Savo mintis išdėstė pati DK frakcijos seniūnė Neringa Venckienė bei kiti frakcijos nariai Jonas Varkala, Povilas Gylys, Valdas Vasiliauskas, Vytautas Antanas Matulevičius.
V. Vasiliauskas įžangos žodyje piktdžiugiškai atsiprašė politologų, kurie prognozavo, kad DK surinks mažiau nei vieną procentą rinkėjų balsų ir kad DK frakcija tik patekusi į Seimą išsivaikščios.
„Frakcija kaip niekada vieninga ir gerai nusiteikusi“, - tikino jis.
Politikas pradėjo nuo to, kad naujai sena grėsmė – tai prokurorų kreipimasis dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo, o mįslė – prokurorų atkaklumas.
N. Venckienės manymu, svarbiausia aplinkybė, kad generalinis prokuroras Darius Valys, eidamas į Seimą prašyti parlamentarų panaikinti jos imunitetą, neatnešė vaizdo įrašo apie tai, kaip gegužės 17 dieną paimant mergaitę iš jos namų jai buvo ant galvos metama antklodė ir ji buvo per prievartą išnešama, o pačiai N. Venckienei laužiamos rankos.
„Tai, kas vyko viduje, yra slepiama iki šiol. Jei teismo sprendimas teisėtai įvykdytas, dėl kokių priežasčių slepiamas įrašas? Jei pasitikėčiau teismais, tai sutikčiau dėl neliečiamybės panaikinimo. Bet aš, kaip ir 90 proc. Lietuvos gyventojų, manau, kad jie yra korumpuoti.“
Ji pabrėžė, kad jei Lietuvoje teisinė sistema dirbtų, kaip turi būti, ji sutiktų būti teisiama, tačiau tiesos Lietuvoje rasti ji nebegali, o mįslių lieka vis daugiau.
Buvęs kunigas Jonas Varkala teigė, kad jis buvo įvykių sūkuryje ir kaip Seimo narys gali paliudyti, kad gegužės 17 dieną buvo ne teismo sprendimo vykdymas, o grobimas.
„Mačiau, kas vyko, mano matymas mane įpareigoja sakyti, ką mačiau, o ne tai, kaip manipuliuojama faktais. Iš padarytų faktų daromas sprendimas, o faktai, kurie buvo, slepiami“, - aiškino jis. Jo manymu, baimę kelia ne tik tai, kaip buvo susidorota su viena šeima, bet ir su visa piliečių sąmone, kuriems buvo įdiegta, kad jie nebandytų skųstis, nes su jais bus taip pat susidorota.
Prisimindamas mergaitės „grobimą“, J. Varkala pabrėžė, kad tai buvo daroma pasitelkiant „gumines pirštines“ ir „psichotropinę kaldrukę“. „Aš mačiau grobimą, o nukentėjusys tampa kaltinamuoju. Negerai, kai įvyksta toks faktas. Seimo žmonės turi pagalvoti. Seimo nario pareiga žiūrėti, kaip vykdomas teisingumas. O aš pasigendu pareigos jutimo Seime.“
V. A. Matulevičius teigė, kad būtina suprasti, kam apskritai reikalinga imuniteto institucija. „Seimo nariui ar teisėjui reikia neliečiamybės, kad jis būtų apsaugotas už savo veiklą ir pareigos vykdymą. <...> N. Venckienė persekiojama ne dėl to, kad vykdė „juodąją buhalteriją“ ar kitaip pakenkė valstybei, o dėl to, kad bandė apginti savo artimųjų teises. <...> Ta pati teisėsauga, kuri piktybiškai vilkino pedofilijos tyrimą, prašo, kad būtų atimta neliečiamybė“, - atkreipė dėmesį jis.
Pasak V. A. Matulevičiaus, piktybiškai pedofilijos bylos tyrimą vilkinusi teisėsauga prašo, kad būtų atimta neliečiamybė, o savo prašyme cituoja N. Venckienės pasisakymą apie tai, kad teisėsaugoje visi korumpuoti ir išsigimę.
“Šis asmuo siūlomas atiduoti į tų pačių rankas, kuriuos ji aštriai kritikavo. Ar ši teisėsauga, kuri buvo pagrįstai kritikuoja, pajėgi objektyviai ir nešališkai tirti, ar tyrimas nebus kerštas už kritiką?” – kvestionavo jis.
P. Gylio nuomone, Lietuvoje istorijoje susiklostė kritinė situacija, kai yra gera proga pakovoti už teisingumą. “Tai ne dalinis, o sisteminis atvejis, kuris parodo, kaip toli pūliniai nuėjo per teisinę sistemą”.
V. Vasiliauskas piktinosi visais - tiek senąja, tiek naująja Seimo dauguma.
Jo manymu, pirmoji naujos valdžios klaida – skubotai anonsuotas sprendimas balsuoti už N. Venckienės neliečiamybės panaikinimą. Buvusios valdžios pagrindinės partijos paskutinė poltinė klaida, anot jo, buvo tuo pačiu klausimu.
“Socialdemokratai nenori mokytis iš nuolatinių oponentų klaidos. Jie nori ir toliau sėdėti savo kiaute ir negirdėti visuomenės balso”, - negailėjo kritikos jis ir priminė, kad kai paraleliai su Evaldo Jurkevičiaus vadovaujama Seimo laikinąja tyrimų komisija dėl teisėjos N. Venckienės neliečiamybės panaikinimo buvo sudaryta Visuomeninė komisija Garliavos įvykiams ištirti, į jos išvadas nebuvo atsižvelgta. O išvadose buvo nurodyta, kad šturmuojant N. Venckienės tėvų namus, buvo padaryta vienuolika šiurkščių Konstitucijos pažeidimų, du Jungtinių tautų vaikų teisių konvencijos pažeidimai bei pažeisti keli policijos veiklos įstatymo straipsniai.
Seimo narys kvestionavo, ar buvo rinkimai iš tiesų ir stebėjosi, kad naujoji valdžia iš anksto pareiškia dėl to, kaip balsuos. „Ar tik kosmetika pasikeitė, bet jokio posūkio politikos prasme nėra? Yra tik tęstinumas blogąja prasme“, - aiškino jis.
Vertinadamas išankstinę socialdemokratų poziciją dėl imuniteto naikinimo, jis retoriškai klausė, kam reikalinga komisija apskritai ir kam tie formalumai, juk galima iškart nubalsuoti.
“Virš Lietuvos yra nutviskusi milžiniška politinė vaivorykštė, kurios dominuojanti spalva – kraujo”, - baugino jis.
Pati N. Venckienė atskleidė, kad prieš paskiriant Algirdą Butkevičių premjeru, jis prie jos priėjo ir pažadėjo, kad ją palaikys neliečiamybės klausimu. Paprašyta patikslinti, kada tai buvo, Seimo narė negalėjo konkrečiai įvardyti, tačiau apeliavo į tai, kad tai vyko Seime ir visi įrašai turi būti pas žurnalistus.
