Vaclovo Sakalausko (g. 1938 01 30 Gargžduose) palikimas LŽ skaitytojams jau ne naujiena - didelio atgarsio sulaukė jo dokumentų, išverstų iš rusų kalbos, ištraukos, skirtos Valdui Adamkui. Kas tas V.Sakalauskas? Tai tikrai ne pilkos biografijos žmogus:
1962 11 04 - j.ltn.
1964 12 14 - ltn.
1968 02 21 - vyr.ltn.
Čia būtina prie karinių laipsnių santrumpų pridurti dar tris raides: KGB. Baigęs (1961) Vilniaus universitetą, po keturių mėnesių slaptų kursų paskiriamas LSSR KGB 2 valdybos 2 skyriaus 1 poskyrio jaunesniuoju operįgaliotiniu ir tais pačiais metais siunčiamas į Bulgarijoje vykstančią universiadą.
1962 metais pervedamas į LSSR KGB 2 valdybos 2 skyriaus 2 poskyrį, (jaun. operįgaliotinis). 1962-1964 - LSSR KGB 2 valdyba 1 skyrius 2 poskyris, operįgaliotinis. 1962-1969 - Mokslo ir technikos informacijos ir propagandos institutas. 1963 - VDR, sporto delegacija.
1964 - mokykla Nr. 204 - ryškus biografijos posūkis. Po šios KGB mokyklos 1964-1964 - LSSR KGB 2 valdyba 1 skyrius 1 poskyris, operįgaliotinis, 1964-1965 - LSSR KGB 2 valdyba 4 poskyris, operįgaliotinis. 1965 04 20-1969 11 17 - LSSR KGB 2 valdyba 4 skyrius, operįgaliotinis. Išleistas į atsargą "dėl negalimo tolesnio panaudojimo". Galėtų būti karjeros katastrofa, bet greičiausiai - "legendos" kūrimas, nes toliau, tik trumpai pagal instrukciją pasėdėjus namuose šiltose vietose, vyrauja komandiruotės ir darbas užsienyje, apie ką svajojo visi sovietų funkcionieriai.
1965 - KPSS (matyt, partiniai mokslai), 1965 - Prancūzija, komandiruotė, 1967 - Kanada, komandiruotė, EKSPO-67, 1969-1970 - LSSR Užsienio reikalų ministerija (URM), pirmasis sekretorius, 1969 - Jugoslavija, komandiruotė, 1970-1977 - Lietuvos draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis pirmininko pavaduotojas, 1970 - Suomija, 1972 - Danija, komandiruotė, 1973 - kruizas po Baltijos jūrą, grupės vadovas, 1974 - Danija, komandiruotė, 1975 - Jugoslavija, komandiruotė, 1976 - JAV. 1977-1980 - Sovietų draugystės draugijų Ugandoje pirmininkas, 1981-1982 - LKP CK užsienio ryšių skyriaus instruktorius.
Ir štai - 1982-1986 - SSSR pasiuntinybės Vašingtone JAV pirmasis sekretorius. Tai V.Sakalausko karjeros viršūnė, kurios Sovietų Sąjungos užsienio ambasadose nepasiekė nė vienas lietuvis. Kaip profesionalus patyręs čekistas, V.Sakalauskas užmezgė Amerikos lietuvių bendruomenėje platų agentūros tinklą. Tačiau priešingai nei žvalgybininkai, kurie savo susitikimus įformindavo agentūriniuose pranešimuose, kuriuose agentai buvo įslaptinti slapyvardžiais ir kurie niekad negalėjo tapti oficialiais dokumentais, SSSR pirmasis sekretorius V.Sakalauskas savo agentūrą nurodydavo tikraisiais vardais ir surinktą informaciją pateikdavo dienoraščio forma. "Dienoraštis", nors ir su žyma "slaptai", virsdavo oficialiu dokumentu, kurio keturios kopijos būdavo siunčiamas į Maskvą ir Vilnių, jį gaudavo Lietuvos KGB, LKP CK užsienio skyrius ir URM. Lietuvos SSR nomenklatūrai buvo puikiai žinomos visos Valdo Adamkaus ir kitų išeivių mintys, užrašytos V.Sakalausko.
