo einama teisiniu keliu. Pasaulio teismų praktikoje tokia filmuota medžiaga yra vertinama kaip įrodymas. Tačiau Lietuvoje, deja, tas negalioja“, – pabrėžė N. Venckienė.
Anot jos, teisėjai išbraukė iš nuosprendžio daug apklausose figūravusių svarbių detalių: „Apie tai, kad A. Ūsas nupirko L. Stankūnaitei prabangų automobilį – nebeliko nė žodžio. Galima pateikti dar daugiau tokių pavyzdžių.“
Galimybės kreiptis į Strasbūro teismą N. Venckienė kol kas nemato: „Teoriškai viskas sudėliota taip, kad net neturiu teisės kreiptis pagalbos į Europos Teismą. Be to, Lietuvos atstovai Europos Žmogaus Teisių Teisme atstovauja L. Stankūnaitei, o ne nukentėjusiai mergaitei.“
(Papildyta 11.30 val.)
V. Vasiliauskas teigė, kad, susipažinęs su byla, jis buvo nemaloniai nustebintas žemo teisėjų kolegijos „lygio“. „Susidarė toks įspūdis, kad teisėjai nagrinėjo eilinę bylą. Ji priminė Irmos Jurgelevičiūtės bylą, kuri palyginus su pedofilijos istorija buvo visiškai niekas. Teismo nutartis man priminė silpnai parašyta recenziją. Sunku suvokti, kad tokie žmonės gali dirbti su tokiomis bylomis“, – piktinosi V. Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad šioje byloje buvo teisiamas A. Ūsas, tačiau galiausiai kaltas liko D. Kedys: „Gal teisėjas A. Cininas, mėgstantis teisti menininkus, šįkart taip pat pažvelgė į pedofilijos bylą iš kažkokios visiems sunkiai suvokiamos meninės pusės. Po teismo nuosprendžio klausimų iškilo daugiau nei gauta atsakymų. Lietuvoje teisingumas eilinį kartą nebuvo įvykdytas. Buvo suduotas didelis smūgis Lietuvos teismų ir prokuratūros prestižui.“
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad skelbiant nuosprendį buvo užsiminta, jog A. Ūsas vis dėlto buvo nužudytas. „Ši informacija buvo paskelbta pirmą kartą byloje. Todėl viskas turi tik prasidėti, o ne būti užglaistyta“, – pabrėžė V. Vasiliauskas.
(Papildyta 11.15 val.)
Vytautas Antanas Matulevičius sakė, kad praėjusį penktadienį priimtas teismo sprendimas dėl A. Ūso reabilitavimo po mirties sukėlė tikrą sumaištį visuomenėje.
„Turime pavyzdžių, kai analogiškose bylose skiriamos įkalinimo bausmės. Vienas veikėjas gavo 9,5 metų įkalinimo bausmę, nes tvirkino sugyventinės mažametę dukrą. Tąkart bausmė priimta remiantis vien mažametės mergaitės parodymais. Ar jums ši situacija nėra kažkur girdėta?“, – klausė V. A. Matulevičius.
Tokie nuosprendžiai, anot jo, būdavo priimti paprastiems piliečiams: „Tačiau mes susidūrėme su tokia byla, kurioje figūravo „svarbūs“ asmenys. Apmaudu, kad įstatymai žmonėms traktuojami skirtingai.“
Neringa Venckienė pridūrė, kad toks teismo sprendimas yra melas prieš visus Lietuvos žmones: „Buvo dedamos didelės pastangos, kad ta byla būtų nugesinta. Akivaizdu, kad tą pavyko padaryti. Bylą nagrinėjęs teismas paskelbė, kad mergaitės atmintis buvo ištrinta. Kas leido tą padaryti? Teisėjas Audrius Cininas? Vaikas, nepabaigus pedofilijos bylos, buvo paimtas prievarta ir tada ištrinta jos atmintis.“
Anot jos, teisėjas A. Cininas nebuvo gerai susipažinęs su byla. „Jis teigė, kad mergaitė apklausta keturis kartus, nors iš tikrųjų tai buvo padaryta penkis. Teisėjas užsipuolė mano velionį brolį Drąsių Kedį, kurį apkaltino padarius vaikui didžiausią žalą. A. Cininas teigė, kad visą dėmesį skyrė vaizdo įrašams, tačiau perduodant bylą į ją atsižvelgta nebuvo“, – pabrėžė N. Venckienė.
