Projektą inicijavusi Vyriausybė siūlė prisipažinusius įslaptinti visam laikui, bet šią nuostatą pakeitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl įstatymo pataisos dar liko vienas balsavimas.
Komitetas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į kitų NATO valstybių praktiką, įslaptinta informacija negali būti įslaptinama neribotam laikui, o ilgiausias įstatyme numatytas informacijos įslaptinimo terminas - 75 metai. Komitetas taip pat pažymi, kad įslaptinimo terminas pagal galiojančius teisės aktus gali būti pratęstas.
Svarstant klausimą Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, kad buvusius slaptus bendradarbius reikėtų paviešinti.
„Man ne vienodai, kad tie žmonės, kurie savo laiku „kniso“ daugeliui žmonių smegenis, pirmieji nubėgo ir prisipažino, šiandien turi apsaugos statusą ir toliau galbūt galimybę „knisti“ smegenis kitiems žmonėms. Praėjo 25 metai, aš nejaučiu jokio pykčio tiems žmonėms. Paprasčiausiai aš noriu žinoti apie tuos žmones, kurių tokių, manau, dalis ir politikoje yra“, - kalbėjo A.Sysas.
Tuo metu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valdas Vasiliauskas padėtį vadino tragikomiška, nes prisipažinusieji gali būti paviešinti, o to nepadariusieji - liks šešėlyje.
„Visų žmonių, kurie vis dėlto pakluso Lietuvos įstatymui ir prisipažino, buvo apie 1,6 tūkst žmonių, pasidarė juokinga padėtis, nes pasibaigus terminui juos galėjo atskleisti, o tie, kurie neprisipažino, kurie toliau dirba savo darbą ir kurių yra kur kas daugiau, jie juokiasi iš prisipažinusiųjų“, - tvirtino V.Vasiliauskas
Šiuo metu įstatymas numato, kad prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinami, tačiau nenustatyta, iki kurio laiko, ir šiemet sueina terminas, kai jų byloms baigia galioti slaptumo žyma.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš kurį laiką svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu, bet idėjos atsisakyta sužinojus, kad prisipažinusiems buvo garantuotas slaptumas.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