Kilo problema, kaip pavadinti išeivius, kurie savo noru, niekieno neverčiami sistemingai bendradarbiavo su Sovietų Sąjungos ambasada ir dalijosi su ja informacija? "Stukačiais" (bildukais, skundikais)? Gyventojų genocido ir rezistencijos centro specialistai, taip pat Aleksandro Solženycino kūrybos tyrinėtojai linkę manyti, kad "stukačiais" (bildukais) vis dėlto vadinti KGB slapti agentai. Todėl šiuo atveju labiau tiktų neutralesnė sistemingo informatoriaus ar Sovietų Sąjungos ambasados nuolatinio šaltinio sąvoka.
SSSR pasiuntinybė JAV,
Vašingtonas
Slaptai. 4 egz.
1984 m. vasario 20 d.
Iš V.I.Sakalausko dienoraščio
Užrašytas pokalbis
Su firmos "International travel consultant" prezidentu Algiu GRIGU
1984 m. sausio 11 d.
Susitikau su Algiu Grigu Čikagoje jo iniciatyva. A.Grigas norėjo išsiaiškinti klausimus, susijusius su kultūros darbuotojų turistinės grupės išvyka į Lietuvos SSR (...).
Emigracijos sluoksniuose A.Grigas žinomas kaip operos dainininkas, aktyviai dalyvaujantis Amerikos lietuvių muzikiniame gyvenime. Jis gerai pažįstamas su daugeliu emigracijos kultūros veikėjų, tarp kurių yra ir buvusių sovietinių piliečių.
Kai kurie A.Grigo pasisakymai apie tokius "veikėjus" gali būti įdomūs.
A.Grigas gerai pažįstamas su Aloyzu Jurgučiu, kuris 1974 m., būdamas turistinėje kelionėje Jugoslavijoje, pabėgo į Italiją, o iš ten išvyko nuolatos gyventi į JAV. Emigracijoje A.Jurgutis žinomas kaip kompozitorius.
Pagal A.Grigo žodžius, A.Jurgutis šiuo metu yra apimtas depresijos ir labai daug geria. Prieš Naujuosius metus jis grįžo į Čikagą iš Los Andželo, kur gyveno mažiau nei metus (galutinai susikompromitavo vietinių lietuvių akyse) ir dirbo vargoninku lietuviškoje bažnyčioje. Čikagoje vietos gyventojų buvo sutiktas be ypatingo entuziazmo, nes, kaip sakė A.Grigas, reakcionierių lyderiai vėl pradės rinkliavas, kad "palaikytų kompozitoriaus aktyvią kūrybinę veiklą".
Savo moralinį nuopuolį ir polinkį alkoholiui A.Jurgutis aiškina išgyvenimais dėl šeimos, kuri iki šiol neatvyko į JAV (š. m. sausio 17 d. A.Jurgutis paskambino man iš Čikagos ir pareikalavo, kad jo žmonai ir dukroms būtų leista išvykti į JAV).
Pažįstamas A.Grigas ir su buvusiu Kauno teatro režisieriumi Jonu Jurašu, taip pat su jo žmona Aušra Sluckaite-Jurašiene, kurie iš SSSR išvyko su Izraelio viza ir jau dešimtmetį gyvena JAV. Pasak A.Grigo, jų pirmieji gyvenimo metai Amerikoje susiklostė gana sėkmingai. A.Jurašienė gavo gerai apmokamą darbą radijo stotyje "Laisvoji Europa", o J.Jurašui buvo pasiūlyta pastatyti du spektaklius Niujorko teatruose. Tačiau tuo J.Jurašo sėkmė ir baigėsi. Tiesa, praėjusiais metais už surinktus lietuvių emigracijos pinigus J.Jurašas išvyko į Japoniją, kur pastatė A.Čechovo "Tris seseris", bet spektaklis, A.Grigo žiniomis, buvo pastatytas provincijos teatre ir pasisekimo nesulaukė.
Tarp savo draugų jis vis dažniau kritikuoja Amerikos kultūrinį gyvenimą. Jo nuomone, amerikiečiai nesupranta tikrojo meno ir šioje visuomenėje menininkams gyventi nuobodu.
Pokalbiuose su vietos lietuviais J.Jurašas pasakoja apie tai, kad "Kaune jis turėjo teatrą, artistus ir buvo kam kurti, o Amerikoje jis neturi nieko".
