Viešoji informacija, kurioje agituojama už bet kokius lytinius santykius, yra daranti neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Tokį siūlymą ketinama įtraukti į tobulinamą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Trečiadienį Vyriausybė posėdyje bendru sutarimu pritarė siūlymui patobulinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius pasiūlė pakeisti įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir apibrėžti, kad neigiamą poveikį nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančia laikoma viešoji informacija, kuria jie yra agituojami už bet kokius lytinius santykius.
Pasak A.Kubiliaus, agitacija už lytinius santykius negali būti laikoma su lytiniu švietimu susijusi viešoji informacija, o įstatymo pataisa išspręstų nesusipratimą dėl tikrųjų įstatymo tikslų, kilusį ir tarptautinėje bendruomenėje.
"Šiuo įstatymu siekiama apsaugoti vaikus nuo juos žalojančios viešosios informacijos, o ne diskriminuoti tam tikrų polinkių žmones", - teigia Premjeras.
Siekdama kuo skubiau imtis visų teisinių priemonių Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui tobulinti ir ne populistiniam, bet teisinės valstybės principus atitinkančiam sprendimui rasti, Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį sudarė darbo grupę, kuri turės pateikti siūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo, primena ELTA.
Atitinkamą dekretą valstybės vadovė pasirašė antradienį.
Į darbo grupę įtraukti socialinių mokslų atstovai ir žmogaus teisių apsaugos specialistai: Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis ir docentė Edita Žiobienė, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras ir docentas Dainius Pūras, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Darbo grupės veiklą koordinuoti paskirta Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė.
Kaip ELTA jau skelbė, šalies vadovė D. Grybauskaitė, nors ir nepritarė, šį įstatymą pasirašė, tačiau pažymėjo, kad jį reikia tobulinti.
Prezidentė nepritarė įstatyme nustatytam informacijos ribojimo teisiniam mechanizmui. Jos nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, turi būti pasirinktos tik nediskriminuojančios, aiškiai apibrėžtos, proporcingos, demokratinėje visuomenėje būtinos priemonės, neleidžiančios pažeisti vaiko teisės į saviraiškos laisvę ir nesuteikiančios jokios galimybės piktnaudžiauti teise.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą buvo vetavęs kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimo narių šalies vadovo argumentai neįtikino.
Liepos 14-ąją Seimas, atmesdamas V. Adamkaus veto, pakartotinai priėmė naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.