Buvusi teisėja pridūrė, kad ekspertai nustatė, jog mergaitė neturi polinkio fantazuoti, tačiau į tai teismas taip pat neatsižvelgė. Prokurorai net 95 proc. savo pajėgų skyrė tam, kad viskas būtų nutildyta.
Žalą padarė D. Kedys?
Balsas.lt primena, kad lapkričio 30 dieną Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutarė tenkinti valstybės kaltintojo ir gynybos prašymą išteisinti kaltinamąjį Andrių Ūsą. Teismas nustatė, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis įgyta 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugpjūčio mėnesiais jos tėvo namuose, įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimo metu.
Teismui perduota nagrinėti tik nedidelė dalis kaltinimų A. Ūsui ir kitiems asmenims bei versijų, kurios buvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu ir pripažintos nepagrįstomis dar 2010-02-26 prokuroro nutarimu. A. Ūsas buvo kaltinamas tuo, kad L. Stankūnaitės bute Kaune, M. Gimbutienės gatvėje, nuo 2006 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio mėn. tvirkino vaiką, laižydamas jį apsinuoginusį bei prašydamas jį patį laižyti.
Teismo įsitikinimas A. Ūso nekaltumu pagrįstas teisinančiais įrodymais – paties A. Ūso, jo šeimos narių, L. Stankūnaitės, jos šeimos narių, liudytojų E. Bertašiūtės, R. Andrulevičiūtės, E. Bugarytės, V. Naruševičienės, O. Naruševičiūtės parodymais, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lankė nukentėjusioji, auklėtojų liudijimais, nukentėjusiosios apklausos analize, telefonų išklotinių analize ir kitais duomenimis.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. Ūsas bute, esančiame Kaune, M. Gimbutienės g., esant jame vaikui ir jo motinai, lankėsi ne daugiau kaip 2 ar 3 kartus, praleido ten trumpą laiką ir jokių tvirkinimo veiksmų neatliko. D. Kedžio darytas vaizdo įrašas pripažintas neteisėtai gautu įrodymu, padarytu pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose įtvirtintą vaiko teisę į garbę, orumą ir asmens atvaizdą.
Vieninteliu nukentėjusiosios D. Kedytės parodymų apie jos tariamą prievartavimą ir tvirkinimo šaltiniu ir vienintele realia jos seksualine patirtimi pripažinta patirtis, įgyta nuo 2008 m. lapkričio – 2009 m. rugpjūčio mėnesiais jos tėvo namuose, įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimo metu. Liudytojų D. Kedžio, V. A. Kedžio, L. Kedienės, N. Venckienės, O. Girdauskienės, D. Degutienės parodymai atmesti, nes pagrįsti vien nepatikimais masyvios įtaigos D. Kedžio namuose suformuotais vaiko parodymais.
Liudytojos L. Bloznelytės (Plėšnienės) parodymai apie ypatingas žymes ant kaltinamojo lytinių organų nevertinti, nes jos nurodytos aplinkybės yra už A. Ūsui pateiktų kaltinimo ribų. A. Ūsas nebuvo kaltinamas apsinuoginimu prieš nepilnametę ir lytinių organų jai demonstravimu. Todėl, pagal kaltinimų prasmę, vaikas negalėjo matyti A. Ūso lytinių organų.
Tyrimo poligrafu duomenys nevertinti, nes gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Nei BPK, nei kitas įstatymas nenumato tokio tyrimo veiksmo, t. y. tyrimo poligrafu. Be to, tyrimo duomenys prieštaringi, ne specialisto gali būti interpretuojami tiek kaip teisinantys, tiek kaip kaltinantys.