Praėjusių metų liepą A.Grigas per vadinamąsias pasaulio lietuvių dienas susipažino su pas gimines iš Vilniaus atvykusiu Vladu Maželiu, kuris prisistatė kaip žymus Lietuvos SSR pianistas.
A.Grigas pasakė, kad emigrantų sluoksniuose kalbama, jog V.Maželis kreipėsi į JAV imigracijos tarnybą su prašymu leisti jam pasilikti Amerikoje. Šiuos gandus per pokalbį patvirtino ir kalbėjęs su juo A.Jurgutis.
(V.Maželis iš tikrųjų yra JAV pagal giminių iškvietimą nuo 1983 m. gegužės 12 d. Nors jo buvimo JAV terminas baigėsi 1983 m. rugpjucio 20 d., jis iki šiol negrįžo į SSSR ir apie savo naują gyvenamąją vietą konsuliniam skyriui nepranešė.)
Pirmasis sekretorius
V.I. Sakalauskas (parašas)
SSSR pasiuntinybė JAV, Vašingtonas
Slaptai, 4 egz.
1984 m. vasario 20 d.
Iš V.I.Sakalausko dienoraščio
Užrašytas pokalbis
Su JAV penktojo regiono gamtos apsaugos agentūros administratoriumi ir šios žinybos užsienio ryšių komisijos pirmininku Valdu ADAMKUMI
1984 m. sausio 11 d.
(...) Grįžęs į Čikagą V.Adamkus paprašė susitikimo aptarti klausimų, susijusių su jo viešnage SSSR.
Susitikimas įvyko mano vizito į Čikagą metu.
(...) Toliau V.Adamkus papasakojo apie padėtį JAV emigracijos sluoksniuose, kuriuose jis gerai žinomas ir yra pelnęs jų didelį autoritetą. V.Adamkus pažymėjo, kad jau seniai vyksta JAV Valstybės departamento ir lietuvių emigracijos derybos dėl vadinamosios Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone personalo išplėtimo. Konkrečiai kalbama apie tai, kad padėti vadinamajam Lietuvos reikalų patikėtiniui S.Bačkiui iš Italijos būtų nukreiptas Stasys Lozoraitis, šiuo metu einantis Lietuvos reikalų patikėtinio Vatikane pareigas.
Iš esmės Valstybės departamento sutikimas šiuo klausimu neva jau gautas. Apie tai V.Adamkui papasakojo pats S.Lozoraitis, kuris "kaip paslaptį" atskleidė mano pašnekovui, kad po metų, o galbūt ir anksčiau S.Bačkis išeis "į pensiją", o jo vietą užims jis, S.Lozoraitis.
Tokios "Lietuvos pasiuntinybės vadovybės" Vašingtone permainos visiškai atitinka lietuvių reakcionierių interesus, nes jie seniai ieško "diplomatinės Lietuvos tarnybos" JAV aktyvizacijos kelių. Dar daugiau, 1983 m. gruodį Italijoje mirus vadinamajam Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje šefui Stasiui Lozoraičiui vyresniajam, emigracijos sluoksniuose sustiprėjo kalbos, jog šią pareigybę drauge užims "Lietuvos reikalų patikėtinis" Vašingtone, kad sustiprintų jo autoritetą Baltuosiuose rūmuose.
Toliau V.Adamkus papasakojo apie kai kurias antitarybines akcijas, planuojamas baltų organizacijų Los Andžele per Olimpines žaidynes. V.Adamkaus žodžiais, šių renginių iniciatorė yra "Amerikos baltų laisvės lyga" ("Baltic American Freedom Leaque"), kurios štabas yra Los Andžele. Šios reakcingos organizacijos pirmininkas Antanas Mažeika neseniai buvo atvykęs į Čikagą susitikti su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovais. Susitikimo metu jis papasakojo, kas padaryta ruošiant šiuos antitarybinius renginius. Jis bandė išsiaiškinti, kokios talkos gali sulaukti iš kitų emigracijos organizacijų.
Antitarybinėms akcijoms rengti sudarytas specialus komitetas, į kurio sudėtį be A.Mažeikos įeina Juozas Kojelis (Baltuosiuose rūmuose dirbančio Lino Kojelio tėvas), Simas Kudirka, Vladas Šakalys, Valdis Pavlovskis, Avo Piirsildas, Saulė Damušis ir kiti antitarybininkai.
