lietuvos kgb

Kai daugiametis kriminalistas Algirdas Matonis buvo apkaltintas dirbęs KGB, jį stojo ginti buvę kolegos. Vienas jų, Stasys N., portalui Balsas.lt sakė, kad daugelis Juridinio fakulteto studentų gaudavo nukreipimą dirbti KGB. „Tai buvo prestižinis, gerai apmokamas darbas Nusikaltimų skyriuje“, – sakė Stasys N. Pasak jo, atlyginimas sovietiniais laikais ten siekė beveik 140 rublių (vidutinė alga siekė 90 rublių). Be to, jaunieji specialistai gaudavo butą.

Apie „Snoro“ turto kilmę ir kai kurių akcininkų veiklą jau senokai sklinda kalbos. Ir ne tik Lietuvoje. Apie tai – LTV „Savaitėje“. Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ po perspėjimo, kad bankui gresia nemokumas. Laikinuoju administratoriumi paskirtas Simonas Freakley. Jo vadovaujami „Krool“ konsultantai prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo reputacijos tyrimą.

Vaclovo Sakalausko (g. 1938 01 30 Gargžduose) palikimas LŽ skaitytojams jau ne naujiena - didelio atgarsio sulaukė jo dokumentų, išverstų iš rusų kalbos, ištraukos, skirtos Valdui Adamkui. Kas tas V.Sakalauskas? Tai tikrai ne pilkos biografijos žmogus: 1962 11 04 - j.ltn. 1964 12 14 - ltn. 1968 02 21 - vyr.ltn. Čia būtina prie karinių laipsnių santrumpų pridurti dar tris raides: KGB.

Šalies specialiosios tarnybos nesunkiai gauna leidimus klausytis pokalbių, o šių veiksmų pagrįstumo, reikalingumo ir galimo piktnaudžiavimo patikrinti negali niekas. „Šypsokitės, mus pastebėjo!“ − taip rusų klasikų Ilfo ir Petrovo romano „Dvylika kėdžių“ personažas Ostapas Benderis perspėjo nuotykių draugą Kisą Vorobjaninovą, norėdamas pasakyti, kad juos seka. Jei Lietuvos piliečiai laikytųsi tokios taisyklės, šypsenos jų veidus turėtų puošti nuolat.

Tai nebus banalus dar vieno pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės vadovo "demaskavimas" - šiuose kraštuose KGB ir giminiškos slaptosios tarnybos kontroliavo visas sritis, taip pat ir opoziciją, totalitarinėse visuomenėse net pasipriešinimo herojai negalėjo išvengti kontaktų su saugumu. Tačiau to nepasakysi apie šios publikacijos herojų, išaugusį ir subrendusį laisvame Vakarų pasaulyje, užėmusį atsakingiausią valdžios postą, visuomet galėjusį rinktis.

Karinio nusikaltėlio Radovano Karadžičiaus suėmimas ir numatomas perdavimas Hagos tribunolui - svarbus įvykis Serbijai ir visai Europai. Lietuvos Vyriausybei tai gera proga priminti apie sovietų nusikaltėlį, vieną pagrindinių Rainių žudynių organizatorių Petrą Raslaną, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Vykstant politiniams mūšiams dėl liustracijos, tyrinėtojai profesionalai toliau siekia atkapstyti sovietų slaptosios tarnybos įsiskverbimo punktyrus, atranda naujų medžiagų, bylojančių apie KGB ir jos sąjungininkų-satelitų  veiklos mastą. Neseniai iš konferencijos Bratislavoje („NKVD/KGB veikla ir bendradarbiavimas su slaptosiomis tarnybomis Vidurio bei Rytų Europoje 1945 – 1989“) grįžusį profesorių Arvydą Anušauską kalbina žurnalistas Tomas Čyvas.

Atsakymą minėtam ponui pateiksiu savo biografijos faktais. Pavyzdžiui, sovietų Kauno KGB vado G. Vaigausko slaptu laišku Kauno komunistų partijos sekretoriui K.Lionginui. Ten minima ne tik mano pavardė, bet net ir cituojama dalis mano antisovietinės kalbos pasakytos tardymo metu.

Tai, jog Rusijos politika, oficialiai skatindama nesidairyti į praeitį, išnaudoja istorines manipuliacijas savo interesams, konfliktų kitose šalyse kurstymui ir propagandai, tapo beveik norma. Po “Balse.lt” pasirodžiusių publikacijų (čia ir čia) šia tema, mintimis panoro pasidalinti Lietuvos istorijos instituto vadovas, prof. Alvydas Nikžentaitis.

Lenkijos internetinėje žiniasklaidoje, Lenkijos dienraštyje “Gazeta Wyborcza” ir Lietuvos savaitraštyje “Veidas” paskelbtas Lietuvos KGB karininkų rezervo sąrašas. Šis sąrašas tikras, sako istorikas Arvydas Anušauskas. Šis sąrašas smarkiai praretintas, jame trūksta mažiausiai 15 pavardžių, sako Seimo narys Skirmantas Pabedinskas. Kokia nauda visuomenei paskelbus minėtą sąrašą? Kita laidos tema: “Gydytojos patarimu nusipirkau tris geležies preparato ampules.

Humanitarinių mokslų daktaras doc. Arvydas Anušauskas pasakoja apie Lietuvos slaptųjų tarnybų istoriją ir kitų valstybių slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Ar yra koks nors esminis skirtumas tarp šnipinėjimo, žvalgybos ir diplomatijos? Be abejo, toks skirtumas egzistuoja, nes kiekvienoje iš šių veiklos sričių informacija kitoje valstybėje renkama skirtingomis priemonėmis ir keliami skirtingi tikslai.