Šių duomenų interpretacijos specialistas nepateikė, nes neturi reikiamos kvalifikacijos. Prokuroro prašymas inicijuoti ikiteisminį tyrimą pranešant apie V. A. Kedžio, L. Bloznelytės (Plėšnienės), O. Girdauskienės galimai padarytus nusikaltimus atmestas motyvuojant, kad informacijos pateikimas prokurorui apie nagrinėjamos bylos procese padarytas veikas, turinčias nusikaltimo požymių (BPK 257 straipsnis), yra beprasmis, nes pats prokuroras dalyvavo procese ir dėl to privalo pagal BPK 169 straipsnį pradėti ikiteisminį tyrimą, jei nustato nusikalstamos veikos požymius. Byla nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio paskelbimo truko 4 metus ir 1 dieną. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
Ar įtikino?
Neringos Venckienės viešas laiškas:
„Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Valinskienės ir Ovidijaus Ramanausko, 2012-11-30 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį pedofilijos byloje. Po ketverius metus vilkinto ikiteisminio tyrimo, po nukentėjusiosios mažametės tėvo, mano brolio Drąsiaus Kedžio nužudymo, po to, kai auka, nepasibaigus pedofilijos bylai, grąžinama į kaltinamojo pedofilija aplinką, manęs jau niekas nestebina. Nustebino tik teismo nuosprendžio turinys, kuriame analizuojama mano brolio, bet ne kaltinamojo pedofilija A.Ūso kaltė.
Nustebino visiškai netirti ir neanalizuoti kaltinamojo aplinkos prieštaringi parodymai, daug kartų cituojamos psichologės Ilonos Čėsnienės, niekada nemačiusios mažametės, išvados. Labiausiai nustebino beveik visą nuosprendžio turinį sudaranti mažametės tėvo darytų vaizdo įrašų analizė ir neva tėvo vaikui daroma įtaiga ir jo mokymas.
Teisme nei prokuroras, nei teisėjai net nebandė aiškintis, kodėl L.Stankūnaitė keitė parodymus, kodėl jos parodymai nesutampa su jos tėvų, kaltinamojo parodymais. Teisėjai nuosprendyje remiasi ir daugybę kartų kartoja I.Čėsnienės išvadą, bet nesiremia kitomis psichologų išvadomis, kurios patvirtina mažametės parodymų teisingumą. Nuosprendyje nepaminėta, kad I.Čėsnienę rekomendavo A.Ūso iškviesta į apklausą psichologė N.Grigutytė.
I.Čėsnienė, teikianti mokamas paslaugas (4 tomas b.l.66), šioje byloje sutiko jas suteikti nemokamai (?). Nesiremiama byloje esančia 2009-04-23 – 05-25 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-18 (1 t., b.l. 75-78) išvada, kurioje atliekant nurodytą ekspertizę mažametė nukentėjusioji išsakė detales apie byloje nagrinėjamą įvykį ir įtariamojo veiksmus, kurios iš esmės sutampa su jos parodymais duotais ankstesnių apklausų metu (atliktų specialiame apklausos kambaryje), kurių metu, atsakydama į klausimus mažametė nukentėjusioji pasakė, jog „mane laižo Ūsas“, „laižo liežuviu“, „laižė daug kartų“, (mergaitės anatominiame piešinyje pažymi ausį, burną, kaktą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, kojas), „laižė šikną“, „tuo metu buvo mama ir aš, ir buvo Andrius, tai buvo diena“, Andrius „raudonas“, „storu pilvu“, jis „prašė, kad laižyčiau“ (vyro anatominiame piešinėlyje pažymi krūtinę, lytinius organus, kojas) ir pasako, jog „vaikams taip daryti negalima“.
Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog Kedytei psichikos sutrikimas nekonstatuojamas. Padidintas polinkis fantazuoti ir nevalingai supainioti realius įvykius su vaizduotės produkcija tiriamajai nenustatytas. Nestebėta padidinto įtaigumo požymių, tačiau tiriamoji yra paklusni, linkusi vykdyti emociškai reikšmingų žmonių reikalavimus, prašymus. Tiriamajai nebūdingos tokios individualios psichologinės savybės, kurios trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) bei duoti apie tai parodymus.