Jau išnuomota didelė patalpa pagrindinės Olimpinių žaidynių arenos kaimynystėje, kur įsikurs "organizacinio komiteto" štabas ir per Olimpines žaidynes bus eksponuojamos parodos, demonstruojami kino filmai, vyks kiti antitarybiniai renginiai. Organizacinio komiteto narių vienas svarbiausių keliamų uždavinių - pritraukti į šiuos renginius kuo daugiau sportininkų ir turistų iš Pabaltijo respublikų.
V.Adamkui žinoma, kad "organizacinio komiteto" nariai jau dabar sudarinėja kandidatų iš Pabaltijo respublikų sportininkų į SSSR olimpinę rinktinę sąrašus, renka medžiagą apie juos. Kada bus žinomos tikslios olimpiečių pavardės, "organizacinis komitetas" paruoš pažymas apie kiekvieną pabaltijietį sportininką ir išsiuntinės Amerikos ir užsienio žurnalistams, kad jie, kaip išsireiškė A.Mažeika, "rašydami apie juos laikraščiuose, nevadintų jų rusais."
Pirmasis sekretorius
V.I. Sakalauskas (parašas)
SSSR pasiuntinybė JAV,
Vašingtonas
Slaptai, 4egz.
1984 m. vasario 20d.
Iš V.I.Sakalausko dienoraščio
Užrašytas pokalbis
Su firmos "Baltic Associat LTD"
prezidentu Gintaru KAROSU
1984 m. sausio 30
Susitikau su G.Karosu, su kuriuo susipažinau anksčiau, Niujorke. Firma "Baltic Associat LTD" verčiasi lietuviškų suvenyrų gamyba ir prekyba. G.Karosui firmos reikalais tenka dažnai būti lietuviškose kolonijose įvairiuose JAV miestuose, taip pat ir kitose šalyse, todėl jis gerai informuotas apie emigracijos reikalus.
Iš pokalbio su juo įdomūs gali būti šie momentai.
Lietuvių reakcingų JAV ir kitų pasaulio šalių emigracijos organizacijų lyderiai pradėjo aktyvų pasiruošimą rengiant iškilmes, minint 500-ąsias švento Kazimiero, Lietuvos patrono, mirties metines. G.Karosui žinoma, kad svarbiausi renginiai įvyks šių metų kovo 3-4 dienomis Romoje (Italija). Iškilmių organizatoriai, G.Karoso žodžiais, siekia, kad šventė sukeltų didelį visuomeninį atgarsį ir įgautų politinį charakterį. Šiam tikslui "aukščiausio lygio" lietuvių delegacija susitiks su Romos popiežiumi ir gavo jo sutikimą, kas jis laikys mišias Šv. Petro bazilikoje ir kreipsis į susirinkusiuosius pamokslu. Šios mišios bus transliuojamos per Italijos televiziją.
Iškilmių organizatoriai derasi su kitų europietiškų televizijos kompanijų vadovais dėl mišių transliacijos per Euroviziją.
Popiežiaus oficialios delegacijos priėmimas numatytas kovo 3 d.
Visi šie renginiai bus įrašyti į magnetofono juostelę ir per radijo stotis - "Laisvoji Europa", "Amerikos balsas", "Laisvė", Vatikano radijas - bus perduoti į Lietuvos SSR.
Taip pat dirbama ir su vadinamos "didžiosios spaudos žurnalistais", kad iškilmės Romoje būtų deramai atspindėtos pagal organizatorių norus. Sukurta operatorių grupė, į kurią įeina ir mano pašnekovas. Jų užduotis - įrašyti visus renginius Romoje į vaizdo kasetes, viliantis parduoti jas amerikiečių telekompanijoms. (...)
Pirmasis sekretorius
V.I. Sakalauskas (parašas)
SSSR pasiuntinybė JAV,
Vašingtonas
Slaptai, 4 egz.
1984 kovo 19d.
Iš V.I.Sakalausko dienoraščio
Užrašytas pokalbis
Su neutralaus emigracijos laikraščio "Vienybė" redaktoriumi Jonu VALAIČIU
1984 m. kovo 4d.
Susitikimas įvyko mano vizito Niujorke metu.
Iš pokalbio su juo įdomūs gali būti šie momentai.
Šių metų kovo 17 d. Los Andželo viešbutyje "Ambasador" reakcingos emigrantų organizacijos "Baltic American Freedom Leaque" iniciatyva numatyta surengti "politinę konferenciją" tema "Žmogaus teisių pažeidimai Sovietų Sąjungoje".
Kaip pasakė J.Valaitis, jam žinoma, kad šioje konferencijoje su pranešimais apie "žmogaus teisių pažeidimus SSSR" sutiko dalyvauti nemažai amerikiečių oficialios valdžios atstovų, tarp jų Elliott Abrams - valstybės sekretoriaus padėjėjas žmogaus teisių klausimais, Charl S.Gershman - nuolatinis JAV delegacijos atstovas trečiajame komitete prie Jungtinių Tautų Organizacijos, ir Spensetr Oliver - JAV kongreso komisijos, stebinčios kaip užsienio valstybės laikosi pagrindinių Helsinkio Baigiamojo akto nuostatų, pirmininkas.
Konferencijos darbe ruošiasi aktyviai dalyvauti ir pabaltijiečių reakcingų organizacijų lyderiai. Pranešimus ruošiasi skaityti Olgetas Pavlovskis - vadinamosios "Pasaulio laisvų latvių federacijos" pirmininkas, Lembit Savi - vadinamosios "Pasaulio laisvų estų tarybos" pirmininkas ir gerai žinomas savo antitarybinėmis pažiūromis, daugelio antitarybinių knygų autorius, profesorius Vytautas Vardys - Oklahomos universiteto politikos mokslų katedros vedėjas. (...)
Pirmasis sekretorius
V.I.Sakalauskas (parašas)
SSSR pasiuntinybė JAV,
Vašingtonas
Slaptai. 4 egz.
1984 m. birželio 21d.
Iš V.I.Sakalausko dienoraščio
Užrašytas pokalbis
Su JAV penktojo regiono aplinkos apsaugos agentūros administratoriumi ir jo užsienio ryšių komisijos pirmininku Valdu ADAMKUMI
1984 m. gegužės 22d.
(...) Tolesnio pokalbio metu V.Adamkus pasmerkė koalicijos "Uždrausti sovietus" veiklą, kurioje, kaip žinoma, aktyvų vaidmenį atlieka tokios emigracijos organizacijos kaip "Amerikos baltų laisvės lyga" ("The Baltic American Freedom Leaque"), vadovaujama aršaus antitarybininko A.Mažeikos.
(...) Nors sovietų sportininkai neatvyks į Olimpines žaidynes, toliau kalbėjo V.Adamkus, reakcingų baltų ir ukrainiečių emigracijos organizacijų vadovai nutarė tęsti pradėtą antitarybinę kampaniją. Šių metų gegužės pradžioje susirinkę Kanados mieste Toronte latvių, lietuvių, estų ir ukrainiečių bendruomenių lyderiai priėmė sprendimą surengti šių metų liepos pradžioje vadinamąją "Laisvės olimpiadą", į kurios programą, be kitų renginių, įtraukė estafetę maršrutu Torontas-Los Andželas, kuri prasidės šių metų liepos 2 d. ir baigsis rugpjūčio 5 dieną. (...)
Asmeniškai V.Adamkus nepritaria tokiam bėgimui, kuris turės greičiau politinį nei sportinį charakterį, todėl jis neketina dalyvauti jį organizuojant. Apie tai jis tvirtai pareiškė "Laisvės olimpiados" organizacinio komiteto posėdyje š. m. gegužės 12 dieną. Tai jau ne pirmas atvejis, kai V.Adamkus pradeda konfliktą su reakcinės JAV lietuvių emigracijos lyderiais. Jis nurodė savo pasisakymą Klivlendo mieste šių metų vasarį vadinamosios Lietuvos nepriklausomybės dienos proga. Tada vakaro organizatoriai jam priekaištavo, kad jo pranešimas buvo per "minkštas", be reikiamų akcentų apie "okupuotos Lietuvos padėtį", be garsių raginimų ją "išvaduoti" ir t. t. V.Adamkus mano, kad su kraštutiniais reakcionieriais jam nepakeliui, nes jie "atsiliko nuo gyvenimo", sąmoningai nenori matyti to progreso, kurio pasiekė dabartinė Lietuva. Jis - už glaudžius mokslinius, kultūrinius, sportinius emigracijos ir Tarybų Lietuvos ryšius, ir pasiryžęs siekti bendradarbiavimo.