Šio ekspertizės akto išvadoje konstatuojama, jog Kedytė, atsižvelgiant į jos amžių, išsivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichinę būseną, gali teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vieta, jo dalyviai ir jų veiksmai, įvykio seka) ir duoti apie tai parodymus. Kedytei nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Šiame ekspertizės akte nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie D. Kedžio daromą poveikį nukentėjusiajai ar jos parodymams.
Nesiremiama 2009-12-01 specialistės S. Lesinskienės atlikta mažametės parodymų analize, kurioje konstatuojama, jog mergaitės nurodomi jos atžvilgiu atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai gali būti paremti realiu jos pačios patyrimu. Parodymus mergaitė duoda įsitempusi, jos nerimastingumas ženkliai padidėja, kai yra klausiama apie galimai buvusius su seksualine veikla susijusius dalykus, ji vengia ir nenoriai prisimena jai nemalonius nutikusius dalykus, nedrąsiai apie tai kalba, arba greit supyksta, nueina, gulasi, slepiasi.
Galimai įvykusios seksualinės prievartos patyrimo apibūdinimų pagrindinės detalės, į tvirkinamo pobūdžio, ne pagal amžių ankstyvą jos įtraukimą į seksualinę veiklą išlieka vienodos ir tos pačios visuose mergaitės pasakojimuose ir parodymuose, tiek filmuojant tėvui namuose vaizdo kamera, tiek apklausų metu. Namų aplinkoje mergaitė lengviau pasakoja apie jos patirtus dalykus, apklausų metu, bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, mergaitė labiau drovisi, jai sunkiau kalbėti, tai natūralu.
Nei žodžiu neužsiminta nuosprendyje apie 2009-09-07 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą, kuriame nurodyta, kad mažametės atžvilgiu jos filmavimo metu nebuvo naudojamas nei psichologinis, nei fizinis smurtas. Mažametė nebuvo savo tėvo įžeidinėjama, nebuvo su ja grubiai elgiamasi, nenustatyti piktnaudžiavimo ar išnaudojimo požymiai. D.Kedys klausinėdamas savo dukros ir tai nufilmuodamas veikė siekdamas apsaugoti dukros interesus. Nuosprendyje nurodyta, kad liudytojų Neringos Venckienės,
Drąsiaus Kedžio parodymai nėra objektyvūs ir jų turinys akivaizdžiai nulemtas ne vaiko žodžių perpasakojimu, o neapykantos vaiko motinai L.Stankūnaitei siekio keršyti. Į tai atsakydama nuosprendį surašiusiai trijulei, pacituosiu į mano el. paštą atsiųstus nežinomo autoriaus žodžius: „Įdomūs dalykai. Gan pasiturinčiai gyvenančių teisininkų šeima nutaria save sužlugdyti.
Matyt, iš gero gyvenimo. Ir sukurpia pedofilijos skandalą. Kedys, didžiausias šios bylos kaltininkas, susilaužo kojas, susidaužo save kaip obuolį ir netyčia gerdamas degtinę, užkanda žolytės lapu - ir paspringsta. Sveikas, sportuojantis, nepėsčias vyrukas paskelbiamas narkomanu. Kuris jau čia narkomanas pasistato namus, važinėja brangiu automobiliu? Venckienei nuplaukia doktorantūros studijos.
Moraliai ir fiziškai sužlugdoma senelių šeima. Keisti žmonės. Ar ne? Gydytoja, profesorė, mokslininkė, šešių vaikų motina taip pat nutaria, kad jos gyvenimas per daug geras ir monotoniškas, todėl nutaria eiti liudyti galimai pedofilo Ūso byloje. Nesitenkindama gerai apmokamu darbu, puikia šeima, stažuotėmis užsienyje, veliasi į nešvarią bylą, tiesiog pageidaudama, kad ją taip pat sunaikintų kaip gydytoją ir kaip žmogų. Tai čia kas: savižudžiai ar žmonės, dar nepraradę žmogiškosios sąžinės ir dvasinio orumo. (Pamąstymui).“