Pirmasis sekretorius
V.I.Sakalauskas (parašas)
SSSR pasiuntinybė JAV,
Vašingtonas
Slaptai. 4 egz.
1984 m. liepos 19d.
Iš V.I.Sakalausko dienoraščio
Užrašytas pokalbis
Su vadinamosios "Lietuvių žurnalistų sąjungos" pirmininku Jurgiu JANUŠAIČIU
1984 m. birželio 28d.
Pokalbyje J.Janušaitis pranešė, kad š. m. birželio 17 d. reakcingų latvių, lietuvių ir estų emigrantų organizacijų vadovai susitikime Čikagoje sudarė 1985 metų vasarą "kruizo" Baltijos jūra priemonių planą. "Kruizo" organizatoriai neslepia, kad tai bus politinis renginys, nukreiptas prieš Sovietų Sąjungą.
Pasak J.Janušaičio, "kruizas" prasidės Helsinkyje ir baigsis Kopenhagoje. Planuojama, kad laivas su "kruizo" dalyviais užsuks į Stokholmą ir Gotlandą. Visuose sustojimų uostuose "kruizo" dalyviai numatę organizuoti antitarybines demonstracijas, spaudos konferencijas, bandyti įteikti Skandinavijos šalių oficialiai valdžiai "memorandumus", raginančius nepripažinti Pabaltijo respublikų" okupacijos" ir t. t.
Kopenhagoje "kruizo" organizatoriai planuoja surengti išeivių iš Pabaltijo respublikų "kongresą" ir organizuoti vadinamojo "Pabaltijo tribunolo" posėdį, kuris turi pasmerkti "žmogaus teisių pažeidimus SSSR". Artimiausiu metu, toliau pasakojo J.Janušaitis, ketinama sukurti organizacinį komitetą. (...)
Pirmasis sekretorius
V.I.Sakalauskas (parašas)
Idealistai ir realistai
Skaitant šiuos šaltojo karo laikų, kai SSSR ir JAV priešprieša buvo pasiekusi apogėjų, dokumentus, pamatai visą kovos už Lietuvos laisvę didybę ir išdavystės menkumą. Kai vieni "budėjo naktyje" - niekad, net beviltiškoje situacijoje nepripažino Lietuvos okupacijos, kiti flirtavo ir net bendradarbiavo su pareigūnais tos valstybės, kurią jų prezidentas, didysis Ronaldas Reaganas buvo paskelbęs "blogio imperija". Idealistai rezistentai ir realistai pragmatikai, pirmuosius viešai pravardžiavę "patriotais idiotais". Kai vieni rengė šv. Kazimiero 500-ųjų mirties metinių didingas iškilmes Vatikane ir Romoje, kiti tyčiojosi "Akiračiuose" - tokio vulgaraus ateizmo net okupuotos Lietuvos "mokslinio ateizmo" profesoriai gėdijosi. Kai vieni rengė laisvės kruizą Baltijos jūra, kiti tuose pačiuose "Akiračiuose" spausdino dezinformaciją, siekiančią sužlugdyti kruizą, įbauginti išeiviją, kad laivą gali paskandinti sovietai. Tai vis sėkmingos KGB operacijos, realizuotos per "Santarą-Šviesą" bei šios federacijos mėnraštį "Akiračiai" ir detaliai aprašytos Lietuvos SSR KGB 1 skyriaus viršininko pulkininko V.Kariniausko ir KGB 5 tarnybos viršininko pulkininko E.Baltino pažymoje "Santara-Šviesa" ir kiti". Be abejo, pažymoje nutylima, kad KGB operacijų prieš Amerikos lietuvius planai buvo sudaromi pagal V.Sakalausko agentūros ir kitų šaltinių informaciją.
V.Sakalauskas karjerą baigė kaip visi čekistai. Šaltajam karui einant į pabaigą, 1986 metais buvo atšauktas į Lietuvą ir paskirtas "Tėviškės" draugijos pirmininku. Taigi niekad neišėjo į atsargą - buvo paskutinis šios KGB priedangos-organizacijos vadovas, iki pat atkurtos nepriklausomybės pasitikdavęs sugrįžtančius į tėvynę tautiečius. Be abejo, pirmenybę teikė savo agentūrai.
Valdas VASILIAUSKAS
